Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.
Apmaudu, kad augintiniais nesirūpinantys šeimininkai dažnai atsakomybės išvengia. Taip nutinka todėl, kad gyventojai, pastebėję neprižiūrimus šunis, į atitinkamas tarnybas kreipiasi ne visada. Įsisuka užburtas ratas - gyvūnai ir toliau ištisas žiemas šąla, o įstatymus pažeidžiantys jų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami. Todėl labai svarbu, pamačius lauke šąlantį šunį, apie tai pranešti atitinkamoms tarnyboms.
Kaip apsaugoti lauke laikomus gyvūnus?
Taigi, kokios turėtų būti užtikrinamos sąlygos šunis laikant žiemą lauke? Į ką atkreipti dėmesį siekiant nustatyti, ar gyvūnas prižiūrimas tinkamai?
Šilta ir sausa užuovėja - gyvybiškai svarbi
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad būtina pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda, kadangi tai dažnai yra vienintelė gyvūno užuovėja nuo šalčio ir vėjo. Būda turėtų būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas - sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių.
„Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota - tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis, tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.“ - rašoma VMVT interneto svetainėje 2022 m. gruodį skelbtame pranešime. Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į būdos pastatymo vietą - ji turėtų būti užuovėjoje.
Mitybos žiemos metu ypatumai
VMVT specialistai taip pat primena apie lauke laikomų gyvūnų mitybos žiemos metu ypatumus. „Orams atvėsus, gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Proporcijas matuoti atsižvelgiant į gyvūno dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Dažnai prižiūrėti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto.“ - rašoma VMVT tinklapyje.
Pastebėjote neprižiūrimą šunį - nuo ko pradėti?
Visų pirma, pastebėjus, kad šeimininkai nesirūpina savo augintiniais - būtina apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, kurios ištyrusios situaciją, imsis įstatymuose nustatytų veiksmų. Šuo, paliktas ant sniego be tinkamos užuovėjos, ar kai patirpsta - baloje, grandinė - nesiekia nei metro, dubenėlyje užšalęs vanduo, gyvūnas nėra reguliariai maitinamas. Tokius vaizdus vykdami aplankyti giminių, kaimynystėje ar pravažiuojant Lietuvoje turbūt yra matęs kiekvienas.
Tai, kiek šiems gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų, t. y. - kiekvieno mūsų, pilietiškumo. Pranešdami apie gyvūnų nepriežiūrą, ne tik padėsite vargstančiam šuniui, bet ir didinsite visuomenės sąmoningumą ir skatinsite atsakingesnį požiūrį į gyvūnų laikymą. Kiekviena ištiesta pagalbos ranka, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas, yra reikšminga. Dažnai atsakingos institucijos imasi veiksmų, tik gavusios pranešimus, nes gyvūnų gerovės pažeidimų - daug, jų visų sužiūrėti ir patikrinti institucijos nepajėgios, todėl čia labai svarbi visuomenės suteikiama informacija.
„Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ - Jūsų pagalbininkas
Žingsniai nuo ko, pastebėjus neprižiūrimą šunį, pradėti labai aiškiai apibūdinami „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“. Ją, siekdama įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais, parengė nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).
Naudojantis instrukcija, tampa labai aišku, kur kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis, kokia informacija turi būti pateikta ir kokiu adresu. Naudojantis informacine schema ir disponuojant reikiama informacija, imtis reikiamų veiksmų yra kur kas paprasčiau nei tokios informacijos ir teisinių žinių neturint. „Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ - įrankis, kuris veikia „Gyvūnų gelbėjimo instrukcija“ naudotis išties labai patogu“ - teigia visai neseniai šią instrukciją išbandžiusi vilnietė.
„Vilniaus rajone esančiame vienkiemyje pastebėjau du prie būdų pririštus šunis. Vieno šuns būda buvo kiaura. Buvo labai neramu, kaip šuo tokioje būdoje ištvers žiemą, tačiau kaip jam padėti - nežinojau. Laimei, internete radau GGI paskelbtą informaciją ir skundo formą, kurią užpildžiusi nusiunčiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“ - įvykio detales apibūdina netinkamai laikomą gyvūną pastebėjusi moteris.
Vilnietė pasakoja, kad minėtą instrukciją rado organizacijos „Gyvūnų globos iniciatyvos“ interneto svetainėje: „Instrukcijoje išvardijami skirtingi gyvūnų gerovės pažeidimo atvejai: gyvūnas mušamas, laikomas per mažame voljere, yra nešeriamas ir daugelis kitų. Pasirinkus konkretų atvejį, gauni visą reikiamą informaciją: kokie teisės aktai aktualūs, koks baudos dydis numatomas, kokia už atvejo ištyrimą institucija yra atsakinga ir per kiek laiko turėtų sureaguoti“ - įrankio privalumus vardija Vilniaus gyventoja. Anot moters, ypatingai naudinga puslapyje pateikiama pranešimo forma, kurią užpildyti - nesudėtinga. „Nereikia galvoti, kur kreiptis, kokią informaciją pateikti, viskas tarsi ant lėkštutės paduota - tiesiog užpildai ir išsiunti. Tai tikrai nepareikalauja nei daug laiko, nei pastangų“ - teigia kalbinta vilnietė.
Į pagalbą „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ - greita reakcija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, gavę pagal „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“ užpildytą skundą, jau kitą dieną atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu rasta gyvūno laikymo vieta netvarkinga, viena būda nesandari ir gyvūnus prižiūrintis asmuo įpareigotas sutvarkyti laikymo vietą. Taip pat nepateikta informacija apie gyvūnams atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti ir neregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka Gyvūnų augintinių duomenų bazėje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad po patikrinimo gavo informaciją iš laikytojo, kad gyvūnų laikymo vieta ir šuns būdos sutvarkytos. Tarnyba numatė sekantį gyvūnų laikymo bei sveikatingumo patikrinimą. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. „GGI suteikta informacija labai prisidėjo prie to, kad būtų atkreiptas dėmesys į šių konkrečių gyvūnų laikymo sąlygas. Buvau maloniai nustebinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į skundą sureagavo greitai. Pranešti apie pastebėtą atvejį, mano manymu, buvo paprasčiausia pareiga ir elementarus žmogiškumas“ - teigia kalbinta vilnietė.
Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės
Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas.
Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022-2024 m. išlieka panašus. 2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį nubaustas 141 asmuo. Daugiausia - 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą (pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo - už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.). Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 - 136 gyvūnus nuskriaudę asmenys.
| Metai | Nubausti asmenys |
|---|---|
| 2022 | 125 |
| 2023 | 136 |
| 2024 | 141 |
Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juo įteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimų tikslas - užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams.
Nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tik konfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visi laikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnus ir juos laikyti.
Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytas draudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvo konfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo.
Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022-2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvos policijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje gerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jau dabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime, kai šeimininkai muša savo augintinus.“ - teigia Lietuvos policijos atstovas.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenis užfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo, kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai - vienas, tai kiek iš tikrųjų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labai bloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiog visuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijoms bei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, - teigia GGI vadovė.
B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas, gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti, kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu ir nėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiau žmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie 60-70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.
Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojų konfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia - šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17 kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšies gyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja. 2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30 asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. - 63 asmenys.
Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m. nubaustas 171 asmuo.
Ateities planai gyvūnų gerovės srityje
Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririšiais laikomi šunys patiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) ir psichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėl atitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų, kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų. Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokios užuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėra reguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.
Ką žiemą turėtų žinoti kiekvienas augintinio šeimininkas?
Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačioms identifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėl visuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labai priklauso nuo gyventojų - t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną - padėsite ne tik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamas dėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yra neprižiūrimas - tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ - būtinybę atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.
Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateiktą medžiagą ir įrodymus, priėmė nutarimą ir pripažino kaltu Teizininkų kaimo ūkininką (Šventežeriosen., Lazdijų r.). Lazdijų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Lazdijų VMVT) dėl netinkamai prižiūrimų arklių reguliariai tikrina šį padidintos rizikos grupei priskirtą ūkį Teizininkų kaime. Šių metų spalio pabaigoje VMVT inspektoriai kartu su savivaldybės atstovais atliko neplaninį patikrinimą šiame ūkyje, kurio metu pastebėjo šeimininko neprižiūrimą, paliegusį šunį. Sergantis, išliesėjęs šuo buvo išgelbėtas nedelsiant perdavus jį gyvūnų globėjams. Šuniui buvo suteikta skubi veterinarinė pagalba, jam prireikė operacijos ir intensyvios priežiūros.
Taisyklės ir baudos gyvūnų šeimininkams
Gyvūnų šeimininkų prašo įsidėmėti penkias pagrindines taisykles. Visų pirma, šuo turi būti su pavadėliu. Tada jis ant nieko nelipa, neišbėga į gatvę, neužšoka ant kito žmogaus, kito gyvūno nepuola. Toliau svarbus ekskrementų susirinkimas. Natūralu, kad šunelis, kažkur pamatęs pievą, nori tuo momentu ten kažką padaryti, bet susirenkame ir visi gyvename švariai. Taip, kaip namuose jeigu padarytų, nepaliktumėme nesurinkto, taip pat ir Vilnius yra mūsų namai ir čia reikia nepalikti, susirinkti, išsimesti.
Augintiniai neturėtų atlikti savo „gamtinių reikalų“ kur papuola - turime pasaugoti gėlynus, paminklus, skulptūras, pastatus, tam reikalui susirasti kitų vietų. Šuns vedžiojimas su pavadėliu ir ekskrementų rinkimas - pirmos dvi pašnekovo įvardijamos taisyklės, kurių svarbu laikytis viešose vietose, jei norime gyventi tvarkingame ir saugiame mieste. Trečioji pašnekovo įvardijama taisyklė galioja būnant namuose - tai triukšmas, kurį suvaldyti geba tikrai ne visi gyvūnų šeimininkai.
„Šunų triukšmas yra labai aktuali problema, bet ji labiau aktuali yra ne viešose vietose, o namuose ir butuose. Kai šuniukai lieka vieni namuose - jiems liūdna, kaip ir žmogui. Jie turi turėti ką veikti. Likęs vienas namuose, šuo reikalauja dėmesio, tuomet kaimynai patiria nepatogumų ir skundžiasi. Apie tai gyvūnų savininkams reikia labai gerai pagalvoti, kai jie palieka augintinį vieną. Ką veiks jūsų gyvūnas likęs vienas namuose - ar jis bandys bendrauti su kaimynais per sienas, ar jis turės kokį tai užsiėmimą“, - kalba G. Leperskas.
Ketvirtoji taisyklė yra susijusi su augintinio bendravimu su kitais mieste sutiktais augintiniais ir žmonėmis. Anot G. Lepersko, šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis. „Yra žmonių, kuriems labiau patinka gyvūnai, o yra ir tokių žmonių, kuriems gyvūnai patinka mažiau. Reikėtų tai suprasti ir vertinti. Mes esame skirtingi, o gyvūnai irgi yra skirtingi. Nereikėtų leisti savo šuns eiti prie kito žmogaus ir jį laižyti, užšokti, su nagučiais įbrėžti pėdkelnes ir sudraskyti. Jei žmogus pats pageidauja, rodo dėmesį tam gyvūnui ir nori su juo bendrauti - leiskime jiems bendrauti. Jeigu ne - tuomet reikėtų pavadėlį šiek tiek patrumpinti, kad augintinis prie kitų žmonių ir gyvūnų neprieitų“, - sako G. Leperskas.
Na, ir paskutinė jo įvardijama taisyklė - paisyti ženklų, nurodančių, kuriose vietose su augintiniu būti neleistina. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu paplūdimiuose lankytis su gyvūnais nederėtų, jeigu tai nėra specialūs augintiniams skirti paplūdimiai. „Vilniuje svarbiausia neiti į žmonėms skirtus paplūdimius maudymosi sezono metu. Jei kažkas nori maudyti gyvūną Neryje, tarkime, balandžio ar lapkričio mėnesį, ne maudymosi sezono metu, tai nėra problemų - galima ateiti ir maudyti gyvūną. Vilniuje mes turime specialiai gyvūnams maudyti skirtą paplūdimį Vingio parke“, - sako G. Leperskas.
Taisyklių laikytis nesunku, kai suprantame, kodėl jos reikalingos. Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pastebi, kad ne visi noriai laikosi taisyklių, o tokiais atvejais būna atitinkamos pasekmės. „Vieniems tas pokytis įvyks labai paprastai - pabendraujame, pasakome, kad reikia ekskrementus susirinkti ir mes visi gyvensim švarioje aplinkoje, žmogus tai supranta ir tą pokytį labai greitai padaro. Kitas to pokyčio nedaro, nes jam atrodo, kad čia viskas yra labai natūralu, gamtoje viskas kažkaip turi prapulti. Mieste turime daug žmonių ir daug gyvūnų, čia neprapuola ekskrementai taip greitai - ir mes patys įlipame, matome ir užuodžiame. Tai su tokiais žmonėmis bendravimas kartais būna ilgesnis. Jei kalbų neužtenka, natūralu, kad būna ir baudos“, - sako G. Leperskas.
Baudos, taikomos miesto taisyklių nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams, gali būti išties nemenkos. Pavyzdžiui, pirmą kartą nesurinkus gyvūno ekskrementų, skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų. „Baudos tikrai nėra menkos ir tikslas nėra bausti. Tikslas - visiems tvarkingai gyventi. Kalbant apie gyvūnų keliamą triukšmą, kuris yra aktualus daugiabučiuose ar gyvenamajame name, tai ten baudos gerokai didesnės. Pirmą kartą skiriama bauda iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų. (…) Ši problema yra dvejopa - ne tik apie kaimynus reikia galvoti, bet ir patį gyvūną. Gyvūnas lodamas signalizuoja kažką žmogui, o žmogus turi tą signalą suprasti ir patenkinti to gyvūno reiškiamą kažkokį norą ar poreikį“, - teigia G. Leperskas.
Jei šeimininkai gerai neišdresiruoja savo keturkojų, vėliau tai gali atsirūgti ne tik prastais santykiais su augintiniu, bet ir finansiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, už šunų keliamą didelį triukšmą daugiabutyje ar gyvenamajame name, bauda gali siekti net iki 600 eurų.
Už lauke nesurinktas augintinio išmatas, ar vedžiojimą be pavadėlio šeimininkui piniginė gali paplonėti nuo 30 iki 120 eurų. Nusižengimą pakartojus, bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų. Be to, jei dėl augintinio kaltės sutriko žmogaus sveikata ar turtas, bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų, o tokiai nuobaudai nutikus pakartotinai, tai šeimininkui gali atsieiti nuo 300 iki 550 eurų.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šeimininkus taip pat įpareigoja paženklinti savo augintinius mikroschemomis ir įregistruoti juos į Gyvūnų augintinių registrą. Įstatymai Lietuvoje neleidžia ir auginti kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų.
Šunų dresūra ir auklėjimas
Šunų mokyklos „DogPunk“ vyr. trenerė Žana Penkauskienė dalinasi, kad dresiruojant šunį ir siekiant sukurti gerą šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį, yra be galo svarbu sudaryti griežtas namų taisykles, kurias, be išimčių, taikytų visi šeimos nariai. „Jeigu šeimininkui nepatinka, kad šuo užeina į virtuvę, o visiems kitiems dzin, tai išeina taip, kad pats pikčiausias ir be nuotaikos yra šuns šeimininkas. Ir šuo nesupranta, kodėl jam negalima užeiti į virtuvę tada, kada šeimininkas yra namie. Jis paiso tos taisyklės, supranta, bet galvoja, kad šeimininkas yra ne nuotaikoj, dėl to jam ir nepatinka. Tada gero ryšio nebus, o šuo namuose stresuos“, - pasakoja dresiruotoja.
Tas pats taikoma ir kitoms namų taisyklėms, pavyzdžiui, lipimui ant lovos ar pavadėlio tampymui, vedžiojant šunį lauke. Be to, turi būti užtikrintas kokybiškas šuns maitinimas, taikomos tinkamos normos pagal amžių ir šuns specifiką. Specialistė pabrėžia, kad reikia ir pamatuotai vartoti žodį „ne“, o pradėjus auginti šuniuką, stengtis perteikti geras emocijas, ant jo nerėkti. „Turi būti gera nuotaika, labai pamatuoti žodžiai „ne“, per dieną žodžio „ne“ turi būti kuo mažiau. Turim visada skatinti gerą elgesį ir jei jau mes pasakėm, kad ko nors negalima, turime parodyti kaip galima, kaip padaryti taip, kad mums patinka ir paskatinti tai skanėstais ir maistu“, - sako Ž. Penkauskienė.
Ji prideda, kad šeimininkui taip pat reikėtų gerai išmokti skaityti savo augintinio kūno kalbą. Sužinoti, kokie prisilietimai ar paglostymai jam patinka ir tai taip pat taikyti, kaip atlygį ar pagyrimą šuniui, kai jis ką nors gerai atlieka. Blogai skaitant šuns kūno kalbą, galima pakenkti šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšiui. „Žmonės kviečia pas save ir tada pradeda purtyti galvą. Šuo pradeda signalais ar mikrosignalais rodyti, kad jam nepatinka, gali iškentėti tą visą „procedūrą“. Bet po to nukenčia ir ta atėjimo komanda, ir pats ryšys“, - sako ji.
Specialistė akcentuoja, kad nėra nustatyto amžiaus, iki kada reikia šunį išmokyti tam tikrų komandų ar taisyklių. Svarbiausia, įdėti daug ir nuoseklaus darbo, o padarius klaidų, palaipsniui jas taisyti.
Ydingų įpročių keitimas
Ž. Penkauskienė dalinasi ir, kaip elgtis, jei šuo jau turi blogų įpročių. Pavyzdžiui, jei vedžiojamas lauke, keturkojis nuolatos loja ant praeivių ar kitų šunų, reikia išsiaiškinti ar šuo loja, nes bijo, yra agresyvus, jaudinasi ar paprasčiausiai yra smalsus ir impulsyvus. „Jeigu tai yra iš baimės, tai reikia šunį reabilituoti, kad jis nebijotų. Jeigu tai yra iš agresijos, kur, aš sakyčiau, labai mažas procentas tikrai iš agresijos loja ant kitų, tada yra kita strategija. Vis tiek reikia mokinti šunį apsiraminti bet kokiu atveju, jie patys labai sunkiai apsiramina ir nemoka to daryti“, - komentuoja Ž. Penkauskienė.
Ji teigia, kad svarbiausia, jog šuo suprastų, ką reiškia žodis „ramiai“. Dresiruotoja pasakoja, kad šunų mokykloje ji su šuniu atlieka įvairius pratimus, pavyzdžiui, gulėjimo, kuriais šuo pasiekia ramybės būseną, ir tada „klijuoja“ pavadinimą ant veiksmo, kad keturkojui jis užsifiksuotų. Tuomet, kai šuo pradeda įsisavinti komandas, galima jį po truputį supažindinti su įvairiais dirgikliais lauke, kuriuos dresiruotojai palaipsniui didina, kol galiausiai šuo pilnai išmoksta nebeloti ant praeivių ar kitų gyvūnų. Moteris pasidalino ir atveju, kai pati augino šunį, kuris agresyviai reagavo į aplinkinius. „Šuo labai prastai reagavo į kitus šunis, kartais į žmones. Praėjo pusė metų ir šuo buvo kaip žemė ir dangus. Ji jau vaikščiojo be pavadėlio, vengė konfliktų, nusukinėjo galvą ir žmonės nieko nereiškė. Pradėjome nuo pasitikėjimo mumis namuose, nuo taisyklių, viskas vyko ramiai, be jokių nervų. Ir šuo pamažu prisitaikė, nesvarbu, kiek jai metų buvo“, - pasakoja dresiruotoja.
Tuo tarpu, jei šuo, paliktas namuose pradeda kaukti, turi išsiskyrimo nerimą - reikia šunį kaip nors užimti. Pavyzdžiui, prieš išeinant pridėti maisto, palikti įjungtą radiją ar muziką. Taip pat galima apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kada šeimininkai išeina iš namų, daryti įvairias treniruotes, pavyzdžiui, apsirengti ir tuomet nueiti žiūrėti televizorių. „Mes netgi esam darę, kad apsirengiam, išeinam ir nuosavam name per langą atgal įlipam ir vaikštom pirmyn atgal. Kartais tokie dalykai padeda. Bet jei yra rimtas išsiskyrimo nerimas, tuomet reikėtų kreiptis pas specialistus, taip pat, kaip ir su baimėmis ar agresija“, - sako dresiruotoja. Ji priduria, kad šunų auklėjimo elektriniais antkakliais nepalaiko, nes neteisingai paduotas impulsas gali pažeisti šunų nervų jungtis smegenyse.
tags: #bauda #uz #nepriziurima #suni