Jeigu užvedę automobilį su vidaus degimo varikliu pastebėsite iš išmetimo vamzdžio besiveržiančius baltus dūmus, žinokite, kad tai galėjo lemti kelios priežastys. Turbūt kiekvienas vairuotojas daugiau ar mažiau susiduria su situacija, kuomet jo automobilis, ypač šaltuoju metų laiku, vos užkūrus variklį, dūmina. Tai gali būti ir visiškai natūralus procesas, kurio atsiradimą sukelia atšiaurios oro sąlygos bei darbinės temperatūros nepasiekęs vidaus degimo variklis. Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie tai. Pasižiūrėsime į tas situacijas, kada automobilis smarkiai dūmina nenatūraliai ir kokie defektai ar gedimai tai sukelia. Perskaitę sužinosite, kada nerimauti neverta, o kada jus jau turėtų dominti autoservisas Klaipėdoje ar kitame mieste ir jo teikiamos paslaugos.
Pirmiausia - kokios spalvos dūmai? Galbūt pagalvosite, kad kiek keistas klausimas, tačiau dar net nepradėjus diagnozuoti problemos, labai svarbu, kad atkreiptumėte dėmesį į tai ar iš duslintuvo išeinantys dūmai yra balti ar juodi. Yra tikrai pačių įvairiausių priežasčių, dėl ko automobilis ima daugiau dūminti. Tai yra viskas nuo mažų mechaninių gedimų iki didelio, svarbiausių variklio komponentų susidėvėjimo ar elektronikos sistemų klaidų. Kai kada problema - visai ne dūmai, o vandens garai, kurie šaltą dieną keliauja iš duslintuvo. Tai - ne bėda. Tačiau, jeigu esate įsitikinę, kad automobilis tikrai dūmina, pats laikas išsiaiškinti, kokios priežastys lemia didelę juodų ir baltų dūmų emisiją.
Kondensacija - normalus reiškinys ar gedimo požymis?
Kondensacija - dažnas reiškinys, ypač šaltesnio klimato sąlygomis. Šiltoms arba karštoms išmetamosioms dujoms susitikus su šaltu lauko oru vyksta kondensacija, ir susidaro garai. Tokiu atveju šiek tiek pavažiavus, baltų dūmų turėtų sumažėti. Baltas garų debesėlis ryte, užvedus šaltą variklį, ypač šaltuoju metų laiku, yra visiškai įprastas reiškinys. Tai gerai pažįsta ir hibridinių automobilių vairuotojai - kai vidaus degimo variklis įsijungia tik retkarčiais, veidrodyje trumpam gali pasirodyti dūmų „kamuolys“. Tokie reiškiniai - normalūs, jų baimintis nereikia. Žiemos metu benzininiai varikliai baltai dūmina gan ilgai, tačiau pasiekus optimalią darbinę temperatūrą (~90 laipsnių Celsijaus) tas dūmas turėtų būti vos pastebimas arba visai nebematomas. Kai sistema įšyla, kondensatas išgaruoja ir dūmų nebelieka.
Tačiau jeigu balti dūmai neišnyksta net ir varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, tai gali reikšti, kad į degimo ar išmetimo sistemą patenka aušinimo skystis, o tai jau rimtesnės techninės problemos požymis. Jeigu baltus dūmus, kylančius iš išmetimo vamzdžio, pastebite ir varikliui įšilus arba greitėdami, gali būti, kad susidarė vidinis aušalo protėkis. Baltas dūmas iš automobilio išmetimo vamzdžio gali išgąsdinti net ir patyrusį vairuotoją. Kartais tai tėra natūralus vandens garų efektas, tačiau kai kuriais atvejais toks požymis gali įspėti apie rimtą variklio ar aušinimo sistemos gedimą. Ši problema aktuali tiek benzininių, tiek dyzelinių automobilių savininkams. Jei balti dūmai pasirodo tik trumpam užvedus automobilį šaltu oru, dažniausiai nerimauti nereikia. Įprastai automobilio išmetamosios dujos būna beveik nepastebimos. Kartais jos gali turėti nežymų pilkšvą atspalvį, o šaltuoju metų laiku iš išmetimo vamzdžio gali pasirodyti baltas garas. Toks reiškinys ypač dažnas rudenį ir žiemą, kai oro temperatūra žema. Situacija keičiasi tuomet, kai balti dūmai tampa tiršti, gausūs ir nesibaigia net po to, kai variklis pasiekia darbinę temperatūrą.
Rimtos problemos: aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą
Kur kas rimtesnė situacija - kai baltas dūmas tirštas, ilgai nesisklaido ir turi saldoką kvapą. Mechanikas iš Kijevo automobilių serviso Olegas Dorošenka aiškina: „Jeigu dūmas tirštas ir turi saldų kvapą, greičiausiai aušinimo skystis patenka į degimo kameras. Toks gedimas yra sudėtingas ir brangus. Net ir Lietuvos servisuose galvutės tarpinės keitimas, plokštumos frezavimas ir kiti darbai gali kainuoti kelis šimtus ar daugiau eurų. Dar vienas labai pavojingas scenarijus - kai antifrizas patenka ne tik į cilindrus, bet ir į variklio tepimo sistemą. Jei pakėlę alyvos matuoklį matote balkšvą, putotą, tirštą masę, tai tiesioginis ženklas, kad aušinimo skystis maišosi su alyva. Automechanikas iš Lvivo Ivanas Romaniukas pabrėžia: „Ilga eksploatacija su pramušta galvutės tarpine veda prie variklio perkaitimo, kompresijos praradimo ir net jo užstrigimo.
Būdingas tokios problemos požymis yra saldokas baltų dūmų kvapas. Aušinimo skysčio protėkis dažniausiai susidaro dėl įtrūkusios cilindrų galvutės ar netgi variklio bloko. Net jei įtrūkimai nedideli, aušinimo skystis gali pro juos prasiskverbti ir užteršti variklio alyvą. Jeigu aušinimo skysčio yra labai mažai arba aušinimo sistema tinkamai neprižiūrima, variklis pradės perkaisti. Tai sugadins variklio galvutės tarpiklį, nes perkaitęs šis taps nesandarus.
Balti dūmai dažnai atspindi tai, kad jūsų automobilyje yra aušinimo skysčio nutekėjimas. Tokia problema atsiranda dėl pažeistų aušinimo skysčio ar radiatoriaus šlangelių /žarnų arba net sutrūkinėjusio variklio bloko. Jeigu pirmąją iš dviejų problemų galima išspręsti gana nesunkiai, tačiau pastaroji kels labai didelį galvos skausmą. Tam reikės gal net viso variklio perrinkimo.
Balti dūmai iš automobilio išmetimo sistemos dažnai išgąsdina vairuotojus. Kai kuriais atvejais toks požymis gali įspėti apie rimtą variklio ar aušinimo sistemos gedimą. Ekspertai pabrėžia, kad ypač pavojingas požymis yra nuolatiniai balti dūmai kartu su aušinimo skysčio mažėjimu. Tokia kombinacija gali reikšti, kad pažeista cilindrų galvutės tarpinė, atsirado įtrūkimas variklio bloke arba kilo kita rimta vidaus gedimo rizika. Šaltinyje pažymima, kad tokiu atveju verto kuo greičiau stabdyti eksploataciją ir atlikti diagnostiką.
Viena dažniausių rimtų priežasčių - aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą. Taip dažniausiai nutinka dėl pažeistos cilindrų galvutės tarpinės arba variklio bloko įtrūkimo. Toks gedimas dažnai būna lydimas ir kitų požymių: salstelėjusio kvapo, aušinimo skysčio lygio kritimo, variklio perkaitimo ar prastesnio darbo. Jei po automobiliu nematyti nuotėkio, bet aušinimo skysčio mažėja, tai gali reikšti, kad jis patenka būtent į cilindrus.
Kitos galimos priežastys
Dar viena protėkio priežastis gali būti nesandarūs stūmoklių žiedai arba vožtuvo sandarikliai. Nekokybiškas arba vandeniu užterštas kuras. Dyzeliniuose varikliuose tai gali sukelti nestabilų darbą ir baltus dūmus. EGR vožtuvo problemos. Dujos (LPG) kaip kuras. Kai kuriais atvejais, ypač dyzeliniuose automobiliuose, baltų ar balkšvų tirštų dūmų priežastis gali būti ir turbokompresoriaus problema. Tokie gedimai paprastai reikalauja ardymo ir profesionalios apžiūros.
Dėl sugedusio purkštuko (pavyzdžiui, jeigu jis įstringa ir neužsidaro arba jei nesandarus žiedinis sandariklis) į degimo kamerą patenka per daug degalų. Šis degalų perteklius variklyje tinkamai nesudega, todėl pasišalina per išmetimo vamzdį kaip balti arba pilki dūmai. Dyzelinio variklio įpurškimo siurblio veikimo laikas ir degalų slėgis turi būti tiksliai suderinti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus kuro sistemos gedimus. Netinkami degalai, užsikimšęs degalų filtras, oras degalų sistemoje, degalų aukšto slėgio siurblio ar purkštukų problemos, pakaitinimo žvakių gedimai, alsuoklio užsikimšimas, variklio mechaninės problemos, temperatūros daviklio ar variklio valdymo elektronikos sutrikimai - visa tai gali lemti neįprastus dūmus.
Ką daryti, jei pastebėjote baltus dūmus?
Pirmas žingsnis - nepanikuoti, bet ir neignoruoti signalo. Jei yra bent keli iš šių požymių (tirštas dūmas, kvapas, krentantis skysčių lygis, pakitusi alyva), važiuoti toliau dideliais atstumais nerekomenduojama. Paprasčiausias būdas išspręsti šią problemą - vos ją pastebėjus nuvaryti automobilį į artimiausias remonto dirbtuves. Visgi jeigu bandote išspręsti ją patys, niekada nenuimkite aušinimo skysčio bako dangtelio, kol variklis veikia, nes jis bus pernelyg įkaitęs, ir dėl to galite sunkiai susižaloti. Kai tik automobilis atauš, patikrinkite bakelyje esančio aušalo lygį.
Jeigu balti dūmai neišnyksta sušilus varikliui - tai gali rodyti aušinimo sistemos gedimą. Jei aušinimo skysčio temperatūra dar neperžengė normos ribų, galima atsargiai nuvažiuoti iki artimiausio autoserviso. Jeigu variklio temperatūra artėja prie perkaitimo ribos, tiesiog sustokite ir išsikvieskite techninę pagalbą. Be to, jokiu būdu nereikėtų bandyti atsukti aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio. Dėl susidariusio slėgio karštas skystis gali staigiai išsiveržti ir nudeginti rankas, veidą ar kitas kūno dalis. Taip pat turėkite omenyje, kad perkaitus varikliui, gali deformuotis cilindro galvutė. Tokiais atvejais vien nušlifuoti jos paviršių dažnai nebepakanka. Gali prireikti visiško galvutės keitimo ar net kapitalinio variklio remonto.
Cilindro galvutės tarpinės keitimas - dažnai nėra pigus procesas. Norint tai atlikti, reikia nuimti galvutę, išardyti vožtuvų mechanizmą, pakeisti pačią tarpinę, nuvalyti ir paruošti sandarinimo paviršius. Daugeliu atvejų būtinos ir naujos tvirtinimo detalės. Po šio darbo taip pat būtina pakeisti variklio alyvą ir išplauti aušinimo sistemą. Bendra tokio remonto kaina dažniausiai svyruoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Tačiau jei reikia šlifuoti ar net keisti cilindro galvutę, išlaidos gali padvigubėti.
Kaip priveržti cilindrų galvutės varžtus
Pastebėjus kitokias nei įprastą automobilio skleidžiamas išmetamąsias dujas, autoserviso „R2L“ direktorius Algirdas Bartkevičius pataria, jog visada reikėtų kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau pastebėjus problemą ir ją pašalinus, tuo labiau tikėtina, jog bus išvengta rimtesnių gedimų.
Jei balti garai pasirodo tik užvedus automobilį ir greitai dingsta, pakanka situaciją stebėti. Jei aušinimo skysčio mažėja, o po automobiliu nesimato jokių nuotėkio žymių, transporto priemonę reikėtų kuo greičiau pristatyti į servisą. Tokiu atveju tolesnė eksploatacija gali smarkiai padidinti gedimo mastą. Šaltinyje net rekomenduojama kai kuriais atvejais automobilio nebeeksploatuoti ir rinktis evakuatorių, kad būtų išvengta dar didesnių variklio pažeidimų.
Lietuvos vairuotojams taip pat svarbu laikytis reguliarios techninės priežiūros: laiku keisti skysčius, stebėti automobilio darbą, piltis degalus tik patikimose degalinėse ir neatidėlioti diagnostikos, jei atsiranda neįprastų požymių. Nors ne visų gedimų galima išvengti, riziką galima gerokai sumažinti. Tam padeda reguliarus automobilio aptarnavimas ir dėmesys net menkiausiems pasikeitimams. Ilgainiui net ir nedidelė problema gali virsti rimtu gedimu.
tags: #balti #dumai #is #duslintuvo