Nors Bruklinas nebuvo pagrindinis traukos objektas lietuviams, svarbus veiksnys buvo didelis miestas, o kartu ir darbo galimybės.
Kai 1890 m. augo pirmoji lietuvių migracijos banga, Omaha buvo antras pagal dydį JAV miestas į vakarus nuo San Francisko. „Aiškaus likimo“ idėja, siekiant užkariauti „Laukiuosius Vakarus“, jau buvo įgyvendinta; indėnų žemės buvo padalintos, o daugelyje vietovių įsikūrė baltųjų naujakuriai. Tačiau dauguma jų buvo maži: net Los Andžele buvo tik 50 000 gyventojų (tuo metu mažiau nei Lietuvos miestai). Omaha tuo tarpu turėjo 140 000 gyventojų ir dominavo didžiuliame regione.
Vis dėlto lietuvių skaičius buvo tik 400, todėl 1907 m. medinės bažnyčios pastatymas buvo didžiulė iniciatyva. Tai buvo iniciatyva, kuri tuo metu atrodė privaloma kiekvienai imigrantų bendruomenei. Todėl Pietų Omaha turėjo 23 bažnyčias, dauguma jų buvo etninės.
Dabartinė Šv. Antano lietuvių parapija yra viena iš nedaugelio likusių lietuviškų parapijų JAV. Jos įkūrimas susidūrė su pasipriešinimu: vyskupą buvo itin sunku įtikinti, kad lietuviai yra atskira tauta, turinti savo kalbą. Jis nesuprato, kodėl lietuviai negali melstis anglų bažnyčiose, kaip tai daro airiai. Miesto legenda teigia, kad vyskupas persigalvojo, kai lietuviai pasakė: „Ar norite, kad mes, kaip airiai, pamestume savo kalbą?“
Kova už lietuvybę tęsėsi ir po bažnyčios įkūrimo. Ji apėmė ilgus (galiausiai sėkmingus) kampanijas, siekiant pakviesti lietuvių seseris mokyti vietinėje mokykloje ir pakeisti lenkų kunigą lietuviu. Visa tai liudijo, kad bažnyčia tapo savotiška „Tėvyne už tėvynės ribų“, o ne tik vieta Dievui garbinti. Šv. Antano mokykla buvo pastatyta 1924 m., o netoliese esantis vienuolynas - lietuvių Šv. Kazimiero seserims apgyvendinti.
Apibrėžiamasis momentas Omaha lietuvių bendruomenei buvo Sovietų Sąjungos Lietuvą vėl okupuojantis (1944 m.). Tuo metu apie 100 000 lietuvių sėkmingai pabėgo iš Lietuvos, taip išvengdami sovietų okupacijos ir genocido. Jie gyveno pabėgėlių stovyklose iki maždaug 1948 m., ieškodami šalių, kurios galėtų juos priimti. JAV buvo pageidaujama šalis, tačiau norint įleisti lietuvių pabėgėlius, reikėjo amerikiečių kvietimo/garantinių laiškų (šiuose laiškuose rėmėjai garantuodavo, kad pakviestas asmuo turės darbą ir jais bus pasirūpinta). Paprastai šie laiškai buvo prieinami tik tiems, kurie turėjo giminių JAV.
Čia atvyko kunigas Jusevičius, Omaha Šv. Antano lietuvių bažnyčios kunigas, kuris pats parašė daug kvietimo laiškų arba paprašė kitų tai padaryti. Taip jis pakvietė daugiau nei 1000 lietuvių, todėl Omaha tapo viena didžiausių lietuvių bendruomenių tuo metu. Kunigas Jusevičius darė viską, ką galėjo, kad padėtų jiems išgyventi, nes net bažnyčios rūsys buvo paverstas bendrabiu šiems pabėgėliams.
Didelis patriotiškų lietuvių antplūdis reikalavo daugiau patalpų pasaulietinei etninei veiklai. 1953 m. buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas.
Tačiau daugelis amerikiečių kilmės kartų rodė mažesnį prisirišimą prie savo senosios tėvynės, jie dažnai sudarydavo mišrias šeimas. Be to, kai užsidarė Omaha mėsos pakavimo kombinatai, daugelis emigravo į kitus miestus. Tuo pačiu metu JAV paplito nemokamos viešosios mokyklos, ir nebebuvo gyvybiškai svarbios savanorių lietuvių seserų pagalbos lietuviškoms parapijos mokykloms; merginų, norinčių įstoti į seseris, skaičius taip pat sumažėjo, o mokyklą pradėjo dirbti pasauliečiai, ko nenorėjo kai kurie lietuvių tėvai.
Įdomus parapijos istorijos momentas buvo kunigo Petro Stravinsko paskyrimas 2005 m. Jis pritraukė naujų parapijiečių, kurie gyveno kitose Omaha dalyse ir nebuvo patenkinti savo parapijomis. Tačiau jis nebuvo toks suinteresuotas lietuvišku parapijos pobūdžiu. Senieji parapijiečiai buvo nusivylę; ypač po to, kai Stravinskas išleido parapijos lėšas, kurios buvo sukauptos siekiant įrodyti arkivyskupui, kad parapija yra finansiškai stabili (JAV daugelis lietuvių parapijų buvo uždarytos, remiantis bloga finansine padėtimi).
Iš visų Omaha Šv. Antano lietuvių parapijos pastatų, tik Šv. Antano bažnyčia pati turi lietuvišką užrašą ant kertinio akmens („Šv. Antano bažnyčia 1907“).
Istoriškai, teritorija aplink Omaha lietuvių bažnyčią taip pat buvo lietuvių rajonas, nes lietuviai rinkdavosi gyventi netoli bažnyčios, o ten taip pat būdavo vystoma kita lietuviška veikla ir verslas. Kai apsigyveno pirmoji lietuvių banga, ši Omaha dalis buvo laikoma atskiru Pietų Omaha miestu (prijungtu prie Omaha 1915 m.).
Lietuvių veikla šiame rajone dar labiau išsiplėtė su pokario pabėgėliais, kurie įkūrė Lietuvių skautus, Lietuvių chorą, Teatralų grupę, Etninių šokių grupę, Omaha Lietuvių Amerikos bendruomenę, Omaha Lietuvių moterų klubą, Lietuvių veteranų grupę, Medžiotojų ir žvejų klubą ir kitas grupes.
Atradimas, paskatinęs susidomėti lietuvių išeivijos tematika
Omaha lietuvių bendruomenė vis dar aktyvi, nors ir sensta (naujoji karta paprastai neprisijungė prie veiklos, o neseniai atvykusių imigrantų buvo mažai). Jų iniciatyva Omaha užmezgė partnerystę su Lietuvos miestu Šiauliais. 2015-2017 m. bendra dviejų miestų iniciatyva buvo sukurti lietuvišką skulptūrų sodą „Saulės kelias“ Lauritzen Gardens parke Omahoje. Tarp pavaizduotų figūrų yra Jūratė ir Kastytis, veikėjai, susieti uždraustos meilės lietuvių pasakoje. Galbūt įspūdingiausias yra medinis įėjimas į taką, išdrožtas įvairiais etniniais raštais, o viršuje pavaizduota saulė.
Omaha turi dvi lietuviškas kepyklas. Šis mini-tinklas buvo įkurtas Vytauto ir Stefanijos Mackevičių 1963 m. ir jį valdo jų giminaičiai. Originali lietuviška „Lithuanian Bakery and Deli“ yra adresu 5217 S 33rd Ave. Ją valdo Mackevičių vaikai. Kepykla iš pradžių pradėjo kepti ruginius raugintus duoną. Pagrindinis išskirtinis bruožas yra 2015 m. lietuviškas muralas, vaizduojantis Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją, taip pat Omaha lietuvius. Toliau pateikiama tema, kurią siūlė Omaha lietuviai: kunigas Jusevičius, pakvietęs pokario lietuvių pabėgėlius į Omaha, buvusios Omaha lietuvių barai (su takais, vedančiais į juos, formuojančiais Gedimino stulpus), krepšinis, Omaha lietuvių istorija, Vilniaus Gedimino pilis, Vytis, lietuviška koplytėlė-stulpas, etniniai šokiai, žemės ūkio veikla, Joninių laužai, pagonių dievai, lietuvių-amerikiečių šiaudeliai, garsūs lietuvių statiniai, lietuviškas maistas, lietuvių himnas, Omaha mėsos pakavimo kombinatai (kur dirbo daugelis lietuvių), „Vakarų varpo“ pavyzdžiai, Omaha lietuvių laikraštis, Omaha lietuvių bažnyčia, Omaha lietuvių istorijos chronologija ir kt. Muralą finansavo miestas kaip dalį iniciatyvos išryškinti imigrantų ir kitų bendruomenių istorijas, o iš dalies - kovoti su nelegaliu grafiti.
Kita Omaha lietuviška kepykla, „Lithuanian Bakery and Kafe“, yra kitos kepyklos produktų pardavimo vieta, taip pat siūlanti galimybę pavalgyti vietoje prie stalų. Jie tiekia pietus ir teikia maitinimo paslaugas įvairiems bendruomenės renginiams.
Tarp žymių Omaha lietuvių buvo lietuviškų maršų kompozitorius Bronius Jonušas. Jis buvo palaidotas Evergreen Memorial Park kapinėse po unikaliu antkapiu, kurį suprojektavo garsus lietuvių-amerikiečių architektas Jonas Mulokas. Antkapis vaizduoja muzikos natas, persmeigiančias lietuvišką Gedimino stulpų simbolį. Dauguma kitų Omaha lietuvių buvo palaidoti Šv. Marijos kapinėse, kurios yra arčiausiai istorinio Omaha rajono, kur įsikūrė lietuviai. Kadangi šios kapinės prisipildė, lietuviai dabar laidojami Šv. Petro ir Pauliaus kapinėse.
Papildoma literatūra: Joseph F Rummel, George Jonaitis, George Mikulskis, Joseph Jusevich „Mūsų šventas lietuviškas žodis: Šv. Antano kultūrinės vienovės troškulys“ [anglų k.].
tags: #baked #in #brooklyn #lietuviskai