Antstolio nurodymai yra privalomi ne tik proceso šalims, bet ir visiems kitiems asmenims, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su vykdomuoju procesu. Tai reiškia, kad asmuo, kuris nevykdo teisėto antstolio reikalavimo, gali sulaukti procesinio poveikio priemonių, tokių kaip baudos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. pažymėjo, kad antstolio teisė rinkti ir gauti informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti, neriboja informacijos šaltinių, išskyrus bendrąjį reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones - baudas, remdamasis Civilinio proceso kodekso (CPK) 585 straipsnio 2 dalimi ir 616 straipsniu.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimus dėl atsakomybės pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių. Svarbios priežastys - tai faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi, ji neišsaugota ir pan. Tačiau aplinkybė, kad asmuo, atsisakantis teikti informaciją, mano, jog antstoliui perduodama informacija gali būti panaudota pažeidžiant įstatymus ar tam tikrų asmenų teises ar teisėtus interesus, nėra laikoma svarbia priežastimi atsisakyti teikti informaciją.
Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės spręsti už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus panaudota pagal įstatymus.
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, kad apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kiti ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo.
Pavyzdžiui, antstolio reikalavimo privalomumo išimtis nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui procesinė atsakomybė pagal CPK 585 straipsnio 2 ar 3 dalį netaikytina, jeigu nustatoma, kad egzistavo faktinės (pvz., informacija neišsaugota) ar teisinės (pvz., įstatyme nustatytas aiškus draudimas teikti informaciją) aplinkybės, dėl kurių objektyviai antstolio reikalaujama informacija negalėjo būti pateikta.
Nagrinėtoje byloje suinteresuotas asmuo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių atsisakė pateikti antstoliui minėtus duomenis, nurodė įstatyme nustatytą advokato pareigą neatskleisti profesinės paslapties.
Priverstinis vykdymas
Kas yra priverstinis vykdymas?
Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas - tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniams reikalavimams įgyvendinti. Tai teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti, jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia. Tai apima skolininko turto paiešką ir areštą, turto realizavimą, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ir kt. Kitaip tariant, tai procesas, kuriuo metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
Kas yra vykdomasis dokumentas?
Vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą. Tokiais dokumentais laikomi raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu, taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Teismo išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojas turi teisę gauti, pateikęs prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui. Vykdomieji dokumentai išduodami remiantis įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nutarčių pagrindu. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, vykdomuoju dokumentu bus įsiteisėjęs teismo įsakymas.
Nuo ko prasideda vykdymo procesas?
Vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą gera valia.
Pagal įstatymuose numatytas išimtis toks raginimas nesiunčiamas:
- Teismo įsakymų vykdymo bylose.
- Bylose, kurių įvykdymo terminas yra nustatytas jau vykdomajame dokumente.
- Skubaus vykdymo bylose.
- Bylose dėl periodinių išmokų išmokėjimo.
- Vykdant preliminarius teismo sprendimus.
- Vykdant hipotekos nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
Raginimas gali būti nesiunčiamas ir kitais įstatymų numatytais atvejais, kurie nėra reikšmingi komercinėms ir necivilinėms byloms.
Išieškant baudas iki 57,00 Eur siunčiamas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas siunčiamas skolininkui registruotu laišku, kuris laikomas įteiktu pagal LR CPK 604 straipsnio nustatytas taisykles.
Skolininkui gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes. Tokiu būdu būtų greičiau įvykdyta vykdomoji byla, o skolininkas patirtų mažiausiai neigiamų pasekmių.
Kokios priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos?
Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d.:
- Išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis).
- Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų.
- Tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui.
- Skolininko turto administravimas.
- Skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.
- Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.
Antstolis turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus.
Kokia eile tenkinami kreditorių reikalavimai?
Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.
Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.
Average speed enforcement system in Lithuania
Kokios yra skolos išieškojimo išlaidos?
Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje.
Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.