Šiuolaikinės intensyvios žemės ūkio augalų auginimo technologijos yra neatsiejamos nuo gana intensyvaus augalų apsaugos produktų (toliau - AAP) naudojimo. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Augalininkystės tarnyba) vykdo valstybinę AAP naudojimo priežiūrą (kontrolę) kartu siekdama apsaugoti aplinką nuo taršos, o žmones - nuo žalingo AAP poveikio sveikatai. AAP naudojimo klaidų pasitaiko kiekvienam sezonui, todėl Augalininkystės tarnybos specialistams tenka nuolat priminti tausaus AAP naudojimo reikalavimus ir administracinę atsakomybę. AAP dažniausiai yra cheminės medžiagos, todėl bet koks nukrypimas nuo reglamentuoto jų naudojimo gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ypač, kai cheminės medžiagos į organizmą patenka per sąlytį su AAP ar vartojant užterštą augalinę produkciją.
Einant tvarumo ir ekonomiškumo link, siekiama jų kiekį mažinti ir vadovautis meduolio principu. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai naudoja mažiau rizikingų augalų apsaugos produktų ir taupiau. Tačiau kasmet fiksuojama nemažai pažeidimų, už kuriuos skiriamos baudos. Meduolis ar bizūnas? Jums rinktis.
Dažniausi augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimai
Augalininkystės tarnyba kasmet atlieka apie 2000 planinių ir neplaninių patikrinimų. Vidutiniškai apie 15 procentų atliktų patikrinimų metu nustatomi įvairaus pobūdžio AAP naudojimo reikalavimų pažeidimų. Iš jų dažniausiai pasitaikantys, tokie kaip:
- Netvarkoma AAP naudojimo apskaita (neturi Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo arba jis tvarkomas netinkamai).
- Naudojama nepatikrinta techninėje apžiūroje apdorojimo AAP įranga.
- Atsakingas asmuo neturi galiojančio Augalų apsaugos pažymėjimo.
- Neišvengiama naudojamų AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų (dulksna).
- AAP naudojami nesilaikant etiketėse nustatytų reikalavimų (naudojant didesnes negu registruota normas ar naudojant ne pagal paskirtį, nesilaikant vėjo greičio ir pan.).
- Nepateikiama informacija į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS), ruošiantis purkšti žydinčius augalus ar purškiant augalus AAP pavojingais bitėms.
Taip pat dažnai pasitaiko pažeidimai, kai AAP saugojimo vieta neatitinka nustatytų reikalavimų (nepaženklinta, nerakinama, nėra lentynų ar padėklų AAP laikyti, nėra sorbentų išsipylusių ar išsibarsčiusių AAP taršai riboti), AAP laikomi kartu su trąšomis, netvarkingai laikomos tuščios AAP pakuotės (neišskalautos, sudėtos kartu su AAP).
Administracinė atsakomybė ir sankcijos
Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. gerokai padidėjo baudų dydžiai už Augalininkystės tarnybos nustatytas AAP naudojimo ar apskaitos tvarkymo veiklos neatitiktis teisės aktų reikalavimams. Už AAP naudojimo pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 342 straipsnyje nustatyta bauda fiziniams asmenims nusižengus pirmą kartą siekia 500-700 eurų (juridinių asmenų vadovams - 600-800 eurų). Už netvarkomą apskaitą skiriamos baudos dydis fiziniams asmenims - 700-900 eurų, o juridinių asmenų vadovams - 800-1000 eurų.
Administracinė atsakomybė neišvengiama ir taikoma iškart už:
- Nepildomą arba netinkamai pildomą (neužpildyti privalomi žurnalo laukai, nenurodyti įsigyti ir panaudoti AAP) žurnalą ir (arba) žurnalo įrašų nesaugojimą bent 3 metus.
- Naudojimąsi nepatikrinta apdorojimo AAP įranga (purkštuvas ar beicavimo mašina), kuriai nesuteiktas galiojantis pažymėjimas.
- Veiklą su AAP, jei atsakingas asmuo neturi galiojančio augalų apsaugos pažymėjimo (neišklausęs augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą).
- AAP naudojimą nesilaikant LR registruotų AAP etiketėse nustatytų reikalavimų (naudojimą ne pagal paskirtį, nustatytų normų nesilaikymą, nustatyto termino iki derliaus nuėmimo nesilaikymą, nustatytų apsaugos zonų ir kt. nurodymų nesilaikymą).
- Informacijos nepateikimą į PPIS planuojant purkšti žydinčius augalus ar naudojant pavojingus bitėms AAP.
- Neatsakingą naudojimą, kai neišvengiama AAP patekimo už apdorojamo ploto ribų.
- Neteisėtai įsigytų AAP ar beicuotos sėklos naudojimą (kai nepateikiami įsigijimo dokumentai).
- Nelegalių, neregistruotų AAP naudojimą.
Nustačius neregistruotų, netapačių ar falsifikuotų AAP naudojimo atvejus, baudos skiriamos pagal ANK 3422-3424 straipsnius ir priklauso nuo pažeidimo. Pavyzdžiui, naudojant falsifikuotus AAP, nusižengus pirmą kartą bauda gali siekti iki 2400 eurų. Už neregistruotų AAP naudojimą baudos dydis didėja ir teks sumokėti nuo 900 iki 1300 eurų; apskaitos žurnalo neturėjimą - nuo 700 iki 1200 eurų; falsifikuotų naudojimą - nuo 1800 iki 2200 eurų.
Informacija apie AAP naudojimo nesilaikymo atvejus perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri savo ruožtu taiko išmokų mažinimo sankcijas.
Kova su klastotėmis ir neteisėta prekyba
Remiantis pasaulinėmis tendencijomis, legalių produktų klastočių tiekimas rinkai auga. Augalininkystės tarnyba aktyviau kontroliuos ir tirs prekyboje esančius AAP, taip pat ūkio subjektų patikrinimų metu ims daugiau augalų dalių ir dirvožemio ėminių. Siekiant išvengti falsifikuotų - suklastotų AAP įsigijimo, labai svarbu, kad ir ūkininkai būtų budrūs - AAP įsigytų tik iš oficialių tiekėjų ir vengtų nežinomų pardavėjų.
Prekiauti AAP gali tik įmonės ir asmenys turintys išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą platinti augalų apsaugos produktus. Platinami AAP turi būti užregistruoti Lietuvos Respublikoje arba jie gal būti tiekiami rinkai ir (ar) naudojami turint specialiai tam išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą. Lietuvoje parduodami AAP būtinai turi būti ženklinami etikete lietuvių kalba. Jei tokios etiketės nėra, jau galima įtarti, kad produktas - nelegalus ir (ar) falsifikuotas.
Įsigyjant AAP, patariame atkreipti dėmesį į:
- Ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje.
- Kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje.
- Mokėjimo būdą - nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius.
- Būtinai reikalauti pirkimo sąskaitų faktūrų / čekių, išrašytų su konkrečia produktų informacija.
- Pakuotę, ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data.
- Etiketę - ji turi būti lietuvių kalba, gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota.
Žemės ūkio ministerija siūlo drausti perpakuoti, įvežti, vežti, saugoti, tiekti rinkai, naudoti perpakuotus augalų apsaugos produktus, tapačius šalyje registruotiesiems. Tai turėtų padėti kovoti su šešėline prekyba ir sumažinti galimybes nesąžiningiems asmenims tiekti rinkai netapačius, galimai falsifikuotus AAP. Nuo 2021 m. pabaigoje įsigaliojo didelės baudos už netapačių AAP vežimą, saugojimą, naudojimą, įvežimą, tiekimą rinkai - asmenims ar juridinių asmenų vadovams skiriama nuo 1000 iki 3200 eurų bauda.
Naujovės AAP naudotojams
Nuo 2024 m. balandžio 5 d. ūkininkai, apdorojantys AAP žemės ūkio naudmenų bendrą plotą, viršijantį 150 hektarų, Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą privalės pildyti tik elektroniniu būdu, prisijungę per elektroninius valdžios vartus prie PPIS. Privalomojo elektroninio žurnalo prievolė numatyta kasmet mažinant apdorojamą hektarų plotą, ir nuo 2026 m. balandžio 5 dienos jį privalės pildyti visi, apdorojantys žemės ūkio naudmenas nuo 1 hektaro.
Kiti pakeitimai apima prailgintą žurnalo užpildymo terminą iki 15 kalendorinių dienų nuo AAP panaudojimo. Taip pat, jei AAP profesionalusis naudotojas suteikė apdorojimo paslaugą savo vardu įsigytais produktais, žurnalą dėl AAP naudojimo privalo užpildyti ir paslaugos gavėjas. Per metus buvo patvirtinti Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymo reikalavimai AAP profesionaliesiems naudotojams, ir už jų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė.
Kur kreiptis dėl informacijos ir utilizavimo
Dėl informacijos apie AAP naudojimą ar kitais su tuo susijusiais klausimais galite kreiptis telefonu +370 (5) 2375631 arba el. paštu. Visuomenę raginame nebūti abejinga ir apie pastebėtus galimus AAP platinimo ar naudojimo veiklos pažeidimus pranešti el. paštu arba telefonu (8 5) 270 80 80.
Naudotos tuščios pakuotės perduodamos licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurių sąrašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.
