C6
Menu

Didžiausios aviakatastrofos istorijoje

Nors aviacija neabejotinai palengvino žmonių keliavimo patirtis, jos istorijoje taip pat būta ir pačių juodžiausių dienų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje ir visame pasaulyje įvyko dešimtys aviakatastrofų, nusinešusių šimtus gyvybių.

Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias ir skaudžiausias aviakatastrofas, kurios sukrėtė pasaulį.

Skaudžiausios aviakatastrofos Europoje

Europoje įvyko ne viena tragiška aviakatastrofa, palikusi gilų pėdsaką aviacijos istorijoje:

  • 2001 m. spalio 8 d., Milano Linatės oro uoste įvyko SAS lėktuvo katastrofa. Čia kilimo take SAS lėktuvas susidūrė su nedideliu lėktuvu. Nelaimės metu žuvo 118 žmonių.
  • 2002 m. liepos 1 d., virš Pietų Vokietijos įvyko tragiška orlaivio avarija. Rusijos lėktuvas „Tuplev 154“, kuriuo daugiausia skrido vaikai, susidūrė su „Boeing 757“. Žuvo 71 asmuo, daugiausia vaikai.
  • 2002 m. liepos 27 d., Ukrainoje įvyko kruvina katastrofa. Naikintuvas sudužo į žiūrovų minią Lvivo mieste. Žuvo 77 žmonės, tai laikoma didžiausia pasaulyje oro šou katastrofa.
  • 2005 m. rugpjūčio 14 d., „Helios Airways“ lėktuvas, skridęs iš Kipro į Atėnus su 121 žmogumi, sudužo į šiaurę nuo Graikijos sostinės. Manoma, kad nelaimė įvyko dėl salono slėgio sumažėjimo.
  • 2006 m. rugpjūčio 22 d., virš Donecko, Rytų Ukrainoje, sudužo Rusijos keleivinis lėktuvas su 170 žmonių.
  • 2008 m. rugpjūčio 20 d., Madride kylant „Spanair“ lėktuvas nulėkė nuo kilimo tako, žuvo 154 žmonės, 18 buvo sužeisti.
  • 2010 m. balandžio 10 d., „Tupolev 154“ lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, sudužo netoli Rusijos Smolensko oro uosto. Žuvo daugiau kaip 90 žmonių, tarp jų ir Lenkijos prezidentas.
  • 2014 m. liepos 17 d., Rytų Ukrainoje sudužo „Malaysia Airlines“ reisas „MH17“. Katastrofoje žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės. Dėl nelaimės apkaltinti prorusiški separatistai, teigiama, kad jie numušė lėktuvą raketa „žemė-oras“, tačiau jie atsakomybę neigia.
  • 2015 m. kovo 24 d., „Germanwings Airbus A320" lėktuvas sudužo Prancūzijos Alpėse, skrisdamas iš Barselonos į Diuseldorfą. Žuvo visi 150 lėktuvu skridusių žmonių.
  • 2016 m. gegužės 19 d., Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as patvirtino, kad sudužo „EgyptAir“ lėktuvas, dingęs tarp Paryžiaus ir Kairo. Lėktuvas sudužo į Viduržemio jūrą, žuvo 66 žmonės.
Lėktuvų katastrofų statistika Europoje

Didžiausios aviakatastrofos pasaulyje

Istorijoje įvyko ir daug kitų didelių aviakatastrofų, kurios sukrėtė pasaulį:

  • 5. „Turkish Airlines“ skrydis nr. 981 (1974 m. kovo 3 d.): Žinomas konstrukcinis trūkumas. Lėktuvas sudužo Prancūzijos miške. Žuvo 346 žmonės.
  • 4. Čarkhi Dadri susidūrimas (1996 m. lapkričio 12 d.): Didžiausias istorijoje susidūrimas oro erdvėje virš Indijos. Žuvo 349 žmonės.
  • 3. „Japan Airlines“ skrydis nr. 123 (1985 m. rugpjūčio 12 d.): Lėktuvas sudužo Japonijos kalnuose. Žuvo 520 žmonių, tai didžiausia vieno lėktuvo katastrofa istorijoje.
  • 2. Katastrofa Tenerifės oro uoste (1977 m. kovo 27 d.): Pražūtingiausias istorijoje lėktuvų susidūrimas ant kilimo ir tūpimo tako. Žuvo 583 žmonės.
  • 1. 9/11 teroristiniai išpuoliai (2001 m. rugsėjo 11 d.): Al-Qaeda teroristai užgrobė lėktuvus ir rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą bei Pentagoną. Žuvo 2996 žmonės.
Grafikas su didžiausių aviakatastrofų aukų skaičiumi

Taip pat verta paminėti ir kitas dideles aviakatastrofas:

  • „American Airlines“ skrydis nr. 191 (1979 m. gegužės 25 d.): 272 aukos. Didžiausia aviakatastrofa JAV istorijoje.
  • Irano karinių oro pajėgų „Iljušin II-76“ avarija (2003 m. vasario 19 d.): 275 aukos.
  • „Iran Air“ skrydis nr. 655 (1988 m. liepos 3 d.): 290 aukų. Lėktuvas numuštas JAV karinio laivo.
  • „Malaysia Airlines“ skrydis nr. 17 (2014 m. liepos 17 d.): 298 aukos. Lėktuvas numuštas Rytų Ukrainoje.
  • Saudo Arabijos avialinijų skrydis nr. 163 (1980 m. rugpjūčio 19 d.): 301 auka. Katastrofa įvyko Rijado oro uoste ant pakilimo-nusileidimo tako.
  • „Air India“ skrydis nr. 182 (1985 m. birželio 23 d.): 329 aukos. Laikoma daugiausia gyvybių nusinešusiu teroro aktu lėktuve.

Černobylio atominė katastrofa - didžiausia technogeninė nelaimė

Nors tai ne aviakatastrofa, Černobylio atominės elektrinės sprogimas 1986 m. balandžio 26 d. yra viena didžiausių technogeninių katastrofų žmonijos istorijoje.

Sprogus reaktoriui į aplinką pasklido didžiulis kiekis radioaktyviųjų dalelių, kurios pasiekė ne tik Sovietų Sąjungą, bet ir visą Europą bei pasaulį.

Europos užterštumo žemėlapis po Černobylio katastrofos

Katastrofos tiesioginių aukų skaičius santykinai nedidelis (apie 31 žmogus), tačiau ilgalaikės pasekmės sveikatai ir aplinkai yra milžiniškos. Dešimtys tūkstančių žmonių neteko gyvenamosios vietos, o dideli plotai Baltarusijoje ir Ukrainoje tapo nedirbami.

Likviduojant avarijos padarinius dirbę žmonės, vadinamieji „likvidatoriai“, patyrė didžiulę radiacijos dozę, o daugelis jų susirgo vėžiu ir kitomis ligomis. Deja, daugelis šių didvyrių šiandien gyvena skurdžiai, gaudami itin mažas pensijas.

Černobylio likvidatoriai susidūrė su neįsivaizduojamu | Černobylio katastrofa

Kitos didelės technogeninės ir gamtos katastrofos

Istorija mena ir kitas dideles nelaimės, sukeltas žmogaus veiklos ar gamtos stichijų:

  • Ispaniškasis gripas (1918 m.): Užkrėtė beveik 500 milijonų žmonių, nusinešė daugiau nei 50 milijonų gyvybių.
  • Pasauliniai karai (I ir II): Nusinešė apie 100-120 milijonų gyvybių.
  • Tamboros ugnikalnio išsiveržimas (1815 m.): Sukėlė „metus be vasaros“, globalius klimato pokyčius ir derliaus sumažėjimą.
  • Juodasis maras (XIV a.): Nužudė 75-200 milijonų žmonių Europoje.
  • Holodomoras ir Didysis Kinijos badas (XX a.): Sukelti politinių sprendimų ir gamtos veiksnių, nusinešė dešimtis milijonų gyvybių.
  • Šensi žemės drebėjimas (1556 m.): Didžiausias žemės drebėjimas istorijoje, nusinešęs per 830 000 gyvybių.
  • Holokaustas: Nacistinės Vokietijos vykdytas genocidas, kurio metu nužudyta apie 6 milijonus žydų ir 11 milijonų kitų žmonių.
  • Hirošimos ir Nagasakio atominiai bombardavimai (1945 m.): Pražudė per 100 000 žmonių.
  • Dyzelino potvyniai Juodupėje (2009 m. ir 2010 m.): Užteršė aplinką ir upelius, sukėlė didelę žalą gamtai Lietuvoje.
  • Jonavos „Azoto“ avarija (1989 m.): Į aplinką išsiliejo didelis kiekis amoniako, sukeldamas gaisrą ir nuodingų cheminių medžiagų debesis.
  • Tanklaivio avarija prie Klaipėdos (1981 m.): Jūroje atsidūrė apie 17 000 tonų mazuto, sukeldama didelę ekologinę katastrofą Baltijos jūrai.
Didžiausių gamtos ir žmogaus sukeltų katastrofų palyginimas

Šios nelaimės primena apie žmogaus pažeidžiamumą ir gamtos bei technologijų galią. Jos taip pat skatina mus mokytis iš praeities klaidų ir siekti saugesnės ateities.

tags: #baisiausios #avarijos #katastrofos