Duonos vežimas yra atsakingas darbas, reikalaujantis ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir ekspeditoriaus kompetencijų. Šiame straipsnyje nagrinėjami duonos vežimo automobiliams keliami reikalavimai, atsižvelgiant į vairuotojų, ekspeditorių darbo specifiką, transporto priemonių ypatumus ir kitus svarbius aspektus. Aptarsime, kokie reikalavimai keliami vairuotojams, kokios transporto priemonės tinkamiausios duonos vežiojimui, kokie reikalavimai taikomi pačiai duonai ir jos transportavimui. Taip pat paliesime darbo paieškos ir darbuotojų paieškos klausimus šioje srityje.
Vairuotojo-ekspeditoriaus darbo specifika
Duonos vežiojimas yra atsakingas darbas, reikalaujantis ne tik vairavimo įgūdžių, bet ir ekspeditoriaus kompetencijų. Vairuotojas-ekspeditorius atsakingas už:
- Duonos gaminių pakrovimą į transporto priemonę.
- Saugų ir savalaikį duonos pristatymą pirkėjams.
- Maršruto planavimą ir optimizavimą.
- Dokumentų tvarkymą.
- Bendravimą su klientais.
Atsižvelgiant į informaciją, darbo skelbimuose dažnai ieškoma vairuotojų-ekspeditorių, turinčių B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingas ir C kategorijos pažymėjimas, ypač jei tenka vairuoti didesnės masės transporto priemones.
Darbo paieškos galimybės
Asmenys, ieškantys vairuotojo-ekspeditoriaus darbo, gali susidurti su įvairiomis galimybėmis:
- Darbas su savo transporto priemone: Kai kurie darbdaviai leidžia vairuotojams naudoti savo transporto priemones, kas gali būti naudinga, jei turima tinkama transporto priemonė.
- Darbas su įmonės transportu: Dauguma įmonių siūlo darbą su įmonės transportu, kas leidžia išvengti rūpesčių dėl transporto priemonės priežiūros ir remonto.
- Darbas Lietuvoje ir užsienyje: Kai kurios įmonės siūlo darbą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kas gali būti patrauklu ieškantiems didesnio uždarbio ir naujų patirčių.
Skelbimuose pastebima, kad ieškoma tiek patirties neturinčių, tiek patirties turinčių vairuotojų-ekspeditorių.
Darbuotojų paieškos iššūkiai
Įmonės, ieškančios vairuotojų-ekspeditorių, susiduria su iššūkiu rasti patikimus ir kvalifikuotus darbuotojus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vairuotojo patirtis ir įgūdžiai: Patyręs vairuotojas, turintis gerus vairavimo įgūdžius ir žinantis kelių eismo taisykles, yra vertingas darbuotojas.
- Ekspeditoriaus kompetencijos: Vairuotojas-ekspeditorius turi mokėti planuoti maršrutus, tvarkyti dokumentus ir bendrauti su klientais.
- Atsakingumas ir sąžiningumas: Duonos vežiojimas reikalauja atsakingumo ir sąžiningumo, nes vairuotojas atsakingas už prekių saugumą ir savalaikį pristatymą.
Gamybinė įmonė ieško vairuotojo-ekspeditoriaus duonos gaminių pakrovimui ir išvežimui pirkėjams. Darbas su smulkiais daliniais kroviniais. Reikalinga tiekėjo arba vairuotojo-ekspeditoriaus darbo patirtis. Sunkvežimio masė iki 12 tonų. Savaitę išvykę, savaitę Lietuvoje.
Siūlome vairuotojo-ekspeditoriaus darbą Kaune. Darbas su įmonės transportu. Darbo pobūdis: siuntų išvežiojimas, siuntų pristatymas, krovinių pervežimas, bendravimas su klientais.
Ieškau vairuotojo-ekspeditoriaus darbo 0,5 etatui (2-3 dienas savaitėje) Kėdainiuose. Vairuotojo kategorija - B, darbo stažas nuo 1987 m. Darbui galiu naudoti ir savo transporto priemones.
Esu jaunas, atsakingas, komunikabilus, rimtai žiūriu į darbą ir stengiuosi maksimaliai jį atlikti. Ieškau vairuotojo-ekspeditoriaus darbo. Patirties dar neturiu.
Ieškau darbo Lietuvoje vairuotojo su C, E kategorijoms. Dirbęs pusmetį ant tolimųjų reisų.
Reikalingas galiojantis B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Darbas su mini automobiliu, kurio keliamoji galia 1,2 t, išvežioti automobilių priežiūros prekes.
Transporto priemonės reikalavimai
Duonos vežiojimui naudojamos įvairios transporto priemonės, priklausomai nuo vežamo kiekio ir atstumo.
Lenkija atidarė du pasienio punktus su Baltarusija. Tai reiškia, kad visi kroviniai, kurie važiuodavo į Lietuvos terminalus, o iš Lietuvos terminalų mažos įmonės, šeimų verslai veždavo į Baltarusijos terminalus, šiuo metu perima Lenkija. Lenkija, pasitaikius progai, atidaro du postus, dėl ekonominių priežasčių, tam kad kroviniai nevažiuotų į Lietuvą, nes dabar jie negali, ir pasinaudodami proga išsikrauna, kroviniai nusėda Lenkijos teritorijoje. Tai dėl ekonominių priežasčių Lenkija kažkurį laiką su mumis solidarizavosi, bet dabar ji žiūri savo interesų.
Situacija Baltarusijoje su ten strigusiais vilkikais lieka ta pati. Transporto įmonių iš 10 vilkikų 9 yra uždaryti. Vežėjams skauda, vežėjai pergyvena ir nežino, kas bus su jų ateitimi. Buvo akcija, kurią jie vadina laidotuvėmis. „Linava“ palaiko vežėjus, kadangi visą gyvenimą kūrė verslą, o dabar taip netikėtai uždarius sienas ir likus Baltarusijos teritorijoje, patiriami didžiuliai nuostoliai, ir tų transporto įmonių ateitis yra neaiški.
Didžiausi nuostoliai susideda iš daug niuansų. Pirmiausia, už kiekvieną transporto priemonę mokama po 120 eurų. Vežėjai praranda klientus. Klientai negali laukti tiek laiko, kadangi siena uždaryta, todėl persikelia į Lenkiją - vežėjai praranda vairuotojus. Vairuotojai taip pat negali būti be pajamų, todėl išeina dirbti į kitas valstybes, o svarbiausia tai yra klientai ir pajamos. Juk jau kurį laiką transporto įmonės negauna pajamų, o transportas stovi. Negana to, tie vairuotojai, kurie dirba Vakarų Europoje, negali laisvai judėti per sienas. Įvažiuojančius į darbą leidžiama, o grįžtančius pailsėti į Baltarusijos teritoriją neišleidžiama. Todėl vairuotojai turi važiuoti per Kaliningrado sritį, per Latviją, per Rusijos teritoriją tam, kad sugrįžtų pailsėti. Tokia situacija negali tęstis.
Vietoj to, kad vairuotojai ilsėtųsi, jie važiuoja, Kaliningrado sritį pereina pėsčiomis, paskui sėda į traukinius tam, kad papultų į Baltarusijos teritoriją poilsiui - tokia situacija yra nenormali.
Įmonių vadovai turėtų džiaugtis, kad tos transporto įmonės neišardo transporto grandinių. Jeigu jos nevežtų, tai nutrūktų transporto grandinė ir perimtų kitos valstybės. Tie kroviniai eina iš Vakarų Europos į Azijos šalis, atvažiuoja į Lietuvos terminalus, iš terminalų važiuoja į Baltarusijos terminalus, o ten jau perima Vidurinės Azijos transporto įmonės. Jeigu nebūtų vežami tie kroviniai, tai nutrūktų grandinė. Todėl reikia džiaugtis ir mylėti tas transporto įmones, kurios rizikuoja dirbdamos su tokia šalimi, bet jos veža krovinius, ir tai yra nauda valstybei.
Šiuo metu nuostolius patiria ne tik transporto įmonės, bet ir Lietuvos terminalai. Juk tiek metų daryta, kad Lietuva būtų tranzito šalis. Tai pavyko padaryti, verslininkai investavo į terminalus, pristatė terminalus Lietuvoje, ir visi sėkmingai dirbo, o šiai dienai terminalai tušti arba prekės nejuda, nes nėra kaip įvažiuoti, pervežti krovinių į Baltarusijos terminalus. Lenkai čia tiesiog mato nišą ir užsidirba pinigų. Lenkijos premjeras tą ir pasakė, kad tai yra ekonomiškai naudinga. Antras dalykas, Lenkija jau ne pirmą kartą taip daro - prisiminkime sprendimą dėl akcizų kurui. Buvo kalba, kad kels Lietuva ir Lenkija, tačiau Lietuva pakėlė, lenkai nepakėlė, ir visi važiavo pilti kuro į Lenkiją.
Kongrese, aukščiausiame valdymo organe, sudaryta darbo grupė iš dešimties įmonių. Jeigu reikalai nejudės, neatmetama galimybė ir kitiems sankcionuotiems veiksmams atkreipti Vyriausybės dėmesį, nes kiekvieną dieną transporto įmonės, kurios palikusios turtą Baltarusijos teritorijoje, artėja prie visiško žlugimo. Bus sprendžiami protestai ir kiti veiksmai.
Įdomų projektą neseniai baigė italų ateljė „Nimik". Mažą prancūzišką duonos vežiojimo furgoną buvo nuspręsta apsaugoti nuo utilizacijos ir prikelti antram gyvenimui. Nurašytas furgonas „Citroen 2CV Fourgonnette", entuziastų dėka, tapo sportinis automobilis. Specialiai šiam darbui buvo įsigyta „Ferrari F355", kuri tapo furgono „donore". Savaime suprantama, kad projektas nebuvo labai lengva užduotis, nes tarp šių automobilių nebuvo nieko bendro. Džiugu, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius. Po ilgo, 1 500 valandų trukusio, darbo atnaujintas „Citroen" keliuose gali drąsiai varžytis su brangiais sportiniais automobiliais. „Nimik" komanda pakeitė furgono korpusą - jis tapo platesnis ir žemesnis. Tvirtumo kėbului suteikia sudėtinga rėminė konstrukcija. Automobilio šonuose atsirado didžiuliai oro rinktuvai, jis gavo 3,5 l V8 380 AG „Ferrari F355" variklį.
Iš Anykščių kilęs Raimondas Talačka jau kurį laiką gyvena Norvegijos sostinėje Osle, kur dirba svarbių asmenų (VIP) vairuotoju. „Kartą vežiau Bobą Dylaną“, - šypsosi Raimondas. Iš Anykščių kilęs Raimondas Talačka gimtajame mieste lankėsi senokai. Dabar jį kasdien galima sutikti Norvegijos sostinėje Osle, kur vyras atrodo itin ištaigingai - visada pasitempęs, su kostiumu ir su labai prabangiu automobiliu. Jis ne verslininkas ir ne politikas. „Viena trumpa kelionė iš oro uosto į viešbutį kainuoja 2,3 tūkst. kronų, o tai yra per 200 eurų. Dienai automobilis su vairuotoju - 22 tūkst. kronų, o tai yra 2 tūkst. eurų. Lietuvis emigrantas kasdien iš arti stebi prabangų įtakingų ir populiarių žmonių gyvenimą. Automobilyje išgirsta įdomių ir kartais pikantiškų istorijų. Išskirtiniu darbu vyras patenkintas, tačiau kelias iki jo buvo sudėtingas. „Kaip ir dauguma lietuvių, išvykau dėl 2008-ųjų finansų krizės. Pradėjau ieškoti, kur galima užsidirbti ir parvežti namo pinigų. Raimondas buvo apskaičiavęs, kiek turėtų uždirbti, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir visą šeimą. Lietuvoje jo pageidaujamo atlyginimo niekas nesiūlė.
„2010-ieji buvo sunkūs metai. Tada draugų draugai pasiūlė sezono metu pabūti vairuotoju ir stelažų montuotoju. „Galvojau, gal grįžti, nes apgyvendino baisioje vietoje - žvyro karjeryje. Mokėjau 5 tūkst. kronų - man tai buvo kažkas baisaus. Artimiausia parduotuvė už 5 ar 7 kilometrų. Sunkvežimiu važiuodavau pirkti duonos, nes aplink nieko nebuvo: tik miškai ir žvyro karjeras. Dar asfaltą virė. Jis sako uždirbęs apie 14-17 tūkst. kronų arba 4 tūkst. litų - tuomet tokia suma atrodė įspūdinga, teigia Raimondas. „Buvo juodžiausias periodas. Šeima, vaikai Lietuvoje. Sėdi vienas, aplink nieko nėra. Interneto nėra, telefonai dar ne tokie protingi buvo. Siunčiau pinigus, ir viskas. Kai tik išleisdavo, skrisdavau namo - kas 2-3 mėnesius. Paskui rečiau. Eidavau į darbą kuo greičiau, kad tik nereikėtų sėdėti tame žvyro kioskelyje.
„Susirgau, atsirado problemų su nugara, išvaržos. Gavau 11 mėnesių biuletenį. Į Lietuvą neišleidžia, privalai sėdėti čia gydytojo nurodymu. Norvegijos sistema apmoka medicinos paslaugą. Gauni pašalpą. Iš kitų lietuvių gavęs patarimų, kurį laiką Raimondas Osle teikė „Uber“ pavežėjo paslaugas. Galiausiai lietuvis įsidarbino įmonėje, kurioje teikiamos svarbių asmenų (VIP) vežiojimo paslaugos. „Turime visokių automobilių: limuzinų klasės, „premium“ klasės - čia jau žemiausia klasė, ir aukščiau. „Kartais net nežinau, ką vežu. Gaunu užsakymą, paimu, užsirašau vardą ir net nežinau, kas jis toks. Ir milijardierių vežiau. Nebeatsimenu, per 8 metus tiek daug asmenų vežiojau.
„Mes pasirašę sutartį: kas vyksta automobilyje - lieka automobilyje. Negalime pasakoti, ką išgirstame, negalime afišuoti, kur ką vešime. Vežiau ir Hillary Clinton. „Ypač svarbūs asmenys mėgsta tylą, - sako jis. Tačiau priduria, kad kartais pasitaiko ir labai smagių keleivių. - Rodas Stewartas 3 dienas su manimi važinėjo. Tapo mano draugužiu. Kai įlipo oro uoste, pareguliavo radiją, šilumą, sako: „Ar gali paspausti? Man reikia futbolą pažiūrėti iki koncerto.“ Sakau: „Žiūrėsiu, ką galiu padaryti, bet labai negaliu, čia Norvegija.“ Rodas Stewartas buvo pavežiotas ir priekyje.
„Eina šiurpuliukai, nerimas, mintys sukasi apie saugumą, kaip nesugadinti daikto, nuvežti iki vietos. Tu atsakingas, reikalinga didžiulė koncentracija. Tai didžiulis nerimas prieš visą pasaulį. Neduok Dieve, kažkas nutiks tavo kelionės metu ir nėra žvaigždės. Viena įsimintinesnių kelionių buvo su skandalingos vokiečių grupės „Rammstein“ nariais. „Linksmi buvo po koncerto. Aš vairuoju, o jie nori muzikos. Mergaitės užsimanė pagroti, reikia pakeisti, negali prisijungti, o aš tiesiog vairuoju. Apsauginis juos bara: „Nelįskite prie vairuotojo.“ O jis: „Tu ką, negali uždėti?“ Jo vadybininkas azerbaidžanietis, tai su juo rusiškai persimetame. Sakau: „Nusiramink, viskas gerai, 4 minutės ir būsime.
„Kažkada vyrukai atidarė langus ir parūkė. Pas mus negalima rūkyti. Alkoholio gerti priekyje negalima, gale galima, bet rūkyti - ne. Rūkymas automobilyje kainuoja 20 tūkst. kronų. Nieko nesakiau. Jie langus atidarė, sakė man nekreipti dėmesio ir važiuoti. Aš jau kelyje, juk neskambinsiu šefui klausti. Tiesiog paklūsti, turi būti lankstus. Kartais vyras įsipainioja į tokias istorijas, kad raudonuoja skruostai ir ausys. „Tai darbas, kuriame nebūna monotonijos. „Be galo įdomu. Nežinai, ką sutiksi kitą dieną. Pinigai nėra didžiausi, gyvenimo sąlygos nuostabios, sunku, kai nepripratęs, iš šono atrodo keista, bet man taip jau įprasta. Išvažiuoti nenoriu, nes gamta čia nuostabaus grožio. Kai gaunu laisvo laiko, važiuojame į gamtą. Buvo pamąstymų grįžti į Lietuvą.
Rimtas, 36 m. vyras ieško nuolatinio darbo. Turi patirties užvedžio, administratoriaus, ekspeditoriaus ES, UK. Staliaus - betonuotojo, plastikinių langų montuotojo.
Elektriko. 34 m. vyras elektriko darbo, dirbu savarankiškai, gali būti trumpalaikiai darbai, turiu B, C, E vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kortelę, 95 kodą. Taip pat atlieku ir smulkius santechniko darbus.
tags: #duonos #veziojimo #automobilis