Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, dažnai pasitaiko tipinių klaidų, kurios gali lemti ne tik prastesnį sistemos veikimą, bet ir administracines baudas bei aplinkai padarytą žalą. Aplinkosaugininkai primena, kad netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos labai teršia aplinką, užteršia gruntinius vandenis, o patekusios į vandens telkinius - nuodija vandens gyvūnus ir žuvis.
Dažniausiai biologinius nuotekų valymo įrenginius (NVĮ) stato ir naudoja individualių namų savininkai arba jų grupės, kurių gyvenvietėse nėra centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Šie įrenginiai skirti buityje susidarančioms nuotekoms valyti. Įrenginius eksploatuojant susidaro nuotekų dumblas, kurį tvarkyti taip pat būtina pagal aplinkos apsaugos reikalavimus.
Kad išvengtų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, įrenginio savininkas turėtų nuolat stebėti ir laiku atlikti valymo įrenginių priežiūros darbus. Susidaręs nuotekų dumblas yra priskiriamas atliekoms, todėl įrenginio savininkas privalo jį perduoti atliekų tvarkytojams. Taip pat turi būti užtikrinama po valymo į aplinką išleidžiamų nuotekų kontrolė, imami jų mėginiai NVĮ įrengtoje mėginių paėmimo vietoje.
Dažniausios nuotekų sistemos eksploatavimo klaidos ir kaip jų išvengti
Aplinkos apsaugos departamentas gauna pranešimų dėl galbūt netinkamai veikiančių nuotekų valymo įrenginių arba netvarkomų buitinių nuotekų, į aplinką išleidžiamų nevalytų nuotekų. Dažniausios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:
1. Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)
Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas - teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.
Kaip išvengti: montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui. Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį. Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus. Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant (pvz., įskyla nuo grunto slėgio), ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti. Nepamirškite, kad „gudrybės“ su skylėmis gali atsisukti prieš jus: inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad toks pažeidimas lengvai išaiškės.
2. Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas
Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo.
Kaip išvengti: prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija. Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo. Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos. Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys, kuris gali sutrikti ilgesnį laiką nenaudojamas. Konsultuokitės su specialistais projektuotojais - jie padės parinkti tinkamiausią sistemą pagal jūsų situaciją.
3. Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas
Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.
Kaip išvengti: rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos). Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo - tarkim, neleiskite vienu metu į sistemą didelio vandens kiekio (vonios, skalbimo ir indaplovės iškart). Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais - galbūt jie patars prieš išvykstant pripildyti įrenginį švaraus vandens ar imtis kitų priemonių, kad mikroorganizmai visiškai nežūtų. Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ - pirmas dvi savaites ji gali nevalyti taip efektyviai, kol bakterijų kolonija vėl atkurs savo pajėgumą.
4. Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas
Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą (taigi, teršti aplinką). Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).
Kaip išvengti: sudarykite priežiūros grafiką. Pavyzdžiui, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį: ar veikia kompresorius (girdisi ūžimas, oro burbuliavimas), ar nėra užsikimšimų, ar nesikaupia kvapas. Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas - paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau, priklausomai nuo apkrovos. Nepalikite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone kartą per metus, patys retkarčiais jį patikrinkite. Taip užkirsite kelią didesniems gedimams ir užtikrinsite stabilų darbą.
5. Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas
Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, kurie, atvėsę, užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius; smulkios šiukšlės - ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės. Šios atliekos neirsta ir užkemša siurblius, vamzdelius, ventilius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai. Pavyzdžiui, koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai nužudo gerąsias bakterijas, todėl biologinis valymas sustoja.
Kaip išvengti: turėkite vonioje ir virtuvėje taisyklę - į kanalizaciją pilame tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę. Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai. Vietoje unitazo kabinamų chloro gaiviklių geriau naudoti ventiliatorių ar natūralesnes priemones. Taip apsaugosite savo įrenginį nuo išderinimo. Beje, medikamentų, antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.
6. Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų
Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.
Kaip išvengti: sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias. Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis - čia dėkite kiekvieną išvežimo važtaraštį, laboratorinių tyrimų ataskaitas, įrangos techninius dokumentus. Taip pat registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama - kai kurios savivaldybės turi registrus individualiems valymo įrenginiams. Jei gaunate kokį įspėjimą ar nurodymą iš aplinkosaugos, reaguokite nedelsiant - neatidėliokite iki baudų.
Teisinė atsakomybė ir sankcijos
Neteisėti savininkų veiksmai, tokie kaip nuotekų išleidimas į kelkraščių griovius, ant žemės paviršiaus, vejų ar pievų laistymas nuotekomis po valymo, yra neteisėti. Netinkamai prižiūrint įrenginius ir į aplinką patekus teršalams, taikoma administracinė atsakomybė. Už netinkamai valomas nuotekas baudos siekia nuo 60 iki 1170 eurų. Taip pat gali būti apskaičiuota aplinkai padaryta žala už nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką.
Buitinės nuotekos, tvarkomos nesilaikant reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius: taip teršiami upeliai, upės, ežerai, nuodijami vandens gyvūnai ir žuvys.
Viena iš problemų ta, kad su nuotekomis į dirvožemį patenka ir daug buityje naudojamų cheminių medžiagų. Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai. Skalbikliuose yra fosforo ir riebalus tirpdančių medžiagų, dezinfektantuose ir balikliuose - agresyvių chloro junginių, dar stipriau neigiamai veikiančių aplinką ir žmogų.
Panevėžio valdybos pareigūnai rengė tikslines išvykas Kupiškio, Rokiškio ir Biržų rajonuose. Biržų rajono Čypėnų ir Remeikių kaimuose patikrinta 16 sodybų, nustatyti 4 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nėra įrengtų sandarių nuotekų kaupimo rezervuarų). Pasvalio rajone Namišių kaime patikrinta 21 sodyba ir nustatyti 7 pažeidimai dėl nuotekų tvarkymo (nuotekos nebūdavo išvežamos).
Aplinkosaugininkai primena:
- Nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių.
- Mažiausią nuotekų kaupimo rezervuarą turi tilpti per 7 dienas susidarančios nuotekos.
- Sukauptas nuotekas būtina periodiškai ir laiku išvežti, todėl gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo turėti sutartis su nuotekų vežėjais.
- Būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.
- Pastebėjus, kad nuotekų kaupimo sistemos nesandarios, būtina nedelsiant jas užsandarinti.
- Už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriama administracinė bauda iki 1170 eurų, taip pat tenka atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje. Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022.
Individualių nuotekų valymo įrenginių priežiūra ir tyrimai
Gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Už tokių tyrimų neatlikimą gali būti skiriama administracinė bauda, nors šiuo metu Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl baudos dar netaikomos.
Už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gali grėsti bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų. Šios tvarkos tikslas - pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos.
Nuotekų tyrimo kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų. Jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus. Asmenys, planuojantys įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra.
Gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo, nes tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę. NTIS pagrindinis tikslas - sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos.
Politikų teigimu, už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus Aplinkos apsaugos departamentas juridiniams asmenims per tris 2020 metų ketvirčius skyrė baudų už 9380 eurų, o aplinkai padaryta žala, kurią reikia atlyginti, siekė 1 496 684 eurus. Šiais metais, kaip teigiama dokumente, už taršą nuotekomis priskaičiuota žala siekė kelias dešimtis milijonų eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti asmenys apsiribojo kelių tūkstančių eurų baudomis.
Kaip dažnai reikia prižiūrėti nuotekų valymo įrenginį?
Daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros. Tačiau tai nereiškia didelių pastangų: tiesiog reguliariai stebėkite, ką pilate ir ko nepilate į kanalizaciją, periodiškai atlikite techninę apžiūrą, neišjunkite įrenginio be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos (pvz., vienas įmestas plastiko gabalėlis) ilgainiui gali sukelti didelį gedimą.