Nuo lapkričio gyventojai patys bus atsakingi už daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Tokį sprendimą priėmė miesto taryba, tikintis, kad įsigaliojus naujai tvarkai, kiemai taps tvarkingesni.
Aiškinama, kad tokia prievolė gyventojams atsirado, nes daugiau nei 90 proc. daugiabučių namų teritorijos yra apibrėžtos ir patvirtintos detaliaisiais planais. Gyventojai realiai naudojasi kiemais, tad turėtų rūpintis ir jų priežiūra.
Iki šiol kiemų tvarkymu rūpinosi savivaldybė. Savivaldybės skiriamos lėšos kiemų tvarkymui buvo minimalios arba simbolinės - per mėnesį 10-15 eurų vienam kiemui. Už tokią sumą tinkamai sutvarkyti daugiabučio namo teritorijos nebuvo įmanoma.
Esama situacija nebuvo patenkinti ir patys gyventojai. Tiek savivaldybė, tiek namų administratoriai sulaukdavo daug nusiskundimų dėl tvarkos aplink daugiabučius. Pasak V. Barakausko, problemų kildavo ir dėl krūmų, medžių genėjimo.
Nuo lapkričio tokių situacijų nebeturėtų būti. Minėti darbai taip pat bus atliekami iš surinkto kiemų priežiūrai skirto mokesčio. Galėsime ir apie gėlių sodinimą pagalvoti, žolių iš trinkelių ravėjimą. Dabar tokių paslaugų atlikimas nėra numatytas.
Dalis daugiabučių namų gyventojų jau moka patys už kiemų priežiūrą. Vieną tokių kvartalų, esantį Žolynų gatvėje, administruoja įmonė „Vitės valdos“. Šiame kvartale prie pastatų sklypai yra ne tik priskirti, bet ir įteisinti - įregistruoti Registrų centre. V. Barakauskas pabrėžė, kad šis rajonas išsiskiria savo tvarka.
„Gal suma ir nėra maža, bet esame patenkinti tvarka savo kvartale, kaip jis prižiūrimas. Žolė nupjauta, gėlės žydi, medeliai prižiūrėti. Malonu namo grįžti po sunkios darbo dienos. Žinoma, už viską reikia mokėti, bet matai rezultatą ir supranti, kad verta. Kai važiuoji pro miestą ir pasižiūri į kitų daugiabučių kiemus, pamatai akivaizdų skirtumą.“
„Kartais pamąstome, kad gal kaip tik per uoliai dirba. Gal žolės šienauti dar nereikėtų, o jau darbuojasi. Žiemą taip pat nereikia murdytis su automobiliais po sniegą. Žinoma, būna, kad užverčia kiemą, bet grįžti po darbo ir jau viskas būna išvalyta.“
Pasak gyventojo, kadangi namo kieme nėra, ko tvarkyti, tai su kaimynais surengia talkas už sklypo ribų: „Surenkame šiukšles, padarome, ką galime.“
Tačiau visais pasirinktais variantais bus privalu užtikrinti, kad daugiabučių teritorija būtų valoma ne mažiau kaip tris kartus per savaitę bei šienaujama nerečiau kaip tris kartus per vasaros sezoną. Savivaldybės lėšomis kiemai tvarkomi tik du kartus per savaitę.
V. Barakauskas aiškino, kad pirmasis variantas - gyventojai patys tvarko namo kiemą - labiausiai tinkamas mažiems namams, kuriuose yra 3-5 butai. „Jei žmonės nuspręs patys tvarkyti kiemą, turės išsirinkti už priežiūrą atsakingą asmenį. Šis turės spręsti iškilusias problemas. Pavyzdžiui, jei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai rastų netvarkomą teritoriją, paskirtas žmogus turėtų atsakyti. Vargu, ar dideliuose daugiabučiuose namuose atsiras tokių, kurie norės būti atsakingi už visą namą.“
Vadovas atkreipė dėmesį, kad mokestis priklauso ir nuo namo dydžio. V. Barakauskas pasakojo, kad paslaugos teikėjas bus renkamas konkurso būdu. Rangovas pateiks konkretaus sklypo valymo kainą. Taip bus paskaičiuojamas tarifas, kiek vienam kvadratiniam metrui kainuoja teritorijos priežiūra. Tada pastarasis bus dauginamas iš buto ploto.
Visų teritorijų valymui konkursas bus organizuojamas pagal naujus minimalius Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatytus reikalavimus. Žmonės, įvertinę situaciją, galės apsispręsti ir dažniau valyti kiemą. „Viskas priklausys nuo gyventojų poreikių. Gal iš pradžių kils nepasitenkinimas, kad reikia mokėti už kiemo priežiūrą, tačiau paslauga pagaliau bus teikiama visapusiškai, kokybiškai, ko negalėjome daryti dabar.“
Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra teritorijos savininkas
Kaip pastebi daugiabučius administruojančio „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas, neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas žingsnis - pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija.
„Nepriklausomai nuo miesto, visų pirma, daugiabučio gyventojai turi įsitikinti, ar teritorija priklauso daugiabučiame name gyvenantiems gyventojams, ar savivaldybei. Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir užtikrinama, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai“, - pasakoja R. Burokas.
Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius. „Pavyzdžiui, gauname iš gyventojų klausimų, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet mes, daugiabučių administratoriai, sutiksliname, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gauname klausimų ar pageidavimų, pagal sutartį priklauso mūsų paskirtiems rangovams, imamės veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti. Jeigu mūsų paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariame su teritorijos savininku, prireikus, keičiame rangovus. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai mums būtini, kad galėtume užtikrinti darbų kokybę“, - sako pašnekovas.
R. Burokas pastebi, kad paprastai jų paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms. „Tikrai turime pripažinti, kad susiduriame su labai reikliais gyventojais. Juk tokiuose klausimuose, kaip švari ar nešvari aplinka, ar nupjauta žolė, nugenėti ar nenugenėti medžiai - nereikia būti ekspertu, kad matytum, atlikti darbai ar ne. Todėl privalome užtikrinti aukščiausią kokybę“, - sako R. Burokas. Jis papildo, kad dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimo vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.
Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kaip pastebi R. Burokas, kilus bet kokiems klausimams dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkosaugos skyrių. „Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius“, - teigia pašnekovas.
„Pastebime, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų“, - sako R. Burokas.
Atsakomybė už daugiabučių kiemų priežiūrą
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Rokas Puodžiūnas atkreipia dėmesį, kad atsakomybė dėl sniego valymo ir teritorijos priežiūros kyla tiesiogiai iš teisės aktų. Civiliniame kodekse nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Tai reiškia, kad butų savininkai atsako tik už tuos objektus, kurie jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju butų savininkams tenka pareiga rūpintis ir tuo žemės sklypo plotu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra priskirtas daugiabučiui gyvenamajam namui - t. y. kai žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkams valdyti.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tačiau, kaip pabrėžia teisininkas, nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, pareiga rūpintis priskirtu žemės sklypu ir jo priežiūra - įskaitant sniego valymą - išlieka: bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą; jungtinės veiklos sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Taigi, esminė taisyklė tokia: už švarų ir nukastą daugiabučio namo kiemą atsako žemės sklypo savininkas. Atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar administratorius) privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris yra jam priskirtas ir perduotas valdyti. Šią pareigą nustato ne tik Civilinis kodeksas, bet ir poįstatyminiai teisės aktai.
Kaip aiškina teisininkas, jeigu žemės sklypas daugiabučiui namui nėra priskirtas arba jis nėra perduotas valdyti butų savininkams, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei. Tokiu atveju būtent savivaldybė privalo organizuoti sniego valymą, slidumo mažinimą ir kitus teritorijos priežiūros darbus.
Stogo priežiūra
Kalbant apie daugiabučio namo stogo priežiūrą, situacija yra dar aiškesnė. Jei ant stogo kaupiasi sniegas ar formuojasi ledo varvekliai, galintys kelti pavojų praeivių sveikatai ar turtui, pareiga tuo rūpintis tenka pastato savininkui ar savininkams. Tai laikoma viena iš esminių statinio saugios eksploatacijos pareigų.
Statinių priežiūros reikalavimai yra detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 bei kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, šiame reglamente aiškiai nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie statinio sienų, švieslangių, langų ir kitų vertikaliųjų atitvarų paviršių. Jeigu sniegas ar ledas vis dėlto susikaupia, jie turi būti pašalinti nuo pastato paviršiaus ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu.
Be to, reglamentas įpareigoja periodiškai šalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Taip pat nustatyta pareiga reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos bei kitų inžinerinių sistemų ir įrenginių, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą pastato eksploataciją.
Nesirūpinant stogo priežiūra žiemos laikotarpiu ir neužtikrinant saugios aplinkos gali kilti civilinė atsakomybė, jei dėl to padaroma žala kitam asmeniui ar turtui. Civiliniame kodekse nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas, nebent būtų įrodyta, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
Valdytoju laikomas asmuo, kuris objektą turi savo žinioje ir kuriam yra pavesta jį eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai laikomas savininku.
„Teismų praktika nuosekliai patvirtina, kad vienas iš esminių statinių techninės priežiūros tikslų yra pareiga užtikrinti, jog prie pastato sienų, langų, švieslangių ir kitų vertikaliųjų paviršių nesikauptų sniegas ir ledas, o jiems susikaupus - būtų laiku pašalinti siekiant išvengti pavojaus žmonėms ir turtui. Sistemiškai vertindamas galiojantį teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad gyvenamojo namo administravimas apima ne tik ledo varveklių, bet ir sniego šalinimą nuo stogo, net jei tokia pareiga nėra tiesiogiai įvardyta atskiruose nuostatuose, nes ji kyla iš bendros pareigos užtikrinti saugų statinio ir jo konstrukcijų naudojimą, todėl namo administratorius laikytinas gyvenamojo namo valdytoju.“
Konkrečioje byloje buvo nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė jam pavestas administravimo funkcijas, neužtikrino saugaus daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų naudojimo ir laiku nenuvalė sniego bei ledo. Dėl to nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledu apgadino gyventojos automobilį. Kadangi buvo įrodyti visi civilinės atsakomybės elementai, o atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių jį atleisti nuo atsakomybės, teismas priteisė nukentėjusiosios patirtą žalą. Reikia pabrėžti, kad automobilis stovėjo draudžiamoje ar akivaizdžiai pavojingoje vietoje, o žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas. Dėl šių priežasčių sprendimas dėl žalos atlyginimo buvo laikomas pagrįstu.
Taigi, dėl nenukastų kelių ar nenudaužytų varveklių gyventojams reikėtų kreiptis į tą subjektą, kuris yra atsakingas už konkrečių objektų priežiūrą. Savivaldybė atsako už tuos daugiabučių namų kiemus, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai ir jų valdymas nėra perduotas daugiabučio namo savininkams. Jeigu žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkų valdymui, jį prižiūrėti privalo tas subjektas, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises - namo bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar namo administratorius.
Savivaldybių veiksmai
Klaipėdoje tęsiami intensyvūs gatvių, šaligatvių bei kitų viešųjų erdvių valymo darbai. Gausiai sningant tarnybos pilnu pajėgumu dirbo visą savaitgalį - buvo valoma bei barstoma druskos ir smėlio mišiniais.
„Siekiame užtikrinti saugias sąlygas tiek automobilių vairuotojams, tiek pėstiesiems, todėl ryšį su gatves bei šaligatvius prižiūrinčiais rangovais palaikome nuolat. Dėl to kai kuriose miesto vietose technika negalėjo įvažiuoti ir išvalyti sniego. Šiandien numatyta papildomai valyti stotelių, kiemų įvažas. Kad būtų užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, ties perėjomis, stotelėmis ir kitose vietose sustumtas sniegas bus vežamas iš miesto viešųjų erdvių. Šiomis teritorijomis privalo rūpintis daugiabučių namų administratoriai bei bendrijos. Savivaldybė pakartotinai ragina už daugiabučių teritorijas atsakingus asmenis užtikrinti tinkamas sąlygas gyventojams, dėl kylančių problemų artimiausiu metu numatomas susitikimas su administratoriais.“
Pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe, „Kauno švara“ valo ir barsto daugiau kaip 700 gatvių, įskaitant įkalnes, tiltus, viadukus, laiptus, šaligatvius, pėsčiųjų zonas.
Svarbu prisiminti, kad rūpinimasis daugiabučio kiemu yra bendras gyventojų ir savivaldos rūpestis. Savivaldybė nemokamai tvarko atnaujintų daugiabučių kaimynijų teritorijas. Sostinės savivaldybė kviečia vilniečius atnaujinti savo daugiabučius namus, o miestas nemokamai atnaujins renovuoto kvartalo kiemus. Prie atnaujintų daugiabučių namų savivaldybė atnaujins šaligatvius ir automobilių stovėjimo aikšteles bei pagal poreikį įrengs „korius“, pastatys suoliukus ir sutvarkys želdinius.
Kiekvienas Vilniaus gyventojas interaktyviame žemėlapyje gali rasti visą informaciją apie savo namą ir kaimynijos teritoriją. Žemėlapyje tamsiai mėlyna spalva pažymėti daugiabučiai namai yra atnaujinti arba renovacijos procesas juose jau prasidėjęs. Oranžine spalva apibrėžta daugiabučių namų kaimynijos teritorija - tai yra tokia teritorija, kuri jungia kelis daugiabučius namus ir jie turi bendrą infrastruktūrą. Vykdomos objektų apžiūros kartu su rangovu, bendruomenių atstovais. Sudaromos prioritetinių darbų schemos. Skaičiuojama sąmata darbams. Darbų techninę priežiūrą vykdo savivaldybės Infrastruktūros sk.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. AD1-686 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planas 2021-2023 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AD1-329 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planas 2020-2022 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. AD1-300 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planas 2019-2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. AD1-3921 buvo patvirtintas Priemonių planas Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo 2016-2018 metų programai įgyvendinti.
Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, tačiau ne visi gyventojai žino, koks yra jo teisinis statusas ir kokias teises jie turi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio kiemo teisiniu statusu Lietuvoje.
Kas yra daugiabučio kiemas?
Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos.
Bendro naudojimo teritorijos
Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų. Tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas turi proporcingą dalį žemės sklype, priklausomai nuo jo buto ploto. Jei žemė priklauso savivaldybei ar valstybei, butų savininkai turi teisę ją nuomoti.
Gyventojų teisės ir pareigos
Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:
- Teisės:
- Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį
- Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu
- Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo
- Pareigos:
- Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos
- Nešiukšlinti ir saugoti aplinką
- Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų
Kiemo priežiūra ir tvarkymas
Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas.
Atšalus orams vis daugiau laiko leidžiame daugiabučių namų kiemuose, kuriuose nutirpęs žiemos sniegas atidengė duobėtus pėsčiųjų takus ir pravažiavimus bei žiemos oro sąlygų paveiktą kiemo inventorių. Kas atsako už reguliarų daugiabučio namo kiemo tvarkymą ir kokias galimybes turi gyventojai jį atnaujinti pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas.
Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Kauno miestuose galioja tvarka, pagal kurią žolė pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm.
Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą pilnai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. „Jeigu daugiabučio namo teritorija priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, joje esančių pravažiavimų bei pėsčiųjų takų tvarkymo darbus organizuoja ir savo lėšomis atlieka savininkai. Tas pats galioja ir namo kieme esančios vaikų žaidimo aikštelės inventoriui ir kitai namo infrastruktūrai,“ - sako G. Stanišauskas.
„Suoliukai prie daugiabučio įėjimo laiptinių yra priskirti namui, todėl už jų, kaip ir kitų bendro naudojimo objektų, reguliarią priežiūrą atsako gyventojai. Norint juos suremontuoti ar pakeisti vykdomas balsavimas, kuriam būtinas daugumos gyventojų pritarimas,“ - komentuoja „Civinity Namai“ specialistas.
Norintys iš esmės atnaujinti daugiabučio namo kiemą kauniečiai gali pasinaudoti „Svajonių kiemas“ finansavimo programa, kuri iš dalies finansuoja automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, įvažų ir kiemų dangų, lietaus nuotekų sistemų, teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių bei elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo bei medžių sodinimo darbus. Pasinaudojus programa gyventojams kompensuojama nuo 40 proc. iki 90 proc. darbų kainos.
Norint pasinaudoti programa pirmiausia reikia įsitikinti, kad daugiabutis namas turi suformuotą žemės sklypą. Jeigu teritorija jau priskirta gyventojams, belieka daugumos sprendimus nuspręsti imtis kiemo tvarkymo darbų bei parengti projektą kiemo tvarkymo darbams.
„Šiuo metu daugiau kaip 10 proc. mūsų administruojamų namų Kaune yra pasinaudoję kiemo tvarkymo programa, dar 8 namai šiuo metu yra projekto rengimo ar įgyvendinimo stadijoje. Ši programa yra puiki proga atnaujinti savo namo teritoriją, tai gyventojams tampa ypač aktualu po to, kai baigiami daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) darbai, į kurių apimtį kiemo tvarkymo darbai nepatenka,“ - sako G. Stanišauskas. Šiuo metu tokios ar panašios programos Vilniuje ir Klaipėdoje nėra taikomos.
Apželdinimo tendencijos ir naujovės
Viena iš ryškėjančių tendencijų - vijoklinių augalų išnaudojimas. Žinoma, ne kaip anksčiau, vijokliniai augalai nesiropš aukštyn namo siena, o greičiau - įvairiomis specialiai įrengtomis atramomis.
Netrukus galime išvysti ir prabangių daugiabučių namų žaliųjų zonų. Esą, sodybas ar namus turintys, tačiau patogesnės buities butuose ieškosisintys pasiturintys žmonės norės, kad ir daugiabučių rajonai būtų tokie žali, kaip užmiesčio sodybos.
„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir senos statybos tarybinius daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, - pastebi I. Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga paskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims.
LENGVOS kraštovaizdžio dizaino idėjos 2026 metams
Kalbant apie kiemo apželdinimą, turėtume kalbėti apie terasos arba vidinio kiemelio ir vidinio kiemo, esančio gyvenamojo namo teritorijoje, apželdinimą. Žodžiu, kalbant apie kiemo apželdinimą, turime galvoje tą teritorijos dalį, kuri funkciškai yra daugiausia pritaikyta poilsiui ir kurioje statiniai, daiktai turi harmoningai derėti su aplinka bei sudaryti jaukumo pojūtį.
Terasa arba vidinis kiemelis, grįstas kieta danga, kuriame nėra vietos sodui, o veją labai sunku įrengti ir prižiūrėti, todėl geriausia juos dekoruoti vazoniniais augalais: mažais medeliais, krūmais ir rožėmis. Taip pat galite naudoti laipiojančius augalus, kurių lapija sukuria pavėsį.
Daugiabučių kiemų priežiūra yra esminis aspektas, užtikrinantis ne tik estetinę aplinką, bet ir gyventojų saugumą bei patogumą. Gerai prižiūrėtos bendrosios erdvės skatina bendruomeniškumą, didina nekilnojamojo turto vertę ir suteikia malonią gyvenamąją aplinką.
- Daugiabučių kiemai dažnai turi žaliasias zonas, kurios yra labai svarbios gyventojų poilsiui ir bendrai gyvenimo kokybei. Reguliari žolės pjovimo, krūmų genėjimo ir medžių priežiūra užtikrina, kad šios erdvės bus tvarkingos ir estetiškos. Taip pat svarbu rūpintis gėlynų priežiūra, sezoninių gėlių sodinimu ir nuolatiniu laistymu.
- Tvarkingi keliai ir šaligatviai yra būtini siekiant užtikrinti saugumą ir patogumą gyventojams. Reguliari priežiūra apima asfalto ir plytelių remonto darbus, žiemos metu - sniego valymą ir druskos barstymą, kad būtų išvengta slidumo. Svarbu užtikrinti, kad vaikščiojimo takai būtų laisvi nuo kliūčių, o automobiliai būtų tvarkingai pastatyti, kad nebūtų trukdoma pėsčiųjų judėjimui.
- Daugiabučių kiemuose dažnai būna vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, suolai ir šiukšliadėžės. Šių objektų priežiūra yra svarbi siekiant užtikrinti jų saugumą ir ilgaamžiškumą. Reguliari žaidimų aikštelių apžiūra, įrangos tikrinimas ir remontas padeda užtikrinti vaikų saugumą. Taip pat svarbu reguliariai ištuštinti šiukšliadėžes ir valyti bendras erdves, kad kiemas išliktų švarus ir patrauklus.
Teritorijų priežiūra daugiabučių kiemuose yra neatsiejama nuo kokybiškos gyvenamosios aplinkos kūrimo. Gerai prižiūrimi žalieji plotai, keliai, šaligatviai ir bendrosios erdvės užtikrina saugumą, patogumą ir estetiką. Reguliari priežiūra ir atidumas detalėms padeda išlaikyti tvarkingą ir malonią aplinką, kuri skatina bendruomeniškumą ir didina gyvenimo kokybę.
tags: #bauda #uz #daugiabucio #kiemo #prieziura