Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato griežtas taisykles, susijusias su gyvūnų laikymu ir priežiūra. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, įskaitant pinigines baudas. Svarbu žinoti, kad atsakomybė taikoma ne tik už gyvūno neregistravimą, bet ir už kitus pažeidimus, tokius kaip nepakankama priežiūra, elgesys viešose vietose ir gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai.
Teisiniai reikalavimai gyvūnų laikymui
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tai reiškia, kad šeimininkas atsako už savo augintinio elgesį ir jo keliamą riziką aplinkiniams, nepriklausomai nuo jo subjektyvaus įsitikinimo, kad gyvūnas yra "geras".
Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nustato konkretesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, viešojoje vietoje šuo visada turi būti vedamas su pavadėliu. Jei šalia yra žmonių ar kitų gyvūnų, pavadėlis privalo būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešoje vietoje turi būti vedami su pavadėliu ir su antsnukiu.
Atsakomybė už gyvūnų išmatų nesurinkimą
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus. Specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas, kadangi maišelius su surinktais ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius. Savivaldybės taip pat akcentuoja, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai.
Draudimai ir apribojimai
Viena iš dažnai ignoruojamų taisyklių yra draudimas vedžioti gyvūnus ar leisti jiems būti vaikų žaidimo aikštelėse. Vaikų žaidimo aikštelė neturi tapti vieta, kurioje vaikai turi saugotis šunų ar jų ekskrementų.
Kalbant apie privačius kiemus, taisyklės gali skirtis. Vilniaus miesto taisyklės numato, kad dviejų ar daugiau asmenų bendro naudojimo žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja. Kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Daugiabučio namo kiemas viešosios vietos režimu laikomas tiesiogiai, todėl jame taikomi bendrieji viešosios vietos gyvūnų vedžiojimo reikalavimai.
Baudų dydis ir taikymas
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Jo sankcijos svyruoja priklausomai nuo pažeidimo sunkumo:
- Pažeidimas, nesukėlęs grėsmės gyvybei, sveikatai ar turtui: bauda nuo 30 iki 120 eurų.
- Pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei: bauda nuo 50 iki 120 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas: bauda nuo 120 iki 230 eurų.
- Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui: bauda nuo 150 iki 300 eurų.
- Pakartotinis pažeidimas, sukėlęs žalą sveikatai ar turtui: bauda nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), policijos ir savivaldybių pareigūnai.
Papildoma atsakomybė: žalos atlyginimas
Be administracinės atsakomybės, Civilinis kodeksas numato bendrą taisyklę, kad padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. Todėl, jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Gyvūnų ženklinimas ir registravimas
Mikroschemos įvedimas po gyvūno oda tetrunka vos kelias minutes, o nauda - šimteriopa. Gyvūnų ženklinimas gali užkirsti kelią mirtinoms ligoms, žiauriam elgesiui su gyvūnais. Paklydusiam augintiniui tai yra tiesiausias kelias grįžti pas šeimininkus, taip palengvinant naštą gyvūnų prieglaudoms.
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas. Šiuo metu didžioji dalis gyvūnų jau yra paženklinti, tačiau procesas dar vyksta. Aktyviausiai augintinius ženklina didmiesčių gyventojai.
Baudos už nepaženklintą gyvūną
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. už nepaženklintą gyvūną (šunį, katę, šešką) bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 4 dalį. Pakartotinai pažeidimą padariusiems asmenims bauda sieks nuo 300 iki 550 eurų.
Siekiant palengvinti gyvūnų ženklinimą, socialiai remtiniems asmenims valstybė numato paramą - lengvatą, siekiančią iki 15 eurų už 1 gyvūną. Šia parama galima pasinaudoti iki 2025 m. gegužės 1 d.
Kur kreiptis ir kaip pranešti apie pažeidimus
Jeigu pastebite sistemingus pažeidimus, verta fiksuoti vietą, laiką, daryti nuotraukas ar vaizdo įrašus ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Baudos už neregistruotą gyvūną ir kitus pažeidimus yra svarus priminimas apie atsakingą gyvūnų laikymą. Svarbu jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą.
tags: #bauda #uz #neregistruota #gyvuna