Elektrinių transporto priemonių populiarumas pastaraisiais metais sparčiai auga - nuo elektrinių paspirtukų ir dviračių iki automobilių. Lietuva ir kitos Europos šalys vis labiau įsitraukia į žaliosios energijos revoliuciją, todėl gatvėse matome vis daugiau elektrinių transporto priemonių. Tačiau kartu su naujomis technologijomis ateina ir specifiniai saugumo iššūkiai: baterijų priežiūra, tinkamas įkrovimas, gaisro rizika ir kasdienio naudojimo saugos klausimai. Elektrinių transporto priemonių sauga apima daug daugiau nei tik vairavimo įgūdžius. Tai - išsami žinių sistema apie baterijų veikimą, tinkamą priežiūrą ir potencialių pavojų prevenciją.
Šiame straipsnyje sužinosite apie pagrindinius elektrinių transporto priemonių rizikos veiksnius, esminius įkrovimo ir baterijų priežiūros patarimus, saugų laikymą bei priežiūrą, veiksmus avarinėse situacijose ir teisinius reikalavimus.
Elektrinių transporto priemonių rizikos supratimas
Nors elektrinės transporto priemonės yra laikomos saugia ir aplinkai draugiška alternatyva, svarbu suprasti su jomis susijusias rizikas. Pagrindinį pavojų kelia ličio jonų baterijos, kurios, nors ir retai, gali sukelti gaisrus, ypač dėl netinkamo naudojimo, laikymo ar įkrovimo. Tokius gaisrus yra sunkiau užgesinti nei įprastus transporto priemonių gaisrus dėl cheminių reakcijų, vykstančių baterijų viduje. Dauguma nelaimingų atsitikimų su elektrinėmis transporto priemonėmis įvyksta ne dėl gamybos defektų, o dėl vartotojų klaidų - netinkamo įkrovimo, modifikacijų ar nepakankamos priežiūros. Baterijos perkaitimas yra vienas pagrindinių gaisro rizikos veiksnių, kuris gali būti sukeltas įvairių priežasčių: nuo fizinio pažeidimo iki netinkamų įkrovimo sąlygų.
Europos saugos tyrimų duomenys rodo, kad daugelio nelaimingų atsitikimų galima išvengti laikantis pagrindinių saugos taisyklių. Ypač pavojinga praktika yra bandymas savarankiškai modifikuoti elektrines transporto priemones arba naudoti neoriginalias, nesertifikuotas dalis.
Baterijos gaisro mechanizmai ir atvejai
Vienas iš pavojingiausių reiškinių, susijusių su ličio jonų baterijomis, vadinamas “terminiu nestabilumu”. Tai procesas, kai viena baterijos ląstelė perkaista ir sukelia grandinę reakcijų kitose ląstelėse, dėl ko gali kilti gaisras ar net sprogimas. Tokia reakcija gali prasidėti nuo fizinio baterijos pažeidimo, perkrovimo, ekstremalių temperatūrų ar gamybos defektų. Svarbu suprasti, kad nors elektros transporto priemonių gaisro atvejai sulaukia daug žiniasklaidos dėmesio, statistiškai jie yra gana reti. Tačiau tinkamas informuotumas apie prevenciją yra būtinas kiekvienam elektrinės transporto priemonės savininkui, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą.
Esminiai įkrovimo ir baterijos saugos patarimai
Tinkamas elektrinių transporto priemonių įkrovimas yra vienas svarbiausių saugos aspektų. Pirmiausia, visada naudokite tik originalius arba gamintojo patvirtintus įkroviklius, kurie yra specialiai sukurti jūsų transporto priemonei. Neoriginalūs ar nekokybiški įkrovikliai gali pažeisti bateriją ir kelti rimtą pavojų.
- Įkraukite transporto priemonę gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo degių daiktų.
- Venkite palikti transporto priemonę įkrauti be priežiūros, ypač nakties metu.
- Reguliariai tikrinkite kabelius ir įkroviklio jungtis, ieškodami pažeidimų ar nusidėvėjimo ženklų.
- Nenaudokite baterijos ar įkroviklio, jei pastebėjote pažeidimus.
- Sekite gamintojo rekomendacijas dėl įkrovimo dažnumo ir baterijos priežiūros.
- Venkite savarankiškų modifikacijų ar taisymų, susijusių su elektros sistema.
Priešgaisrinės apsaugos tarnybų rekomendacijose pabrėžiama, kad daugelio baterijų gaisrų galima išvengti laikantis paprastų saugos taisyklių. Specialistai rekomenduoja įkrauti elektrines transporto priemones dieną, kai galite stebėti procesą, ir niekada nepalikti įkrovimo be priežiūros ilgesniam laikui.
Baterijos priežiūra taip pat apima reguliarų jos veikimo stebėjimą. Jei pastebite, kad baterija greičiau išsikrauna, labiau kaista ar pasireiškia kiti neįprasti požymiai, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Reguliari profesionali apžiūra gali padėti anksti nustatyti potencialias problemas.
Saugus elektrinių transporto priemonių laikymas ir priežiūra
Tinkamas elektrinių transporto priemonių laikymas yra ne mažiau svarbus nei kasdienė eksploatacija. Elektrinį paspirtuką, dviratį ar automobilį rekomenduojama laikyti sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir karščio šaltinių. Temperatūra taip pat svarbi - ideali laikymo temperatūra yra nuo 10 iki 25°C.
Jei planuojate ilgesnį laiką nenaudoti savo elektrinės transporto priemonės, rekomenduojama:
- Palikti bateriją su vidutine įkrova (apie 50-60%).
- Nelaikyti visiškai išsikrovusios ar pilnai įkrautos baterijos ilgą laiką.
- Periodiškai (kas 1-2 mėnesius) tikrinti baterijos būklę ir įkrovos lygį.
- Nelaikyti transporto priemonės šalia degių medžiagų ar objektų.
- Atlikti reguliarias apžiūras, ieškant galimų pažeidimų ar korozijos ženklų.
Reguliari transporto priemonės apžiūra turėtų apimti ne tik baterijos, bet ir kitų elektrinių komponentų būklės patikrinimą. Ypatingą dėmesį skirkite laidams, jungtims ir įkrovimo prievadams - jie turi būti švarūs, sausi ir nepažeisti. Atliekant patikrą, visada vadovaukitės gamintojo nurodymais ir rekomendacijomis.
Ženklai, kad bateriją reikia keisti
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus dėl baterijos patikros ar pakeitimo. Bandymas toliau naudoti pažeistą bateriją gali sukelti rimtas saugumo problemas.
- Žymiai sumažėjęs nuvažiuojamas atstumas su pilnai įkrauta baterija.
- Neįprastas baterijos įkaitimas įkrovimo ar naudojimo metu.
- Fiziniai baterijos pakitimai - išsipūtimas, deformacija, skysčio nuotėkis.
- Neįprastas kvapas, sklindantis iš baterijos.
- Nereguliarus veikimas - staigūs išsijungimai ar galios svyravimai.
- Ilgėjantis įkrovimo laikas.
Ką daryti avarinėje situacijoje: baterijos perkaitimas ar gaisras
Atpažinti elektrinės transporto priemonės baterijos problemą ankstyvoje stadijoje yra labai svarbu saugumui. Pirmieji įspėjamieji ženklai gali būti neįprastas karštis, keistas kvapas (dažnai lyginamas su degančio plastiko ar chemikalų kvapu), neįprasti garsai ar dūmai. Pastebėjus bent vieną iš šių ženklų, reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Jei pastebėjote, kad baterija perkaito ar pradėjo rūkti:
- Nedelsiant nutraukite įkrovimą ir išjunkite transporto priemonę, jei įmanoma.
- Jei saugu, išneškite transporto priemonę į atvirą erdvę, toli nuo pastatų ir degių objektų.
- Nelieskite baterijos plikomis rankomis.
- Skambinkite pagalbos tarnyboms (bendruoju pagalbos numeriu 112).
- Jei įmanoma ir saugu, informuokite aplinkinius apie pavojų ir rekomenduokite pasitraukti.
Svarbu žinoti, kad tradiciniai gesintuvai gali būti neefektyvūs gesinant ličio jonų baterijos gaisrą. Ugniagesių tarnybos paprastai naudoja specialias priemones tokiems gaisrams gesinti. Niekada nebandykite gesinti degančios baterijos vandeniu - tai gali sukelti trumpąjį jungimą ir pabloginti situaciją.
Europos priešgaisrinės apsaugos ekspertai rekomenduoja elektrinių transporto priemonių savininkams turėti specialų gesintuvą, skirtą ličio jonų baterijoms gesinti. Taip pat rekomenduojama turėti nedegų konteinerį ar maišą, skirtą smulkesnėms transporto priemonėms (pavyzdžiui, elektriniams paspirtukams) izoliuoti avarijos atveju.
Teisiniai ir reguliavimo aspektai elektrinių transporto priemonių savininkams
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje elektrinėms transporto priemonėms taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti kiekvienam savininkui. Elektrinių paspirtukų, dviračių ir automobilių vartotojai privalo laikytis ne tik bendro eismo taisyklių, bet ir specifinių elektrinėms transporto priemonėms taikomų reikalavimų.
Pagrindiniai teisiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Lietuvoje elektriniai paspirtukai ir dviračiai turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus (maksimalus greitis, galios parametrai).
- Elektrinių transporto priemonių įkrovimas viešose vietose turi būti atliekamas tik tam skirtose vietose.
- Visos parduodamos elektrinės transporto priemonės turi turėti CE sertifikavimą.
- Draudimo bendrovės gali atsisakyti kompensuoti žalą, jei nustatoma, kad transporto priemonė buvo modifikuota ar netinkamai prižiūrima.
- Reguliarūs techniniai patikrinimai yra privalomi tam tikroms elektrinių transporto priemonių kategorijoms.
Reikia pažymėti, kad teisinė aplinka, susijusi su elektrinėmis transporto priemonėmis, nuolat kinta, atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ir saugumo reikalavimus. Rekomenduojama reguliariai sekti naujausius teisės aktų pakeitimus bei konsultuotis su specialistais prieš atliekant bet kokias modifikacijas ar pakeitimus savo transporto priemonėje.
Taip pat svarbu žinoti, kad netinkamas elektrinių transporto priemonių baterijų utilizavimas ne tik kelia pavojų aplinkai, bet ir yra draudžiamas įstatymais. Senas ar pažeistas baterijas būtina pristatyti į specialius surinkimo punktus ar perduoti gamintojui utilizuoti.
Baterijų rūšys ir jų priežiūra
Automobilių akumuliatoriai gali būti skirtingų tipų, priklausomai nuo jų paskirties. Starterio, žibintų ir uždegimo sistemų akumuliatorius (SLI) skirtas elektros energijai tiekti į šias sistemas. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip papildomas arba atsarginis akumuliatorius. Traukos energijai skirti akumuliatoriai naudojami elektromobiliuose ir hibridiniuose automobiliuose (hibriduose).
SLI akumuliatorių priežiūra
Norint užtikrinti optimalią SLI akumuliatoriaus būklę ir prailginti jo tarnavimo laiką, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Laiku įkraukite: Svarbiausia užtikrinti, kad akumuliatorius būtų tinkamai įkrautas. Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus įkrovą, ypač tais atvejais, kai automobilis nenaudojamas ilgą laikotarpį. Įsitikinkite, kad akumuliatorius yra visiškai įkrautas šaltojo sezono laikotarpiu (žiemą), kadangi žema temperatūra gali sumažinti jo efektyvumą užvedant variklį.
- Venkite visiškos iškrovos: Neleiskite akumuliatoriui visiškai išsikrauti - visiškas akumuliatoriaus iškrovimas gali jį pažeisti.
- Temperatūros kontrolė: Saugokite akumuliatorių nuo aukštos temperatūros - tai gali neigiamai paveikti jo efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Būtina akumuliatorių laikyti gamintojo rekomenduojamos temperatūros intervale. Nenaudojamą automobilį reikia laikyti vėsioje ir sausoje patalpoje.
- Reguliari patikra: Reguliariai tikrinkite akumuliatorių. Įsitikinkite, kad nėra korozijos požymių. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į zonas aplink kontaktus. Reguliariai priveržkite ir užfiksuokite akumuliatoriaus kontaktus. Blogas kontaktas gali sumažinti įtampą ir efektyvumą. Korozijos pažeisti arba atsilaisvinę kontaktai taip pat gali sukelti automobilio užvedimo ir akumuliatoriaus įkrovimo problemas.
- Elektrolito lygis: Reguliariai tikrinkite elektrolito lygį ir papildykite jį (jeigu reikia).
- Fiziniai pažeidimai: Pastebėjus fizinius akumuliatoriaus pažeidimus, jį būtina skubiai pakeisti nauju.
- Pakeitimas: Akumuliatoriaus efektyvumui stipriai sumažėjus, reikia jį pakeisti nauju. Jeigu akumuliatoriaus talpa akivaizdžiai sumažėjo (pvz., sunkiai užsiveda variklis arba žibintai šviečia neryškiai) - laikas jį keisti nauju.
Traukos akumuliatorių priežiūra
Šio tipo baterijos, skirtos elektromobiliams ir hibridams, reikalauja specifinės priežiūros:
- Apsauga nuo aplinkos veiksnių: Norint, kad šio tipo baterijos išliktų efektyvios, reikia jas saugoti nuo aukštos aplinkos temperatūros, drėgmės. Baterijas reikia laikyti sausoje patalpoje.
- Atsargus elgesys: Su mobiliomis baterijomis reikia elgtis atsargiai, nepažeisti jų korpuso ir kontaktų. Nemėtykite baterijų, saugokite jas nuo smūgių - fiziniai pažeidimai gali pakenkti baterijai, sumažinti jos saugumą. Tai ypač aktualu ličio jonų baterijoms.
- Baterijos senėjimas: Baterijos silpsta bėgant laikui, todėl anksčiau ar vėliau jas reikės pakeisti naujomis. Jeigu jūsų mobili baterija nepalaiko įkrovos arba nesugeba patenkinti jūsų įrenginio energijos poreikio - laikas ją keisti nauja.
Tinkamas nenaudojamų akumuliatorių utilizavimas ir perdirbimas
Vartotojai gali smarkiai sumažinti atliekų kiekį taikydami geriausią praktiką ir susipažinę su pakartotinio akumuliatoriaus panaudojimo bei perdirbimo galimybėmis. Šios pastangos ne tik prailgina akumuliatoriaus naudojimo laiką, tačiau ir sumažina naujų akumuliatorių poreikį bei neigiamą poveikį aplinkai.
Nenaudojamą automobilio akumuliatorių būtina utilizuoti tinkamai. Tinkamas nenaudojamų akumuliatorių utilizavimas ir perdirbimas yra labai svarbus aplinkos apsaugai ir žmonių sveikatos apsaugai. Netinkamai utilizuojant akumuliatorius, galimas kenksmingų cheminių medžiagų nutekėjimas į gruntą arba vandens telkinius. Tai savo ruožtu gali sukelti ekosistemos pažeidimą. Pakraunamuose ir nepakraunamuose akumuliatoriuose yra kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai ir kitos cheminės medžiagos, kurios yra kenksmingos aplinkai, jeigu utilizuojamos kartu su buitinėmis atliekomis. Todėl perdirbimui skirti akumuliatoriai turi būti surenkami atskirai.
Mes teikiame nemokamą nenaudojamų akumuliatorių surinkimo paslaugą, jeigu akumuliatoriai pristatomi į tam skirtą vietą. Tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas nenaudojamų akumuliatorių utilizavimas ir perdirbimas. Vartotojai yra skatinami naudotis šiomis paslaugomis, užtikrinti atsakingą akumuliatorių utilizavimą ir prisidėti prie pakartotinio vertingų akumuliatoriaus medžiagų panaudojimo.
SLI tipo akumuliatorių jūs galite utilizuoti apsilankę atitinkamame surinkimo punkte arba galite pristatyti į atstovybę, kurioje pirkote automobilį. Netinkamai utilizuojant akumuliatorių, galimas pavojingų cheminių medžiagų patekimas į aplinką, grunto arba vandens telkinių užteršimas.
Jeigu traukos akumuliatorius nepatenkina automobilio energijos poreikio, jis gali būti tinkamas naudoti kitam tikslui, kai reikia mažiau energijos (pvz., atsarginis sistemos akumuliatorius). Traukos akumuliatoriai gali būti naudojami energijos saugojimo sistemose arba kaip atsinaujinančios energijos sistemų dalis. Pagal kitą paskirtį netinkamą akumuliatorių galima perdirbti. Šio proceso metu nusidėvėję vidiniai akumuliatoriaus moduliai gali būti pakeisti, taip prailginant jo eksploatacijos laiką ir sumažinant atliekų kiekį.
Saugos priemonės dirbant su akumuliatoriais
Saugus darbas reikalauja tam tikros specialios patirties. Dėvėkite tinkamą apsauginę aprangą. Su akumuliatoriais susijusios avarinės situacijos gali būti pavojingos. Tokiais atvejais reikia reaguoti greitai, būti atsargiems, saugoti sveikatą ir aplinką. Prieš pradedant darbą su akumuliatoriais reikia atlikti specialų rizikų vertinimą. Vartotojai yra atsakingi už saugumo priemonių laikymąsi.
Jeigu reikia, atlikite evakuaciją iš pavojingos zonos. Venkite kontakto su pavojingomis medžiagomis. Visas surinktas medžiagas utilizuokite laikantis visų vietoje galiojančių aplinkos apsaugos reikalavimų.
Išlipkite iš automobilio, atlikite evakuaciją iš pavojingos zonos. Išveskite žmones į saugią vietą. Venkite įkvėpti dūmų ir garų. Iškvieskite priešgaisrinę tarnybą. Informuokite ją apie problemą.
Akumuliatoriaus skysčiui arba rūgščiai patekus į akis - skubiai skalaukite jas vandeniu ne trumpiau kaip 15 minučių. Jeigu akumuliatoriaus medžiaga patenka ant odos - pažeistą vietą kruopščiai nuplaukite muiluotu vandeniu. Naudokite „C-gel" ar panašų produktą.
Įsitikinkite, kad akumuliatoriai yra laikomi saugioje vietoje, į kurią negali patekti vaikai. Vaikams draudžiama žaisti su akumuliatoriais.
Aukšta temperatūra, šaltis ir drėgmė gali pažeisti akumuliatorių ir padidinti pavojaus riziką. Niekada neardykite ir neremontuokite akumuliatoriaus savarankiškai. Stebėkite ar nėra nusidėvėjimo požymių, nuotėkio, korozijos, įtrūkimų ar kitų pažeidimų. Tai gali padėti nustatyti artėjantį akumuliatoriaus gedimą.
Sustokite saugioje vietoje, išjunkite degimą, išlipkite iš automobilio ir susiekite su pagalbos kelyje tarnyba.
Kaip pakeisti automobilio akumuliatorių neprarandant nustatymų
Vienas po kito butuose sprogstantys elektriniai paspirtukai priminė: juose esančios ličio jonų baterijos - ne juokas. Visgi specialistai pastebi, kad skaudžias pasekmes gali sukelti ne tik šios transporto priemonės, kai kasdienybę lengvinančių ir ličio jonų baterijomis maitinamų technologijų mūsų namuose atsiranda vis daugiau. Kasdien džiaugdamiesi technologijų teikiamu komfortu, itin ilgai neišsikraunančiais prietaisais, ko gero, nė nesusimąstome, kas iš tiesų vyksta jų viduje.
Didžiausią riziką perkaisti, užsidegti ar patirti trumpą jungimą turi didelę energiją generuojantys, dažnai naudojami ar pažeisti prietaisai. Pavyzdžiui, kasdien iš rankų nepaleidžiame ir nuolat transportuojame nešiojamus kompiuterius, planšetes ir telefonus. Dauguma mūsų kasdien taip pat nešioja ir smulkias technologijas, pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius, kūno stebėjimo ir medicinos prietaisus. Anot ekspertės, nepaisant gamintojų diegiamų apsaugų, mobilios technologijos, pavyzdžiui, dronai ir transporto priemonės, yra pažeidimams paveikiausios. „Tokius prietaisus nuolat veikia lauko sąlygos - karštis, šaltis, drėgmė, o ir patys mažiau juos saugome, - pastebi ji. - Nukritusius paspirtukus pakeliame nė nesusimąstydami, kad dūžis po dūžio formuoja baterijos pažeidimus, kurie vieną dieną gali virsti sprogimu.“
Itin didelį susidomėjimą pajautėme po Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, įvykusio buto sprogimo, kuris sukėlė nuostolių visam daugiabučiui. Nuo to laiko, beveik kas mėnesį pasirodant panašiam pranešimui, fiksuojame vis daugiau užklausų. Deja, bet tikimybė, kad ateityje panašių nelaimių daugės - didėja.
Ekspertės sutinka, jog geriausia apsauga šiuo atveju yra prevencija. Jei įsigyjamas naudotas įrenginys, rekomenduojame prieš naudojimą patikrinti jį pas specialistus ir įvertinti jo kokybę. Anot ekspertės, net ir smulkių prietaisų su ličio jonų baterijomis nereikėtų palikti krauti namuose be priežiūros. Stambesnę įrangą - paspirtukus, dviračius, rekomenduoja krauti negyvenamose patalpose, nepalikti krautis per naktį.
Dažniausiai išorinius mechaninius pažeidimus ar įtrūkimus pastebėti galima gana aiškiai. Dėl jų reikėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. Jei įrenginys kaista daugiau nei įprastai ar iš jo sklinda traškesys, tai taip pat ženklas, kad baterijos jau nebegalima naudoti. Tokiu atveju reikėtų atjungti įrenginį nuo elektros tinklo ir, esant galimybei, išnešti į lauką. Jei nėra galimybės atjungti prietaiso, verta išjungti bendrą elektros energijos tiekimą ir kreiptis į specialistus.
Gaisro atveju smulkų įrenginį galima gesinti nedegiu audiniu. Įrenginį gesinti vandeniu galima tik tada, kai jis atjungtas nuo elektros tinklo.
Naujasis Baterijų reglamentas ir jo įtaka
Naujai įsigaliojęs Baterijų reglamentas, nustatantis reikalavimus nešiojamųjų ir mažųjų transporto priemonių baterijų gamintojams, importuotojams bei pardavėjams, nėra tik dvidešimtmetį galiojusios ES Baterijų direktyvos atnaujinimas. Prognozuojama, jog iki 2030 metų ir taip didžiulė baterijų paklausa išaugs dar labiau, ypač dėl mažųjų transporto priemonių ir elektra varomo transporto.
Vienas esminių pokyčių Baterijų reglamente - aiški baterijų klasifikacija. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai mažųjų transporto priemonių baterijų kategorijai. Lietuvoje yra išvystyta viena efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, todėl anksčiau brėžtas tikslas - perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų - būdavo įveikiamas. Nauji tikslai ambicingesni - iki 2027-ųjų pabaigos privalėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos - 73 proc. nešiojamųjų baterijų. Dar daugiau - gamintojų ir importuotojų finansuojama sistema privalės užtikrinti, kad iki 2031 m. būtų atgaunama net 80 proc. baterijose esančio ličio ir 95 proc. kobalto, vario, nikelio.
Lietuvoje šiuo metu vien mūsų organizacija yra įrengusi ir eksploatuoja daugiau kaip 450 nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų priėmimo vietų. Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 51 proc., o iki 2031 m. - 61 proc.
Tai - iš tiesų ambicingi tikslai verslui. Didžioji gamintojų ir importuotojų dalis pareigą finansuoti baterijų surinkimą ir perdirbimą iki šiol vykdė tik iš dalies arba nevykdė visai. Kaip realybėje bus įgyvendinamas Baterijų reglamentas? Kiek tai kainuos?
Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamo elektrinio dantų šepetėlio įmontuota ličio baterija sveria 22 gramus. Jei nešiojamųjų baterijų tvarkymo organizavimo tarifas siektų 2287 eurus už parduotą nešiojamųjų baterijų toną, tai tvarkymo organizavimo kaina už šią bateriją sudarytų 0,05 euro. Visuomenės švietimui (ne mažiau nei 3 proc.).
Nauji reikalavimai nešiojamųjų baterijų ir mažųjų transporto priemonių gamintojams, importuotojams ir pardavėjams - aiškus signalas verslui: baterijos gyvavimo ciklas nebesibaigia jos pardavimu. Gamintojų ir importuotojų įsitraukimas į kolektyvines sistemas tampa ne tik teisine prievole, bet ir ekonominiu pamatu tvariam verslui. Šis reglamentas yra ES perėjimo prie žiedinės ekonomikos dalis, svarbus Europos žaliojo kurso aspektas. Juo nustatytos taisyklės, apimančios visą baterijų gyvavimo ciklą.
Baterijų reglamentas: pagrindiniai tikslai ir pakeitimai
- Nešiojamųjų baterijų gamintojams nustatyti atliekų surinkimo tikslai - 63 proc. iki 2027 m. pabaigos ir 73 proc. iki 2030 m.
- Mažųjų transporto priemonių gamintojams nustatyti atliekų surinkimo tikslai - 51 proc. iki 2028 m. pabaigos ir 61 proc. iki 2031 m.
- Ličio surinkimo iš baterijų atliekų tikslai - 50 proc. iki 2027 m. pabaigos ir 80 proc. iki 2031 m.
- Kobalto, vario, švino ir nikelio gavybos tikslai - 90 proc. iki 2027 m. pabaigos ir 95 proc. iki 2031 m.
- Nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. pramoninių baterijų, apšvietimui, starterio ar variklio paleidimui skirtų baterijų bei elektrinių transporto priemonių baterijų minimali perdirbtų medžiagų dalis - 16 proc. kobalto, 85 proc. švino, 6 proc. ličio ir 6 proc. vario.
- Perdirbimo veiksmingumo tikslai - iki 2025 m. pabaigos nustatyti 80 proc. nikelio-kadmio baterijų, 75 proc. švino rūgštinių baterijų, 65 proc. ličio baterijų ir 50 proc. kitų baterijų atliekų perdirbimo veiksmingumo rodikliai (nuo 2030 m. reikalavimas, kad iki 2027 m.
Informaciją ir ženklinimą, pavyzdžiui, apie baterijos sudedamąsias dalis ir perdirbtųjų medžiagų dalį, reikės pateikti QR kodo forma, o mažųjų transporto priemonių, pramoninėms ir elektrinių transporto priemonių baterijoms - „baterijos paso“ forma. Reglamentu iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų tvarkymo ir Reglamentas (ES) 2019/1020 dėl gaminių rinkos priežiūros ir atitikties. Juo nuo 2027 m. birželio 30 d. panaikinama Direktyva 2006/66/EB dėl panaudotų baterijų šalinimo.
Reglamentas taikomas nuo 2024 m. Komisijos pranešimas. 2023 m. liepos 12 d. Vėlesni Reglamento (ES) 2023/1542 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą.
Baterijų atliekų tvarkymas Lietuvoje
2024 m. Lietuvoje surinkta beveik 13,2 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tai - didžiausias kiekis per pastaruosius kelerius metus, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Šių metų pradžioje įsigaliojęs naujasis Baterijų reglamentas keičia ne tik baterijų gamybos, ženklinimo ir surinkimo reikalavimus, bet ir aiškiai apibrėžia jų rūšis. Pramoninės baterijos, naudojamos geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonėse. Mažųjų transporto priemonių - elektrinių paspirtukų, dviračių ir pan. Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos dažnai patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“.
Jei iki šiol Europos Sąjungos valstybės turėjo surinkti 45 proc. Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 51 proc., o iki 2031 m. - 61 proc. Palaipsniui siekiama, kad ateityje baterijas iš elektronikos prietaisų būtų paprasčiau išimti ir pakeisti. Iki šiol daug diskusijų kėlė mobilieji telefonai, kurių baterijos dažnai būna integruotos ir sunkiai pakeičiamos. Nuo 2027 metų situacija keisis.
Dar vienas pokytis - naujas baterijų žymėjimas. Ant baterijų arba jų pakuočių turės būti pateikiama aiški informacija apie gamintoją, baterijos talpą, taip pat QR kodas. Nuskenavę jį vartotojai galės gauti papildomos informacijos apie bateriją.
„Baterijų sudėtyje esantys švinas, gyvsidabris ir kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti dirvožemio cheminę sudėtį, pažeisti augalų lapus ar gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą. O ličio baterijos yra priskiriamos degioms medžiagoms, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti“, - sakė V. Masalienė.
Buityje naudojamas išeikvotas baterijas galima atnešti į specialias surinkimo talpas prekybos centruose ar biuruose. Automobilių baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas galima priduoti tokių atliekų tvarkytojams arba atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos, todėl už jas atliekų turėtojui dažnai sumokama.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užsiregistruoti nemokamam jų išvežimui galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat kasmet renkamos visoje Lietuvoje - ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Kaip pakeisti automobilio akumuliatorių neprarandant nustatymų
Baterijų atliekų surinkimui sukuriama tinkama infrastruktūra, atitinkanti taikytinus saugos reikalavimus, padengiamos būtinosios su baterijų atliekų priėmimo veikla susijusios tų priėmimo ir surinkimo sistemos išlaidos.
Užtikrinamas Baterijų atliekų surinkimas visoje Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, Baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams.
Kuriamas specialus Baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo tinklas. Visoje Lietuvoje (atsižvelgiant į gyventojų tankį) bus įrengtos specialios Baterijų atliekų priėmimo vietos, atitinkančios taikytinus saugos reikalavimus. Baterijų atliekos bus priimamos ir laikomos specialiuose laikino saugojimo konteineriuose.
Užtikrinama, kad visos Baterijų atliekos, būtų perduotos leidimą turintiems apdorojimo įrenginiams, būtų paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui arba perdirbimui.
Baterijų atliekų tvarkymo organizavimo veikla ir gamintojams nustatytų užduočių įvykdymas užtikrinamas garantijomis. Asmuo, kuris pirmą kartą parduoda Bateriją (įmontuotą į kitą gaminį ar atskirai) privalo organizuoti ir finansuoti Baterijų atliekų tvarkymą (pavesti tai vykdyti licencijuotai organizacijai). Baterijų atliekų tvarkymo organizavimo kaštai įtraukiami į veiklos vykdymo išlaidas.
Pats principas veikia taip - vartotojas, įsigydamas Bateriją, susimoka už jo turimų arba ateityje susidarančių Baterijų atliekų sutvarkymą. Tai yra, bet kur Lietuvoje gyvenantis žmogus ar veiklą vykdanti įmonė gali patogiai ir nemokamai priduoti Baterijų atliekas. Kadangi nebereikia mokėti už Baterijų atliekų pridavimą, o pridavimas patogus (arti namų, atvažiuoja ir nemokamai išveža), panaikinama priežastis šioms atliekoms patekti į aplinką, kitų atliekų srautus, sukelti gaisrus ir pan. Kita labai svarbi šio principo nauda yra ekonominė. Kadangi, priduoti Baterijų atliekas gyventojams ir verslui nebekainuoja ir yra patogu, labai ženkliai padidėja surenkamų atliekų kiekis, o tai sudaro galimybes surinkti, perdirbti ar kitaip panaudoti Baterijų atliekas, atgauti vertingas žaliavas (pvz.
Pavyzdžiui. Pirmą kartą Lietuvoje parduodamas hibridinis elektromobilis Toyota Prius, kurio ličio Baterija sveria 40 kg. Tarkim, tvarkymo organizavimo tarifas yra 398 EUR už LR vidaus rinkai patiektą toną, tai tvarkymo organizavimo kaina sudarytų 15,92 EUR už šią parduotą Bateriją. Tai reiškia, kad šiai ar kitai Baterijai tapus atlieka pas fizinį asmenį, autoservise, automobilių ardymo aikštelėje pridavimas bus patogus, nemokamas ar net gali būti sumokama už šios atliekos atvežimą ir pridavimą. Beveik visos lėšos yra skiriamos Baterijų atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir joje surinktų atliekų sutvarkymui, t.y. Visuomenės informavimui ir švietimui skiriama tarifo dalis naudojama gamintojų ir importuotojų, gyventojų, įmonių, atliekų tvarkytojų informavimui ir švietimui.
Kaip pakeisti automobilio akumuliatorių neprarandant nustatymų
Keičiasi baterijų kategorijos. Šių metų pradžioje įsigaliojęs naujasis Baterijų reglamentas keičia ne tik baterijų gamybos, ženklinimo ir surinkimo reikalavimus, bet ir aiškiai apibrėžia jų rūšis. Tai svarbu tiek įmonėms, kurios baterijas importuoja, parduoda ar naudoja savo veikloje, tiek gyventojams, kad būtų aišku, kaip skirtingas baterijas tvarkyti pasibaigus jų naudojimo laikui. Vienas esminių Baterijų reglamento pokyčių - tikslesnė baterijų klasifikacija, leidžianti efektyviau organizuoti jų surinkimą ir perdirbimą. Reglamente išskiriamos 6 baterijų kategorijos: nešiojamosios baterijos - baterijos, sveriančios ne daugiau kaip 5 kg ir naudojamos įvairiuose buities prietaisuose, elektronikoje ar smulkioje įrangoje. Bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos, dažniausiai naudojamos kasdieniuose įrenginiuose, tokiuose kaip nuotolinio valdymo pultai, žaislai ar smulki elektronika. Elektrinių transporto priemonių baterijos. Pramoninės baterijos, naudojamos geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonėse. Anksčiau elektromobilių baterijos taip pat buvo priskiriamos pramoninėms baterijoms. Automobilių baterijos, skirtos tiekti elektrinę galią transporto priemonės apšvietimui, starteriui ar variklio paleidimui. Mažųjų transporto priemonių - elektrinių paspirtukų, dviračių ir pan. - baterijos. Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos dažnai patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“. Tačiau sparčiai augant šių transporto priemonių naudojimui ir didėjant su baterijomis susijusių gaisrų rizikai, joms nustatyti aiškesni saugumo, surinkimo ir perdirbimo reikalavimai.
Dar viena naujovė - mažųjų transporto priemonių, taip pat ir įkraunamų pramoninių baterijų anglies pėdsakas taps atsekamas - kiekvienam baterijų modeliui, pagamintam konkrečioje gamykloje, turės būti parengiama anglies pėdsako deklaracija. Elektrinių transporto priemonių ir pramoninės baterijos, nebetinkamos pirminiam naudojimui, pirmiausia turės būti pritaikomos kitai paskirčiai, pavyzdžiui, naudojamos kaip energijos kaupikliai.
Kaip paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, naujasis Baterijų reglamentas numato gerokai aukštesnius tvarumo, ženklinimo, surinkimo ir perdirbimo reikalavimus. Jei iki šiol Europos Sąjungos valstybės turėjo surinkti 45 proc. per metus rinkai pateiktų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų, nauji tikslai yra gerokai ambicingesni - iki 2027 metų pabaigos šis rodiklis turės siekti 63 proc., o iki 2030 metų pabaigos - net 73 procentus. Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 51 proc., o iki 2031 m. - 61 proc. Palaipsniui siekiama, kad ateityje baterijas iš elektronikos prietaisų būtų paprasčiau išimti ir pakeisti. Iki šiol daug diskusijų kėlė mobilieji telefonai, kurių baterijos dažnai būna integruotos ir sunkiai pakeičiamos. Nuo 2027 metų situacija keisis. Tai reiškia, kad sugedus baterijai nebereikės keisti viso įrenginio - pakaks pakeisti bateriją, todėl elektronikos prietaisai galės būti naudojami ilgiau. Neįkraunamos baterijos turės būti aiškiai ženklinamos, o ant jų bus nurodoma numatoma veikimo trukmė. Dar vienas pokytis - naujas baterijų žymėjimas. Ant baterijų arba jų pakuočių turės būti pateikiama aiški informacija apie gamintoją, baterijos talpą, taip pat QR kodas. Nuskenavę jį vartotojai galės gauti papildomos informacijos apie bateriją. Nuo 2027 metų atsiras ir vadinamasis baterijos pasas, kuris leis atsekti bateriją visoje tiekimo grandinėje ir užtikrins didesnį skaidrumą.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė priminė, kokia žala daroma gamtai ir žmogui, jei baterijos netinkamai sutvarkomos ir išmetamos gamtoje ar į mišrių atliekų konteinerį. „Baterijų sudėtyje esantys švinas, gyvsidabris ir kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti dirvožemio cheminę sudėtį, pažeisti augalų lapus ar gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą. O ličio baterijos yra priskiriamos degioms medžiagoms, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti“, - sakė V. Masalienė.
tags: #batu #kulnu #apsaugos #vairuotojams