Nusikalstama veika, apibrėžta Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kai asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyksta eismo įvykis, sukeliantis nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pabrėžęs, kad inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtina ne tik nustatyti padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį.
Priežastinio ryšio nustatymas tokiose baudžiamosiose bylose yra itin svarbus, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykiuose dažnai dalyvauja keletas transporto priemonių, pėstieji, dviratininkai ir kiti eismo dalyviai.
Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuojamas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos šie padariniai nebūtų įvykę) arba kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis).
Išvada dėl priežastinio ryšio tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei pažeidimus padaro keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė jo priežastis.
Jei nustatoma, kad eismo įvykio būtina sąlyga ir esminė priežastis buvo kelių eismo dalyvių pažeidimai, ir esant kitiems nusikaltimo sudėties požymiams, visi šie asmenys atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017).
Esant būtinumui, priežastiniam ryšiui nustatyti skiriama autotechninė ekspertizė arba atitinkamas specialisto tyrimas. Vis dėlto eksperto ar specialisto išvada yra techninio pobūdžio ir teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų.
Net ir nustatęs KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 281 straipsnį, turi nustatyti ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargią kaltę (pasitikėjimą arba nerūpestingumą).
Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams.
Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. nurodė, kad [...]
Veiksmai eismo įvykio metu
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
1. Būkite eismo įvykio vietoje. Patyręs šoką ir būdamas stresinėje situacijoje, nukentėjęs asmuo pradžioje gali nejausti sužalojimų, nors jie ir buvo patirti. Transporto priemonės (TP) vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
2. Tinkamai užfiksuokite eismo įvykį. Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Pavyzdžiui, galima situacija, kai nukentėjęs asmuo sutaria su kaltininku supildyti EĮD ne iškart įvykus eismo įvykiui, bet vėliau. Tačiau vėliau nukentėjusiam asmeniui turimais kaltininko kontaktais nepavyksta susisiekti su kaltininku dėl EĮD užpildymo (eismo įvykio fakto užfiksavimo raštu). Kita visiškai reali situacija - kai automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje kliudo kitą automobilį, o nukentėjusio asmens (automobilio savininko) vietoje nėra. Pasitaiko nemažai atvejų, kai kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais. Pirmiausia tokiais atvejais didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu ir t.t. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.
3. Fotografuokite. Nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą. Galimybė nufotografuoti eismo įvykio vietą yra labai svarbi tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiam asmeniui, nes vėliau, tarkim kilus ginčui, būtų daug paprasčiau ginčytiną situaciją išspręsti turint nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, galima palyginti jas su kitais EĮD nurodytais duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas bando apkaltinti nukentėjusį asmenį sukėlus eismo įvykį, o matydamas, kad to padaryti nepavyks, sėda į automobilį ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nukentėjęs asmuo streso būsenoje neįsimena kaltininko automobilio valst. numerio. Gerai, jeigu eismo įvykio vieta filmuojama, nes tuomet yra tikimybė, kad pasišalinusi TP bus nustatyta ir nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Turtinė žala atlyginama tik identifikavus kaltininko vairuotą TP. Nenustačius pasišalinusios TP, žala nebus atlyginta.
4. Tiksliai pildykite EĮD. Pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai ji pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką. Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst. Anot pašnekovo, pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomenys yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
5. Praneškite draudimo bendrovei. Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
6. Praneškite draudimo bendrovei, net jei neaišku, kas kaltas. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur dydžio išmoka.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės laipsnio priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.
7. Naudokite oficialią elektroninę EĮD programėlę. Pasitaiko atvejų, kai elektroninė EĮD pildoma ne naudojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurta programėle draudimoįvykiai.lt, bet pasirenkant kitas internete elektroninės EĮD pildymui skirtas programėles. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., TP markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris) t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Bet to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
8. Nurodykite velkančiosios TP duomenis. Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta. Taigi, jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta. Tokiu atveju, žalos administravimo proceso metu, siekiama išsiaiškinti velkančiąją TP, nes šią TP apdraudusi draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Deja ne visais atvejais tai įmanoma padaryti.
9. Tiksliai nurodykite draudimo duomenis. Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekiant padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, svarbiausia informacija, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio, taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma? Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis? Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei remontas netikslingas? Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, galite nuomotis automobilį iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti el. paštu.
Ar galiu pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui? Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome susisiekti el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis el. paštu.