Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, tačiau ne visi gyventojai žino, koks yra jo teisinis statusas ir kokias teises jie turi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio kiemo teisiniu statusu Lietuvoje, tvarkymo reikalavimus ir gyventojų galimybes.
Kas yra daugiabučio kiemas?
Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos.
Bendro naudojimo teritorijos
Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų. Tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas turi proporcingą dalį žemės sklype, priklausomai nuo jo buto ploto. Jei žemė priklauso savivaldybei ar valstybei, butų savininkai turi teisę ją nuomoti.
Bendrojo naudojimo teritorija - vieša teritorija, skirta vietovės gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, gatvės, pėsčiųjų takai, poilsiavietės, kiemai, kapinės, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t. t.).
Teritorijų tvarkytojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu prižiūri ir tvarko teritoriją arba sutarčių pagrindu pasirenka teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjus, taip pat už švarą ir tvarką atsakingi savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. Bendro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja seniūnijos.
Gyventojų teisės ir pareigos
Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:
- Teisės:
- Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį
- Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu
- Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo
- Pareigos:
- Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos
- Nešiukšlinti ir saugoti aplinką
- Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų
Patalpų savininkai ir nuomininkai, naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat Namų bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų ir nuomininkų teisių ir teisėtų interesų. Patalpų savininkai ir nuomininkai privalo:
- Bendrosios pareigos:
- Tausoti savo ir bendrojo naudojimo patalpas bei inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti.
- Taupiai vartoti vandenį, šilumos ir elektros ir energiją namo bendrosioms reikmėms.
- Apmokėti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas.
- Pastebėjus bendrojo naudojimo patalpose esančių sistemų ir/ar prietaisų gedimus, pastatui ar gyventojų saugumui pavojų keliančius požymius, kuo skubiau informuoti Bendrijos pirmininką ar įgaliotinius ir atitinkamas specialiąsias ir/ar avarines tarnybas.
- Sutrikus antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės atidarymo-uždarymo sistemai (šlagbaumui), tai yra joms tinkamai neatsidarant / neužsidarant, būtina kuo skubiau pranešti atsakingam asmeniui ar Bendrijos valdybos pirmininkui. Griežtai draudžiama šlagbaumą atidarinėti patiems.
- Sutrikus požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (PSA) atidarymo-uždarymo sistemai (pakeliamiems vartams) tai yra jiems tinkamai neatsidarant / neužsidarant, būtina kuo skubiau pranešti atsakingam asmeniui ar Bendrijos valdybos pirmininkui. Giežtai draudžiama PSA pakeliamus vartus atidarinėti patiems, be Bendrijos valdybos pirmininko leidimo.
- Inžinerinės įrangos avarijų atvejais leisti avarinių tarnybų darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu patekti į butą ir kitas savo patalpas avarijai likviduoti, o nuo 8 val. iki 20 val. ir Bendrijos pirmininkui, jo nesant įgaliotiniams, Namų priežiūros administratoriui, vandens, šiluminės ir elektros energijos tiekimo įmonių darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus.
- Leisti bute ir kitose patalpose iš anksto patogiu, su savininku ar nuomininku suderintu, laiku atlikti inžinerinės įrangos apžiūrą bei patikrinti individualios apskaitos prietaisų rodmenis (jei tokie prietaisai yra įrengti bute ir kitose patalpose).
- Išeinant iš bendro naudojimo patalpos ar rūsio, jeigu tuo metu ten nėra kito asmens, privaloma užrakinti/užtrenkti duris ir išjungti apšvietimą. Imtis visų priemonių, kad pašaliniai asmenys nepatektų į pastatą.
- Asmuo (-ys), pažeidęs (-ę) taisyklių nuostatas, privalo nedelsiant nutraukti pažeidimą ir kiek įmanoma pašalinti kilusius neigiamus padarinius.
- Asmuo (-ys), turintis (-ys) duomenų, kad nesilaikoma šių taisyklių įpareigojančių ar draudžiančių nuostatų, nedelsiant privalo informuoti kompetentingas institucijas, Bendriją.
- Pareigos, susijusios su atliekų tvarkymu:
- Atliekų turėtojas, prieš išmesdamas komunalines atliekas į joms skirtą konteinerį, privalo jas tvarkingai sudėti į plastmasinius (polietileninius) maišelius.
- Visi atliekų turėtojai turi pasirūpinti, kad konteinerį aptarnaujantis autotransportas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, pastatytų Namų teritorijose.
- Gyventojai privalo rūšiuoti buitines atliekas pagal atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės rekomendacijas.
- Komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį.
- Pareigos, susijusios su gyvūnų laikymu:
- Namose ir jų aplinkoje laikyti gyvūnus tik Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nustatyta tvarka.
- Vesdami, vedžiodami ar būdami su gyvūnais bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti, o gyvūno priteršus Namų teritorijose, bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens teritorijoje, nedelsiant surinkti ekskrementus ir kitus gyvūno paliktus teršalus.
- Užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
- Užtikrinti, kad bendrojo naudojimo patalpose ir Namų teritorijose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros.
- Gyvūno laikymo vietoje užtikrinti švarą ir tvarką, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.
- Įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.
- Iš buto į koridorių, laiptinę ir kitas bendrojo naudojimo patalpas ir Namų teritorijas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 25 punkte numatytus atvejus.
- Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo.
- Laikytis kitų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų gyvūnų laikymo reikalavimų.
- Kitos pareigos:
- Šalinant sniegą iš butų balkonų ar terasų laikytis visų įmanomų saugumo priemonių.
- Išvalyti užterštas bendrąsias patalpas atlikus patalpų remonto darbus.
- Garsinės transporto priemonių ir patalpų apsaugos ir signalizacijos priemonių savininkai privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų viešosios rimties, o esant šių priemonių gedimui nedelsiant užtikrinti jų remontą, ar kitokį pašalinimą.
- Saugoti Namų teritorijose esančias vejas, gėlynus ir medžius bei krūmus.
- Laikytis šių Taisyklių 2 punkte nurodytų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų.
- Iš šalia buto į koridorių, laiptinę ir kitas bendrojo naudojimo patalpas draudžiama laikyti kilnojamus ar kitokius objektus - stambiagabarites atliekas (baldus, buitinę techniką, padangas ir kitus stambius daiktus), statybos -remonto atliekas, chemines medžiagas, skystas, degančias ar karštas atliekas, želdynų ir želdinių tvarkymo atliekas bei pavojingas atliekas galvaninius elementus, baterijas, akumuliat...
Kiemo priežiūra ir tvarkymas
Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas. Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra teritorijos savininkas. Neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Svarbu pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija. Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai.
Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius. Pavyzdžiui, gaunami iš gyventojų klausimai, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet daugiabučių administratoriai sutikslina, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gaunami klausimai ar pageidavimai, pagal sutartį priklauso paskirtiems rangovams, imamasi veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti. Jeigu paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariama su teritorijos savininku, prireikus, keičiami rangovai. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai yra būtini, kad galėtų būti užtikrinta darbų kokybė.
Paprastai paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms. Dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimų vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.
Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kilus bet kokiems klausimams dėl teritorijos priežiūros, reikia kreiptis į savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių. Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius.
Pastebima, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, gyventojai neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų.
Želdynų priežiūra
Svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis. Svarbu naikinti ir piktžoles nuo šaligatvių bei pėsčiųjų takų. Būtina tvarkyti ir žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kuriame nustatytos želdynų įrengimo ir veisimo taisyklės:
- Medžiai nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais gali būti veisiami ne arčiau nei 10 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
- Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, aukštesni nei 2 metrų krūmai, gali būti veisiami ne arčiau nei 2,5 metrų atstumu, kiti krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
- Jei pastatų sienos be langų, medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 5 metrų atstumu, o krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu.
- Nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 4 metrų atstumu.
- Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 3 metrų atstumu. Krūmai tokioje vietoje gali būti veisiami ne arčiau nei 1 metro atstumu.
Vis tik yra ir išimčių. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai nori sodinti gatvės želdinius vietoje jau augusių, reikalavimai laikytis atstumų nėra taikomi. Žinoma, tai turi nekelti pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir greta esantiems statiniams.
Kauniečiams, kurie nori sodinti daugiabučio namo kieme medį, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių. Medžius ir krūmus griežtai draudžiama sodinti valstybinėje žemėje, prieš tai nesuderinus to su Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Statybinių atliekų tvarkymas
Statant ar remontuojant namus, butus ar kitas patalpas, remonto metu susidariusios atliekos privalo būti rūšiuojamos Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Susikaupusias atliekas iš statybos vietų turi išvežti darbus vykdantys asmenys. Jie privalo turėti pažymas apie statybos ir remonto atliekų išvežimą į statybos atliekų tvarkymo vietas.
Butų ir gyvenamųjų namų savininkai statybines atliekas (iki 640 kg 1 žmogui) nemokamai gali pristatyti į Joniškio rajono didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę (Plento g. 4, Bariūnų k., Saugėlaukio sen. Joniškio r. sav.) arba transportuoti į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. Juridiniai asmenys, norintys pašalinti statybines atliekas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir statybines atliekas transportuoti į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r. sav.).
Statybvietes ir įvažiavimus į jas prižiūri statybos darbus atliekančios įstaigos, įmonės ir organizacijos. Jos privalo transportą eksploatuoti taip, kad nebūtų teršiamos gatvės, keliai. Jei atliekant statybos ir kitus darbus užteršiamos aplinkinės gatvės, keliai, darbus atliekančios įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo juos valyti. Statybos darbus atliekančios organizacijos, prieš pradėdamos statybos, montavimo, remonto ir priežiūros darbus, susijusius su kasinėjimu, gavusios leidimą atlikti šiuos darbus, nukasa augalinį sluoksnį (ne plonesnį kaip 25 cm storio), o baigusios darbus atstato žaliųjų plotų teritoriją.
Sniegas ir ledas
Gyventojai privalo valyti sniegą ir šalinti ledą, varveklius nuo gyvenamųjų namų ir pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų (šalinimo metu šaligatviai ir gatvės turi būti aptverti), surinkti nukritusį ledą ir sniegą.
Daugiabučio namo sklypo formavimas
Daugiabučio namo sklypo formavimas yra svarbus procesas, leidžiantis nustatyti teritoriją, kuri priskirta konkrečiam pastatui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra svarbiausi aspektai, kuriuos reikia žinoti daugiabučių namų administratoriams ir gyventojams.
Sklypą apie daugiabutį namą suformuoti ir apmatuoti padeda matininkai. Suformavus žemės sklypą aplink daugiabutį galima ne tik užkirsti kelią ateities statyboms, bet ir turėti teisę spręsti jūsų namui būtinus dalykus: parkavimas, vaikų žaidimo aikštelės, takai.
Suformavus sklypą, bendrija turėtų sudaryti su nacionaline žemės tarnyba: panaudos sutartį, nuomos sutartį arba išpirkti sklypą. Kai sklypas turi nuomininkus, panaudos sutartį arba yra išpirktas, tai tikrai nebus jokių statybų šiame sklype be bendrijos/gyventojų pritarimo.
Turėsite galimybę rengti teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), su galimybe numatyti/spręsti parkavimo problemas, takus, želdinius ir t.t.
Savivaldybių iniciatyvos
Savivaldybės skatina daugiabučių gyventojus patiems imtis iniciatyvos dėl sklypų formavimo. Teisės aktai reglamentuoja, kad dėl žemės sklypo formavimo turi kreiptis nekilnojamojo turto savininkai (butų savininkai, DNS bendrijos), o projektas yra rengiamas gyventojų lėšomis.
Savivaldybės kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa - atnaujinti savo kiemą, kvartalą, paversti jį vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. Kaimynija - tai erdviškai susijusių daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, gyventojų bendruomenė.
Norint suformuoti žemės sklypą prie statinių, tame tarpe ir daugiabučių, statinių ar patalpų savininkai turi pateikti elektroninę prašymo formą užpildytą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.
Veiksmai, siekiant suformuoti sklypą:
Norint suformuoti sklypą, dalyvauti kvartalinėje renovacijoje ir kurti kaimyniją, reikia daugiabučių gyventojų pritarimo. Kadangi dauguma namų administratorių yra pasyvūs šiais klausimais, patys gyventojai turi organizuoti balsavimą.
Yra du būdai tapti namo šeimininkais - arba kurti namų bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Toliau namo gyventojai patys savarankiškai sprendžia ir įgyvendina sklypo formavimą, dalyvavimo kvartalinėje renovacijoje ar kaimynijos su gretimais namais kūrimo klausimus.
Savivaldybių parama
Utenos rajono savivaldybės taryba patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama paskatinti daugiabučių gyventojus suformuoti žemės sklypus aplink savo namus, kad galėtų tas teritorijas eksploatuoti, tvarkyti ir prižiūrėti taip, kaip patys nori. Taigi aprašas suteikia visas galimybes tapti savo daugiabučio namo kiemo šeimininkais.
Jei bendrija arba administratorius prašo skirti finansavimą žemės sklypui formuoti, o daugiabutis dalyvavo ar dalyvauja daugiabučio atnaujinimo programoje (yra renovuotas arba renovuojamas), žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektui iš savivaldybės biudžeto skiriama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Gyventojai suformuotame sklype galės remontuoti, rekonstruoti arba įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus, įvažiuojamųjų kelių ir kiemų dangas, vaikų žaidimų, sporto aikšteles, komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles, lietaus nuotekų sistemas, teritorijos apšvietimą, dviračių stogines, elektromobilių įkrovimo stoteles, sodinti medžius.
Žemės nuomos mokesčio skaičiavimas
Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo žemės sklypo vertės proporcingai išnuomoto žemės sklypo daliai. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.
Žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisykles.
Kauno miesto iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybė taip pat aktyviai prisideda prie daugiabučių kiemų gerinimo. Štai keletas svarbių aspektų:
- Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės: Pagal šias taisykles, gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką teritorijose, kuriomis naudojasi.
- Želdinių priežiūra: Svarbu, kad neaugtų nepageidaujami krūmai ir piktžolės, būtina teritoriją šienauti taip, kad žolės aukštis nebūtų labai didelis.
- Atsakomybė už kiemo įrangą: Gyventojai privalo žinoti, kad už kiemuose esančius suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles ar kitus poilsiui skirtus objektus jie yra atsakingi patys.
- Programa „(R)evoliucija“: Kauniečiai gali pasinaudoti galimybe visiškai nemokamai atnaujinti ir visą aplinką, esančią prie namų grupės.
Naujai suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nauji pėsčiųjų takai, daugiau apšvietimo.
Daugiabučių namų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklės
Šios taisyklės nustato butų ir kitų patalpų, esančių daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat bendrojo naudojimo objektų, įskaitant namų aplinką ir namams priskirto(-ų) žemės sklypo(-ų), naudojimo ir priežiūros tvarką.
Bendrosios nuostatos
Visi Namų bendrojo naudojimo objektai butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namų konstrukcijos, patalpos, inžinerinė įranga turi būti naudojama pagal jų tiesioginę paskirtį. Namų priežiūrą organizuoja Bendrija ir/ar įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas Namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.
Alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai
Jei daugiabutyje nėra bendrijos, yra keletas alternatyvių valdymo būdų:
- Jungtinės veiklos sutartis: Daugiabučio namo patalpų savininkai kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui.
- Administratorius: Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties.
Kraštovaizdžio dizainas ir apželdinimo idėjos
Neretai žmonėms atrodo, kad tik individualių namų šeimininkai gali turėti išpuoselėtą ir kruopščiai sutvarkytą kiemo aplinką. Tačiau tai - netiesa. Juk egzistuoja ir daugybė daugiabučių namų kiemų, kurie praeivių dėmesį traukia tobulai sutvarkyta aplinka, išskirtiniu apželdinimu bei kūrybiškais rekreacinių erdvių sprendimais.
Vis tik nusprendus investuoti savo laiką bei kaštus tvarkant daugiabučio namo lauko erdves, svarbu nepamiršti pasidomėti ir su tuo susijusiais įstatymais. Medžių, krūmų, vejų ir gėlynų veisimas daugiabučių namų kiemuose yra aiškiai reglamentuotas.
Eismo saugumas ir dviračių takai
Jei dviračiu planuojate važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių. T.y, jei prie kelio ar kelkraštyje yra dviračio takas, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu neleidžiama.
Dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.
Važiuodami per sankryžas, dviračių vairuotojai turi jas kirsti ta pačia tvarka, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai (stebėti šviesoforo signalus, pirmumo ženklus, laikytis dešinės pusės taisyklės).
Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai. Deja, kartais dviratininkai važiuoja prieš eismą ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams.
Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Turime nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją.
Leidžiama važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis dviračių taku.
Pėsčiųjų ir dviračių taku Leidžiama eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.
Dviračių pervaža žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
Saugesnė kelionė dviračiu
tags: #bauda #daugiabucio #aplinkos #tvarkyma