Baltijos kelias - tai ne tik apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, bet ir simbolinis veiksmas, įvykęs 1989 m. rugpjūčio 23 d. Šis įvykis buvo surengtas minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, kurio slaptaisiais protokolais buvo pasidalinta Europa tarp Vokietijos ir SSRS.
Akciją, įtrauktą į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė, organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu ji sujūngė apie 2-2,5 milijono žmonių, iš kurių beveik milijonas buvo iš Lietuvos. Tūkstančiai automobilių tapo neatsiejama šio įvykio dalimi, leidžiančia žmonėms pasiekti numatytas vietas ir sudaryti vientisą grandinę.
1989 m. liepos 15 d. Pernu mieste Estijoje susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją - Baltijos kelią. Tikslas buvo gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą ir Taliną, taip pademonstruojant sovietų valdžiai ir pasauliui vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.
Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, susikibdami rankomis, sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais.
Lietuvos teritorijoje „Baltijos kelio“ manifestacijoje dalyvavo apie 785-810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. Maždaug 425-510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius-Latvijos siena, o kiti - dar apie 300 tūkst. - dėl transporto kamšaties nepasiekę numatytos vietos sudarė „Baltijos kelio“ atšakas. „Baltijos kelio“ akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto „grūstis“ ir buvo daugiausia lėktuvais išbarstyta gėlių.
Automobilių vaidmuo ir logistika
Didelis automobilių skaičius „Baltijos kelyje“ nebuvo atsitiktinumas. Tai buvo vienas iš pagrindinių logistinių sprendimų, leidusių žmonėms iš skirtingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionų atvykti į bendrą akcijos vietą. Automobiliai leido ne tik sutaupyti laiko, bet ir transportuoti didelius žmonių srautus, ypač tuos, kurie gyveno atokiau nuo pagrindinės kelio linijos.
Dėl didelio automobilių skaičiaus susidarė ir transporto kamščiai, ypač prie Lietuvos ir Latvijos sienos. Tačiau šie nepatogumai nebuvo pagrindinis dėmesys. Svarbiausia buvo tai, kad automobiliai padėjo įgyvendinti akcijos idėją - sujungti tris Baltijos valstybes viename didžiuliame, gyvame ir automobilių pripildytame kelyje.
Po akcijos pasibaigimo, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai. „Baltijos kelio“ akcija įrodė, kad trijų buvusių valstybių nepriklausomybės atkūrimo siekia ne tik tautiniai judėjimai - Sąjūdis, Liaudies frontai, bet visos minėtos tautos. Tai parodė, kad visos trys tautos ir joms vadovaujantys judėjimai pasirinko ne prievartinį, o teisinį parlamentinį išsivadavimo kelią.
Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei ir pasauliui parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio ir net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, bet pripažino, kad Molotovo-Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas neteisėtai sutryptas.
Tarptautinis atgarsis
„Baltijos kelias“ sulaukė ir tarptautinio dėmesio. Tą dieną Maskvoje, Rusakovo kultūros namuose, prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai, kurioje atidaryta paroda „1939-1941 m.“. Puškino aikštėje vyko mitingas, organizuotas Demokratinės sąjungos, Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui. Novosibirske prie miesto viešosios bibliotekos taip pat vyko mitingas, organizuotas „Memorialo“, Demokratų sąjungos.
Pasaulio jaunimo kongreso metu Paryžiuje lietuviai, latviai ir estai surengė demonstraciją-eiseną nuo Triumfo arkos iki Laisvės paminklo. Joje dalyvavo ir lenkų, rumunų, vengrų, amerikiečių, laisvų Europos valstybių, kai kurių Azijos valstybių atstovai.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias
Rugpjūčio 26 d. per Maskvos televiziją buvo perduotas SSKP CK pareiškimas „Dėl padėties sovietinio Pabaltijo respublikose“, kuriame priešiškai vertinama padėtis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o rugpjūčio 23 d. skambėjo grasinimai: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški.“
Visuotinė lietuvių enciklopedija mini, kad „Baltijos kelias“ buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Simbolinis „Baltijos kelias“ Rygoje vyko 2009 m. rugpjūčio 23 d. Tuo metu vyko ir kitos akcijos, pavyzdžiui, 1991 m. „Liepsnojantis Baltijos kelias“ - deginami laužai. Panašių manifestacijų rengė ir kitos tautos.
1989 m. gegužės 14-15 d. vyko Baltijos asamblėja Taline, kurios metu Estijos Liaudies Fronto atstovas Matis Hintas pasakė kalbą „Pabaltijo kelias“. Jis pabrėžė, kad Pabaltijo kelias yra Europos kelias, ir kad kalbiniu, tautiniu bei kultūriniu pagrindu suskirstyta Europa vienintelė gali saugoti ir puoselėti turtingą visos Europos kultūrinį palikimą.
Kaip tik „Baltijos kelio“ išvakarėse Lietuvos SSR AT speciali komisija, tyrusi 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos-SSRS sutarties padarinius, paskelbė išvadas dėl įvykių raidos po abiejų šalių slaptojo protokolo pasirašymo. Jose pabrėžti SSRS 1940 m. birželio 14 d. ultimatumo Lietuvai pragaištingi padariniai. Vilniaus Sąjūdžio Seimas 1989 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“, kuriame tvirtinama, kad tai geriausia išeitis visoms šalims, atitinkanti visų Pabaltijo valstybių interesus.
tags: #baltijos #kelias #1989 #automobiliai