Netesybų samprata pateikta Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (dažniausiai tai yra bauda arba delspinigiai).
Sutartyje ši pinigų suma gali būti pavadinta ir kitaip, pvz., kompensacija, tačiau tuo atveju, jeigu ji atitinka Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje išvardytus požymius, ji laikoma delspinigiais.
Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi. Netesybos taip pat gali būti numatytos įstatymu.
Vienas iš dažniausiai verslo praktikoje taikomų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų - sutarties sąlygos, numatančios, kad pažeidusi atitinkamus sutartinius įsipareigojimus šalis privalės sumokėti kitai šaliai netesybas.
Nustatant sutartyje netesybų dydį reikia nepamiršti, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės. Priešingu atveju, šalis, iš kurios reikalaujama priteisti netesybas, gali teismo prašyti jas sumažinti. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė. Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Neretai praktikoje kyla ginčai, ar sutartyje numatyta procentinė delspinigių išraiška turi būti skaičiuojama nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM. Nuo sumokėtos netesybų sumos PVM neskaičiuojamas. Netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu.
Justinas Jarusevičius, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkas, pažymi, jog sutartyje paprastai nurodoma netesybų suma arba susitariama, kad netesybos bus skaičiuojamos kaip procentinė dalis nuo sutarties kainos. Vėliau kyla ginčai, ar šis procentas turi būti skaičiuojamas nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. „Tiek PVM įstatymo komentare, tiek ir VMI konsultacinės medžiagos kataloge rašoma, kad PVM nuo netesybų sumos neskaičiuojamas. Netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu, - pažymi p. Jarusevičius. - Netesybos tėra civilinės atsakomybės forma, viena iš žalos atlyginimo priemonių, o ne savarankiška ekonominė veikla“.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad, tiekėjui pirma laiko nutraukus sutartį, pirkėjas į sutarties vertę įskaitė ir PVM bei netesybų dydį skaičiavo nuo sutarties vertės su PVM. Kaina yra tam tikro objekto galutinė vertė pinigais - tai, ką sumoka pirkėjas, o vertė yra to paties objekto naudingumo, gerumo piniginė išraiška, skaičiuojama be PVM.
„Verslui vertėtų apsvarstyti, ar sutarčių nuostatos dėl netesybų apskaičiavimo tvarkos, yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, ar tinkamai apibrėžta sutarties vertė, ar aiškiai išskirta PVM dalis“, - pataria p. Jarusevičius.
Netesybų ir baudų PVM apmokestinimas
PVM yra apmokestinama tik ekonominė veikla. Ne visa. Tai veiklai, kuri neapmokestinama, nurodomas PVMĮ straipsnis.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą, turtinės žalos atlyginimo sumos, išskyrus negautas pajamas, kurių gyventojas būtų negavęs, jeigu žala jo turtui nebūtų padaryta, yra neapmokestinamos.
VMI prie FM primena, kad tais atvejais, kai už netinkamą prievolės įvykdymą kreditorius gauna netesybas, pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus turi būti nustatoma, kokia suma priskirtina žalos atlyginimui (neįskaitant negautų pajamų, t.y. atsižvelgus tik į tiesioginius nuostolius), kokia suma - negautoms pajamoms, o kokia - kreditoriaus nuostolius viršijančioms netesyboms.
Pabrėžtina, kad turtinės žalos atlyginimui (tiesioginiams nuostoliams) ir iki 2008-01-01 gautai turtinės žalos daliai, atitinkančiai negautas pajamas, gali būti priskirta tik kreditoriaus pagrįstų (įrodytų) nuostolių ir gautinų, bet dėl žalos negautų, pajamų suma.
Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos sampratą, žala „yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai“.
Netesybos pagal CK 6.71 straipsnį suprantamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, t.y. bauda arba delspinigiai. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu.
Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnis). Kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija paaiškino civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, tai reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų, tai priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Toks įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinimu, taikomas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas. Nors netesybų įskaitymas į nuostolių atlyginimą panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko tuo pat metu reikalauti ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų visos sumos, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, kai jos viršija pagrįstus (įrodytus) kreditoriaus nuostolius. Tai reiškia, kad kreditorius gali gauti dvi skirtingas pajamų rūšis: nuostolių atlyginimą (už turtinę žalą) ir netesybas (tam tikrą sumą, neįskaitytą į nuostolių atlyginimą).
Tinkamai nustatyti kreditoriaus turtinės žalos (tiesioginių nuostolių), negautų pajamų atlyginimo ir netesybų (kaip baudos ar delspinigių) ribas yra labai svarbu, nes turtinės žalos (tiesioginių nuostolių), negautų pajamų atlyginimui ir turtinės žalos atlyginimą viršijančioms netesyboms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatytas skirtingas mokestinis režimas.
VMI prie FM atkreipia apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų dėmesį, kad tais atvejais, kai už netinkamą prievolės įvykdymą kreditorius gauna netesybas, pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus turi būti nustatoma, kokia suma priskirtina žalos atlyginimui (neįskaitant negautų pajamų, t.y. atsižvelgus tik į tiesioginius nuostolius), kokia suma - negautoms pajamoms, o kokia - kreditoriaus nuostolius viršijančioms netesyboms.
Kristiana__ rašė: Baudos PVM neapmokestinamos ir jokio straipsnio nurodyti nereikia. Nors galima rašyt ir šalia paslaugų PVM s/faktūroje, ar atskiroje PVM s/f, nurodant PVMĮ straipsnį. Šiuo atveju PVMĮ 3 str. O pagal 13 punktą aš suprantu, kad tik prekėms/paslaugoms reikia nurodyti straipsnį.
PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje išrašyta įmonei bauda, gali būti nurodoma, kad tai ne PVM objektas pagal LR PVM įstatymą. Jei baudą rašai ant laisvos formos dokumento, tikrai nebūtina daryti tokio įrašo.
Netesybų reikalavimams taikomas sutrumpintas - 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
Pavyzdys 1: Vienetas A ir mažoji bendrija (MB) sudarė sutartį, pagal kurią MB, paimant banko paskolą, suteikiama teisė bankui įkeisti vieneto A turtą. Sutartyje taip pat numatyta, kad MB nepanaikinus vieneto A turto įkeitimo banke nustatytu laiku, MB per metus turės sumokėti vienetui A 10 proc. kompensaciją nuo banko paskolos sumos. MB sutartyje numatytų įsipareigojimų vienetui A neįvykdė. Vienetas A pateikė ieškinį MB dėl sutartyje nustatytų 10 proc. metinės kompensacijos sumokėjimo už tai, kad MB sutartyje nustatytu laiku neįvykdė savo įsipareigojimų vienetui A dėl pastarojo turto įkeitimo bankui panaikinimo. Teismo sprendimu buvo priteista, kad MB už prievolės neįvykdymą privalo sumokėti vienetui A netesybų sumą. Teismo priteista netesybų suma priskiriama MB neleidžiamiems atskaitymams.
Pavyzdys 2: Mokestinio patikrinimo metu pagal aktą MB buvo priskaičiuota sumokėti papildomai 10.000 Eur pelno mokesčio ir 4.000 Eur bauda.
Pavyzdys 3: Tiekimo įmonė su MB sudarė sutartį, kurioje numatytos sankcijos - delspinigių mokėjimas už nesavalaikį atsiskaitymą už patiektas prekes.
