Nors dalis jaunų vyrų nuo privalomosios karo tarnybos bando išsisukti, įrodydami fizinius ar psichologinius negalavimus, kiti, atsisakantys atlikti pareigą Tėvynei, mieliau renkasi mokėti baudas. Toks pasirinkimas gali turėti rimtų pasekmių, pradedant nuo administracinių nuobaudų ir baigiant baudžiamąja atsakomybe.
Administracinė atsakomybė ir jos mastai
Kaip informavo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius, šiemet Lietuvos jaunuoliams administracinė atsakomybė už karo prievolės vengimą jau buvo taikyta 3 852 kartus, paskirta baudų už 159 250 eurų. Daugiau kaip pusantro tūkstančio karo prievolininkams administracinė atsakomybė taikyta pakartotinai.
Per praėjusius metus situacija buvo dar įspūdingesnė: administracinė atsakomybė taikyta 14,18 tūkst. kartų, paskirta baudų už 1,1 mln. eurų. Kėdainių rajone pernai buvo nubausta daugiau kaip pusšimtis kraštiečių, o šiemet 127 jaunuoliai gavo baudą, 31 jaunuoliui nuobaudos paskirtos pakartotinai.
Administracinių baudų dydžius už karo prievolininko pareigų nevykdymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 560 ir 558 straipsniai. Pavyzdžiui, už duomenų nepateikimą nustatytu laiku, neatvykimą pasitikrinti sveikatos ar neinformavimą apie išvykimą į užsienį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur. Pakartotinai prasižengus, bauda gali siekti nuo 90 iki 210 Eur.
Už neišvykimą į tarnybos vietą gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 450 Eur pirmą kartą, o pakartotinai - didesnė. Administracinė atsakomybė už tarnybos vengimą taikyta virš 14 tūkst. kartų.
Baudžiamoji atsakomybė - rimtesnės pasekmės
Piktybiškai vengiant karo prievolės, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Nors tokių atvejų mastai gerokai mažesni, pasekmės gali būti skaudesnės.
Šiemet penki jaunuoliai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kėdainiečiai šiemet tokių bausmių išvengė. Tačiau pernai visoje Lietuvoje 456 karo prievolininkams buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, iš jų net 62 - kėdainiečiams.
Baudžiamąją atsakomybę už tarnybos vengimą numato Baudžiamojo kodekso (BK) 314 straipsnis. Pirmoji jo dalis numato, kad karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitaip apgaule, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Antroji dalis numato, kad vengiantis tarnybos be šių apgaulės požymių, padaromas baudžiamasis nusižengimas, už kurį baudžiama pinigine bauda ar areštu.
Praėjusiais metais beveik visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal BK 314 str. 2 dalį. 451 karo prievolininkas buvo patrauktas pagal šią dalį, o 13 - pakartotinai. 5 karo prievolininkai buvo nubausti pagal BK 314 str. 1 d. už suklastotų dokumentų pateikimą. Nors teoriškai už tai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, praktikoje ji netaikoma. Teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos baudos, keliais atvejais - areštas.
Baudų dydžiai svyruoja nuo 500 iki 2 000 Eur, o 2023 metais 2 karo prievolininkams buvo skirta 20 ir 30 parų arešto bausmės, atidedant bausmės vykdymą iki 6 mėn. dėvint apykoję.
Siūlymai griežtinti tvarką
Bene dažniausiai jaunimo siekis išvengti tarnybos pasireiškia imituojant psichines ligas. Karo medicinos tarnybos duomenimis, iki 44 proc. jaunuolių netinka kariuomenei dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų. Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius šį skaičių laiko per dideliu ir įtaria dalies jaunuolių apsimetinėjimą.
A. Pocius siūlo karo tarnybos vengiantiems simuliantams panaikinti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ar gauti leidimą įsigyti ginklą. Jo nuomone, tai turėtų būti peržiūrėta bendra tvarka, suderinta tarp Krašto apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijų.
Taip pat siūloma peržiūrėti karo prievolės medicininės komisijos vertinimus, susijusius su psichiniais sutrikimais, ir įpareigoti psichiatrus prisiimti didesnę atsakomybę už išrašomas diagnozes.
Alytuje prisiekė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai
Privalomosios karo tarnybos reformos perspektyvos
Lietuvos kariuomenėje šiuo metu galiojančią šaukimo tvarką svarstoma keisti. Praėjusių metų gruodį Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.
Pokyčiai leistų padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. per metus. Siūloma, kad tarnybai būtų šaukiami 18-21 metų jaunuoliai - 18-19 metų vaikinai būtų kviečiami tarnauti iškart po mokyklos baigimo. Taip pat numatoma galimybė sutrumpinti tarnybos laiką iki pusės metų ar net trijų mėnesių, atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir įgytas specialybes.
Kitais esminiais pokyčiais numatoma, kad studijavimas aukštojoje mokykloje nebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Nors su šiuo pokyčiu nesutiko Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, diskusijos dėl reformos tęsiasi.
tags: #bauda #uz #nestojima #i #kariuomene