Darbo drausmės pažeidimas yra darbuotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi. Už darbo drausmės pažeidimą darbuotojui gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Drausminio poveikio priemonės - tai darbdavio skiriamos drausminės nuobaudos. Nuobaudų paskirtis - drausminti prasižengusį darbuotoją, skatinti jį sąžiningai atlikti savo darbo funkcijas.
Angelė K. iš K.Naumiesčio ir Romas L. iš Šakių rašo, kad jų darbdaviai už darbo drausmės pažeidimą (pravaikštą) paskyrė pinigines baudas, kurias išskaičiavo iš atlyginimo. Jie prašo paaiškinti, ar teisėti darbdavio veiksmai ir kur kreiptis dėl prarasto atlyginimo dalies susigrąžinimo.
Pravaikšta yra darbo drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (LR Darbo kodekso 237 straipsnis). Įstatymai nenumato piniginės baudos kaip drausminės nuobaudos rūšies, todėl darbdavys už darbo drausmės pažeidimą negali skirti tokios nuobaudos.
Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Už vieną darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama tik viena nuobauda. Tačiau jei pažeidimas kartojasi, nuobauda gali būti paskirta pakartotinai. Kitokia tvarka yra numatyta taikant griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Tai galima padaryti, kai darbuotojas, turėdamas galiojančią nuobaudą, nerūpestingai atlieka savo pareigas arba kitaip pažeidžia darbo drausmę. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neleistinas elgesys su lankytojais, valstybės, tarnybos ar komercinių paslapčių atskleidimas, seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pasirodymas darbe neblaiviam, neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą dieną, taip pat ir kiti nusižengimai (LR DK 235 str. 2 d.). Kiti nusižengimai gali būti numatyti darbo tvarkos taisyklėse arba kitose lokalinėse teisės aktuose (pvz., kolektyvinėse sutartyse).
Taip pat dažnas ir visad aktualus pažeidimas - darbuotojo atleidimas neva dėl jo kaltės, dėl ko darbdavys gali nutraukti sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Vis tik, kaip vardijo pašnekovas, atleisti darbuotoją dėl jo kaltės galima, tik kai darbuotojas antrą kartą per 12 mėn. padaro savo pareigų pažeidimą arba padaro šiurkštų pareigų pažeidimą.
Drausminę nuobaudą visada galima apskųsti darbo ginčų komisijai, kuri turi būti sudaryta kiekvienoje įmonėje. Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kurioms esant pažeidimas buvo padarytas, į darbuotojo elgesį ir kitus faktorius, gali nuobaudą panaikinti.
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio
Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik LR DK 224 straipsnyje nustatytais atvejais. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
- grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;
- darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.
Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Bendra taisyklė yra tokia, kad išskaitos atliekamos ne ginčo tvarka. Tai reiškia, kad nereikia specialių sąlygų išskaitymui. Užtenka darbdavio iniciatyvos. Jeigu buvo paskirta bauda ir darbdavys ją sumokėjo, tai reiškia, kad darbdavys patyrė išlaidas, kurių jis neturėjo patirti - darbdaviui padaryta žala. Maksimalus dydis, kiek galima išskaičiuoti, yra vienas vidutinis darbo užmokestis. Tai reiškia, kad jeigu bauda viršija vieną darbo užmokestį, tai galima tik vieno darbo užmokesčio ribose išskaičiuoti ne ginčo tvarka. Tam tikri procentai gali būti išskaičiuojami iš tam tikrų darbo užmokesčio dydžių iki kol bus prieinama prie vieno darbo užmokesčio dydžio. O jeigu bauda mažesnė nei vienas VDU, kol bus visa bauda padengta.
Darbdavių pažeidimai ir jiems taikomos sankcijos
Advokatas dr. Arvydas Budnikas įvardija dažniausius darbdavių pažeidimus ir kokia atsakomybė jiems už tai gresia.
Neišmokėta alga ar dienpinigiai
Įprastai darbo ginčai kyla dėl neteisingo algos apskaičiavimo ar nemokėjimo. Pažeidus užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką darbdaviui gali tekti mokėti 300-1450 eurų baudas. Pažeidimą pakartojus, bauda gali siekti ir 3 tūkst. eurų. O, jeigu darbdavys tyčia pažeidžia užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką, jam gresia 2,7 tūkst.-6 tūkst. eurų bauda.
Nelegalus darbas
Atsakomybė darbdaviams gresia, jeigu yra vykdomas nelegalus darbas. T. y., kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir / arba apie darbuotojo priėmimą į darbą nepraneša „Sodrai“ mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios; dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti / gyventi / dirbti Lietuvoje, neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Už nelegalų darbą darbdaviui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui) gresia baudos nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų bauda. Be to, net ir nelegalaus darbo atveju darbuotojas gali prisiteisti iš darbdavio atlyginimą, jei jis nebuvo išmokėtas.
Darbo laiko ir viršvalandžių apskaita
Dažnai pasitaiko, kad darbdaviai nežymi darbuotojo viršvalandžių ir nenori už juos mokėti. Už viršvalandžius turi būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis (1,5 VDU). Už viršvalandinį darbą naktį ar poilsio dieną turi būti mokamas nemažiau kaip dvigubas darbuotojo atlyginimas (2 VDU), o švenčių dieną - ne mažiau kaip 2,5 darbuotojo VDU. Jei darbdavys piktnaudžiauja, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą, įrodyti, kad dirbo viršvalandžius, ir prašyti, kad juos priteistų. Darbdavys privalo apskaitos žiniaraštyje žymėti darbo laiką (nebent darbuotojas dirba nekintančiu darbo dienos trukmės ir dienų per savaitę skaičiaus rėžimu), įtraukti viršvalandžius, darbą naktimis, švenčių ar poilsio dienomis. Jei darbdavys to nedaro arba sužymi neteisingai, jam yra skiriama 300-1450 eurų arba (nusižengus pakartotinai) 1,4 tūkst.-3 tūkst. eurų bauda.
Neteisėtas atleidimas iš darbo
Taip pat dažnas atvejis yra neteisėtas darbuotojų atleidimas, kurį galima ginčyti abiem pusėms pateikiant įrodymus. Darbdavys be darbuotojo kaltės darbo sutartį gali nutraukti, kai: darbuotojo funkcija tampa pertekline; darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų; darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, keisti darbo laiką ar vietovę; darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių, jei verslas ar jo dalis buvo perduoti; teismo ar darbdavio organo sprendimu darbdavys pasibaigia.
Darbdaviai daro pažeidimus: neleidžia darbuotojui pasiaiškinti dėl jo kaltės, o tiesiog ima ir atleidžia, nors privaloma prieš tai duoti pasiaiškinti. Arba menkavertį nusižengimą neteisėtai prilygina šiurkščiam darbo pažeidimui.
Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai
Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Jeigu darbdavys pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, o dėl to įvyko mirtinas atsitikimas darbe ar buvo kitų sunkių padarinių, darbdaviui gali grėsti ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas iki 8 metų (tačiau tik tuomet, kai ši nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo). Jeigu darbdavys tinkamai nepraneša apie nelaimingą atsitikimą darbe arba jį nuslepia, jam gali būti skiriama 90-1450 eurų bauda, o kitiems atsakingiems asmenims gali tekti sumokėti 20-740 eurų baudas. Jeigu įmonės vadovas yra pričiumpamas nesilaikant minėtų saugos reikalavimų, bet dėl to neatsirado jokių sunkių pasekmių, jam gali būti skiriama 240-880 eurų bauda. O, jeigu dėl šio nusižengimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar kiti sunkūs padariniai, vadovui gresia ir 1 tūkst.-2 tūkst. eurų bauda.
Jeigu darbdavys nenušalina nuo darbo neblaivaus arba nuo kitų medžiagų apsvaigusio darbuotojo, darbdaviui gresia 550-1500 eurų bauda.
Administracinė atsakomybė už darbo srities pažeidimus
Nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Atkreipiame dėmesį į ANK įvardytus pažeidimus darbo srityje ir numatytus už juos skiriamų nuobaudų dydžius:
| Pažeidimas | Baudos dydis (eurais) |
|---|---|
| Nelegalus darbas | nuo 1000 iki 5000 |
| Pakartotinis nelegalus darbas | nuo 5000 iki 6000 |
| Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims) | nuo 80 iki 880 |
| Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių) | nuo 500 iki 2000 |
| Darbuotojo atsakomybė už pavojingų darbus atliekančio darbuotojo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą | nuo 30 iki 90 |
| Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs darbuotojas, taip pat vengimas pasitikrinti) | nuo 90 iki 290 |
| Nepranešta apie nelaimingą atsitikimą darbe ar profesines ligas arba pažeista ištyrimo tvarka (darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams) | nuo 90 iki 590 |
| Nuslėptas nelaimingas atsitikimas darbe (darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams) | nuo 300 iki 1450 |
| Neblaivumas darbe (darbuotojui) | nuo 30 iki 90 |
| Darbuotojo, esančio neblaiviu ar apsvaigusiu, nenushalinimas nuo darbo (darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims) | nuo 140 iki 440 |
| Nuo darbo nenushalinamas pavojingus darbus dirbantis apsvaigęs darbuotojas | nuo 550 iki 1500 |
| Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas | nuo 150 iki 1450 |
| Pakartotinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas | nuo 1400 iki 3000 |
| Tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas | nuo 2700 iki 6000 |
| Darbo laiko nežymėjimas arba žinomai neteisingų duomenų įrašymas | nuo 150 iki 1450 |
| Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas | nuo 1400 iki 3000 |
Informacijos apie komandiruotam darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą taikomas garantijas nepateikimas nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų. Už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai - bauda nuo 240 iki 440 eurų. Jei minėtame įstatyme nustatytos garantijos komandiruojamiems darbuotojams netaikomos, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį garantijų komandiruojamiems darbuotojams netaikymą bauda padidėja nuo 300 iki 560 eurų.
Už Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimą įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 160 iki 860 eurų (už pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 860 iki 1460 eurų).
Fizinio asmens savarankiška veikla, neturint verslo liudijimo arba individualios veiklos vykdymo pažymos, užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų, už pakartotinį tokį pat administracinį nusižengimą - baudą nuo 850 iki 1500 eurų.
Kliudymas valstybės pareigūnams (tarp jų - darbo inspektoriams) įgyvendinti jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas (neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK nustatytas išimtis, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 600 šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1500 eurų.
tags: #bauda #snaigei #uz #darbuotojus