Baltijos jūros aplinkos monitoringo programa yra svarbus žingsnis siekiant suprasti ir apsaugoti šią unikalią ekosistemą. Programoje apibrėžtas tikslas, uždaviniai ir priemonės, kuriems įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu. Rengiant programą atsižvelgta į 2021-2030 m. Patvirtinus programą sudarytos galimybės rinkti duomenis apie aplinkos būklę, prognozuoti jos kitimo tendencijas, užtikrinti ne tik visuomenės informuotumą aplinkos būklės klausimais, bet ir kryptingą aplinkosaugos politikos formavimą, pagrįstų ir efektyvių politiką įgyvendinančių priemonių tvirtinimą, aplinkos kokybės nacionaliniu bei Europos mastu valdymą.
Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Valstybinį aplinkos monitoringą, išskyrus valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kuri rengia šios programos valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo dalį, ir kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai.
Programos tikslai ir priemonės
Programoje skiriamas dėmesys tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų iš kitų valstybių grėsmės ir klimato pokyčių įtakos ekosistemoms įvertinimui, stebėjimams. Greiti klimato pokyčiai gali ypač sutrikdyti nusistovėjusį organinės anglies balansą. Todėl programoje numatyta, kad Lietuvoje turės būti atliekami šiltnamio efektą sukeliančių dujų - anglies dioksido, metano ir azoto oksido koncentracijų ir jų cirkuliacinių srautų virš miško dangos stebėjimai.
Gyvosios gamtos srityje išplėstos Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringo apimtys. Siekiant efektyviai panaudoti žmogiškuosius, finansinius išteklius, surinkti daugiau patikimų duomenų apie gyvosios gamtos būklę, stebėjimai bus atliekami daugiau vietų, buveinių apsaugai svarbiose teritorijose. Keičiamas ir Europos Bendrijos svarbos rūšių stebėjimo vietų skaičius bei dažnumas. Numatytos naujos stebėjimo sritys, pavyzdžiui, ruonių gaišenų tyrimai.
Vandens telkinių monitoringo plėtra
Patikslinus bendrų su kaimyninėmis šalimis vandens telkinių ribas, padidintos pavojingų medžiagų tyrimų apimtys, vandens telkinių monitoringo vietų skaičius. Pavojingų medžiagų tyrimų apimtys padidintos ir dėl to, kad vandens telkiniuose pasikeitus sąlygoms neliko galimybės atlikti jų būklės ekspertinio vertinimo.
Programa reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo sistemą, kuria siekiama įgyvendinti įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, taip pat tenkinti svarbiausius nacionalinius informacijos apie aplinkos būklę surinkimo poreikius.
Ši programa užtikrina, kad būtų renkami itin svarbūs duomenys, leidžiantys ne tik suprasti gamtinės aplinkos būklę, bet ir prognozuoti jos pokyčius. Tai, savo ruožtu, leidžia formuoti efektyvią aplinkosaugos politiką ir priimti pagrįstus sprendimus jos įgyvendinimui.
tags: #baltic #vairas #aplinkos #monitoringo #programa