Viešųjų pirkimų sutarčių vykdymas ne visada praeina sklandžiai, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti sutarties nutraukimą, taip pat finansines sankcijas, tokias kaip baudos ir delspinigiai. Šie mokėjimai skirti kompensuoti perkančiajai organizacijai ar viešajam subjektui padarytą žalą ir užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjamos įvairios situacijos, susijusios su delspinigių taikymu viešųjų pirkimų sutartyse. Vienas iš svarbių aspektų yra netesybų (baudų ir delspinigių) dydžio ir jų sąveikos vertinimas. Teismai atkreipia dėmesį į tai, kad netesybos neturi būti neproporcingos ir turi atitikti viešąjį interesą.
Delspinigių paskirtis ir teisinis reguliavimas
Delspinigiai viešųjų pirkimų sutartyse yra sutartinė atsakomybės forma, kurios pagrindinė paskirtis - kompensuoti prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Jie siekia užtikrinti, kad tiekėjas laiku ir tinkamai atliktų sutartus darbus ar suteiktų paslaugas. Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) ir Civilinis kodeksas (CK) reglamentuoja šias nuostatas.
Netesybų institutas, įskaitant delspinigius, skirtas užtikrinti sutartinių prievolių tinkamą vykdymą. Jų paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių. Vertinant Pirkimo sutarties nuostatų turinį, svarbu nustatyti, ar bauda ir delspinigiai nustatomi už tos pačios prievolės neįvykdymą. Jei taip, tai gali būti vertinama kaip baudinių netesybų taikymas.
Baudų ir delspinigių derinys
Viena iš situacijų, kuri gali kilti viešųjų pirkimų sutartyse, yra kartu nustatytos baudos ir delspinigiai už tą pačią prievolę. Tokiais atvejais teismai vertina, ar toks derinys nėra nepagrįstai baudinis. Jei nustatoma, kad bauda ir delspinigiai taikomi už tos pačios prievolės pažeidimą, jie gali būti pripažinti neteisėtais.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (...) nagrinėta situacija, kai Pirkimo sutarties projekte buvo numatytos ir baudos (14 punktas), ir delspinigiai (15 punktas) už pavėluotai įvykdytas prievoles. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šios nuostatos neteisėtumas buvo pripažintas tik dėl koegzistavimo su 15 punktu. Panaikinus pastarąją nuostatą dėl delspinigių nustatymo ir išvengus baudinių netesybų taikymo situacijos, Pirkimo sutarties projekto 14 punktas paliktas galioti.
Taip pat svarbu atskirti situacijas, kai už skirtingų iš tos pačios sutarties kylančių prievolių pažeidimą gali būti nustatomos skirtingos netesybos. Tokios netesybos nėra laikomos baudinėmis. Ginčo atveju vienkartinė bauda gali būti nustatyta už nepašalinto pažeidimo faktą, o delspinigiai už termino praleidimą - skirti priversti paslaugos teikėją pažeidimą pašalinti kuo greičiau.
Pirkimo objekto skaidymas ir ribojimai
Viešųjų pirkimų sutartyse svarbus ir pirkimo objekto skaidymas į dalis. Tai leidžia užtikrinti didesnę konkurenciją ir sudaryti sąlygas mažesniems bei vidutiniams tiekėjams dalyvauti pirkimuose. Tačiau perkančiosios organizacijos gali nustatyti ribojimus, kiek pirkimo dalių gali laimėti tas pats tiekėjas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėta situacija, kai Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų viešajame pirkime buvo nustatytas ribojimas, kad tiekėjas gali laimėti tik vieną pirkimo objekto dalį. Ieškovė teigė, kad toks ribojimas pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei sudaro prielaidas permokėti už paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pirkimo objektą skaidant į tris dalis ir paslaugas teikiant net trims paslaugų teikėjams, perkančioji organizacija galės maksimaliai užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumą ir kokybę. Tai taip pat suteikia galimybę mažesniems subjektams dalyvauti plataus masto pirkimuose.
Tačiau kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 12 punkte įtvirtintu ribojimu nėra papildomai padidinamos mažų ir vidutinių įmonių galimybės dalyvauti Pirkime. Priešingai, toks ribojimas suvaržo kitų tiekėjų konkurenciją ir neleidžia pasiekti masto ekonomijos. Perkančiosios organizacijos tikslai gali būti pasiekiami mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant reikalavimus įrangai ar papildomus ekonominio naudingumo kriterijus.
Sutarties nutraukimo pagrindai
Viešųjų pirkimų sutartyse taip pat gali būti numatyti pagrindai sutarties nutraukimui. Svarbu, kad šie pagrindai būtų teisėti ir neprieštarautų viešųjų pirkimų principams.
Nagrinėtu atveju Pirkimo sutarties projekto 20.3 punkte buvo įtvirtintas pagrindas, leidžiantis perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, jei ji nusprendžia pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu ir VPĮ nuostatomis, turėjo teisę įtraukti tokį punktą. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija, įtvirtindama teisę nutraukti Pirkimo sutartį bet kada, iš esmės daro Pirkimo objektą neapibrėžtą.
Teismų praktikos apžvalga
Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėjo ne vieną bylą, susijusią su delspinigių taikymu viešųjų pirkimų sutartyse. Svarbu atskirti situacijas, kai netesybos yra proporcingos ir siekia kompensuoti realią žalą, ir atvejus, kai jos tampa nepagrįstai baudininėmis.
Teismai atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjui, dalyvaujant viešajame pirkime, žinant netesybų dydį, tai nesuponuoja jo teisės vėliau prašyti netesybas sumažinti. Tačiau netesybų vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo susidariusių faktinių aplinkybių, sutarties pažeidimo masto bei kitų aspektų.
Nagrinėtu atveju dėl Pirkimo sutarties projekto 15 punkto teisėtumo, teisėjų kolegija nurodė, kad nustatytos sąlygos, jog be sutarties 14 punkte nustatytų baudų, tiekėjas už pavėluotai suteiktas paslaugas turės mokėti 1000 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, yra protingai pateisinamos. Šiuo atveju dominuoja ne tiek būtinybė netesybomis užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą, kiek viešasis interesas dėl tinkamo tiekėjo prievolės vykdymo.
Kitoje byloje, nagrinėtoje dėl UAB „Alkesta“ ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, teismas nustatė, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už tam tikrą kalendorinių dienų skaičių, kuriomis buvo pradelstas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė negalėjo reikalauti iš darbus baigusios rangovės atlikti tai, kas neįmanoma, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.
| Bylos aplinkybės | Delspinigių dydis | Teismo sprendimas dėl delspinigių |
|---|---|---|
| Klaipėdos miesto gatvių tvarkymo paslaugos (ATNAUJINTA) | 1000 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną | Pripažinti protingai pateisinamais dėl viešojo intereso |
| Inžinerinių eismo saugos priemonių diegimas (UAB „Alkesta“) | 0,03 % sutarties sumos be PVM per dieną | Teismas nustatė teisę skaičiuoti tik už 96 kalendorines dienas dėl neįvykdytų įsipareigojimų ne dėl rangovės kaltės |
Apibendrinant, delspinigiai viešųjų pirkimų sutartyse yra svarbus sutarčių vykdymo užtikrinimo mechanizmas. Tačiau jų taikymas turi būti proporcingas, teisėtas ir atitikti viešąjį interesą, o teismų praktika nuolat formuoja aiškesnes gaires dėl jų vertinimo įvairiose situacijose.