Kapaviečių tvarkymas kultūros paveldo kapinėse yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Paminklo atnaujinimo būdai
Esamoje kapavietėje paminklus galima atnaujinti dviem būdais. Pirmasis, galima sakyti, labiau kosmetinis. Jeigu paminklinis akmuo su metais apsinešė žaluma, samanomis, kerpėmis, jį galima nušveisti specialiai akmeniui valyti skirta priemone. Tą daryti galite rankiniu būdu pvz. patys arba mechaniniu, specialių įrankių pagalba.
Jeigu planuojate šį darbą atlikti patys rankiniu būdu, Jums reikės priemonės specialiai akmeniui valyti (paprastesnį variantą prekybos centrai turi praktiškai visi), šiek tiek tvirtesnio šepečio samanoms ir kerpėms pašalinti (tik jokiu būdu ne metalinio!), švelnios šluostės paminklo nusausinimui, didesnės minkštos kempinės jo nuplovimui vandeniu, paviršiaus neraižančios kempinėlės lengvam pašveitimui su priemone. Prieš valant su priemone, sausuoju būdu reikia nuvalyti samanas ir kerpes. Tada purškiame turimą priemonę ir šveičiam tvirtesne kempinėle. Jeigu valymo metu daugiau dėmesio bus skiriama iškaltų raidžių vietoms, tada labai gražiai nusivalys ir jos. Visą antkapį nuvalius su priemone, reikia gerai nupjauti vandeniu ir nuvalyti švelnia, sausa šluoste.
Kaip minėta, šitą darbą galite padaryti rankiniu būdu. Tik nusiteikite, kad laiko atžvilgiu tai imlus darbas. Ir fiziškai nelengvas. Arba, visuomet galite paprašyti specialistų pagalbos. Šis darbas bus atliktas specialių įrankių pagalba, greitai ir efektyviai, tad ir rezultatas bus kokybiškesnis.
Antrasis paminklo atnaujinimo būdas yra labiau techninis, kai norima iš pagrindų atnaujinti esamą paminklą ar renovuoti visą kapavietę. Tokiu atveju specialistas įvertina kapavietės būklę, aptaria Jūsų viziją dėl būsimų pokyčių, pataria iš praktinės pusės kaip sutvarkyti kapavietę, kad ji vėl daug metų būtų tvirta ir graži, kartu priimami sprendimai dėl būsimų darbų. Renovuojant kapavietę beveik visada galima išaugoti esamą paminklą, jeigu tik jo būklė leidžia tai padaryti. Tad pirmiausia bus nuimamas esamas paminklas ir nugabenamas į gamybos patalpas. Tikėtina, kad atnaujinant kapavietę bus perbetonuojamas jos pamatas, pašalinami seni medžiai, krūmai.
Pats paminklo atnaujinimas gali vykti pakeičiant jo formą (sušvelninant linijas ar kaip tik jas padarant griežtesnes), pakeičiant paviršiaus faktūrą, pvz. nupoliruojant jį, nušlifuojant ir suteikiant blizgumo arba kaip tik suteikiant matiškumo efektą ir paviršių tarsi pašiaušiant. Paminkle galima įkomponuoti puošybos elementus (kalvystę, stiklą), galima iš vienos dalies paminklo padaryti dviejų ar trijų dalių paminklą, įkomponuojant kitokio tipo akmens rūšį, spalvą. Tuo pačiu galima atnaujinti arba perdaryti ir paminklo akmeninį pamatuką (vieta ant kurios statomas paminklas). Paminklo restauravimo metu, galima perrašyti visus mirusiųjų duomenis norimu šriftu, taip pat galima užrašus įtvirtinti iš metalo, bronzos ar pan. Po to, kai atliekami suplanuoti darbai, paminklas sumontuojamas atgal.
Žinoma, jeigu paminklas statytas išties senai, yra betoninis, kritinės būklės, įvertinus laiko ir pinigų santykį labai dvejotina ar iš viso verta jį renovuoti.
Kultūros paveldo kapinių tvarkymas ir teisiniai aspektai
Kapaviečių tvarkymas kultūros paveldo kapinėse yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Mes padedame nemokamai suderinti projektus su kapinių administracija ir Kultūros paveldo departamentu - pasirūpiname visais reikiamais dokumentais ir leidimais. Kiekvieną projektą vertiname individualiai ir pasiūlome Jums palankiausią sprendimą, kurį lemia kapavietės pobūdis, stovis, statinių būklė ir kiti kriterijai.
Prieš keletą dešimtmečių susiklostė situacija, kai įmonės asmens duomenų naudojimą monetizavimo tikslais laikė įprasta verslo modelio praktika. Duomenų subjektams nebuvo pranešama apie tokį jų asmens duomenų naudojimą, ką jau ir kalbėti apie leidimo naudoti tokius duomenis gavimą. Asmens duomenys buvo aktyviai renkami, pavyzdžiui, mainais į naujienų pranešimus ar personalizuotų reklamų pateikimą. Ko gero, ir patys esate susidūrę su miglotu pranešimu „Jūsų duomenis naudojame tam, kad geriau pritaikytume skelbimus jūsų poreikiams“, tačiau ar kas susimąstė, jog galbūt duomenų subjekto poreikis yra negauti reklamų visai?
Taigi daugeliu atveju asmens duomenys buvo renkami siekiant juos monetizuoti, tačiau paprastai to nepakanka teisėtam duomenų tvarkymo pagrindui konstatuoti. Pastebėtina, jog visais teisėto asmens duomenų tvarkymo atvejais (išskyrus esant duomenų subjekto sutikimui) reikalinga įrodyti, jog toks asmens duomenų tvarkymas yra būtinas. Ko gero, plačiausiai naudojamas pirmasis teisėto duomenų tvarkymo pagrindas - sutikimas - dažnai yra paskutinė išeitis ar „gelbėjimosi ratas“ tuo atveju, jei negali būti įrodyta, jog egzistuoja kitas teisėto duomenų tvarkymo pagrindas. Duomenų tvarkymas pats savaime, suprantama, negali būti laikomas pakankamu teisėtu pagrindu.
Duomenų subjekto sutikimas - tai bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys (BDAR 4 str. 1. Sutikimas kaip teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas turi būti duotas laisva valia, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas. 2. 3. Asmens duomenų tvarkymo sutikimo pagrindu įdomus aspektas yra sutikimo forma. Sutikimas gali būti duodamas žodžiu arba raštu. Pastarasis gali būti atliekamas pasitelkiant elektronines priemones.
Kyla klausimas, ar varnelės pažymėjimas yra tinkama forma išreikštas sutikimas, kad jo pagrindu asmens duomenų tvarkymas būtų pripažintas teisėtu? 2020 m. vasario 19 d. Minėtu atveju Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos veiksmus pripažinus tiesioginės rinkodaros vykdymu, teismas nustatinėjo, ar tokie veiksmai buvo padaryti pažeidžiant tokiai veiklai taikomus reikalavimus. Byloje nustatyta, jog tiesioginė rinkodara elektroniniu paštu gali būti vykdoma tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą, o asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Analizuojamoje byloje, asmuo, kuriam elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, užsiregistruodamas portale www.epaslaugos.lt, pažymėjo varnelę sutikdamas gauti pranešimus elektroniniu paštu. Šios bylos kontekste verta paminėti 2020 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje Nr. C‑61/19 Orange România SA prieš Autoritatea Națională de Supraveghere a Prelucrării Datelor cu Caracter Personal (toliau - ir ANSPDCP). Orange România Rumunijos rinkoje teikia judriojo ryšio paslaugas. 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ANSPDCP skyrė bendrovei Orange România baudą už tai, kad ši saugojo savo klientų asmens tapatybės dokumentų kopijas, neįrodžiusi, kad šie klientai davė galiojantį sutikimą, ir įpareigojo ją sunaikinti šias kopijas. Tame sprendime ANSPDCP pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki kovo 26 d. Orange România raštu sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarčių su fiziniais asmenimis ir kad jų asmens tapatybės dokumentų kopijos buvo pridėtos prie šių sutarčių.
Analizuojamoje byloje ESTT nusprendė, jog duomenų subjektas turi būti nedviprasmiškai davęs sutikimą, o sąvoka sutikimas apibrėžiama kaip reiškianti bet kurį savanoriškai ir žinomai duotą konkretų duomenų subjekto pareiškimą, kuriuo duomenų subjektas nurodo savo sutikimą, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys. Atitinkamai, kadangi šiose nuostatose numatyta, kad duomenų subjektas pareiškia valią tam, kad nedviprasmiškai duotų savo sutikimą, gali būti atsižvelgiama tik į aktyvų šio subjekto elgesį siekiant pareikšti savo sutikimą (apie tai plačiau žr. itin svarbiame duomenų apsaugos teisei 2019 m. spalio 1 d. sprendime Planet49, bylos Nr. C‑673/17).
Kita įdomi byla asmens duomenų apsaugos srityje, kurią LVAT išnagrinėjo 2020 m. liepos 8 d. (bylos Nr. Nr. eA-2837-968/2020), yra susijusi su kraujo donorų asmeninių duomenų tvarkymu, kai asmuo sutikimą duoda vienkartinei kraujo davimo procedūrai atlikti. Byloje skundžiamą sprendimą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė išnagrinėjusi asmens prašymą dėl to, kad VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ be minėto asmens sutikimo panaudojęs šio asmens kontaktinius duomenis (telefono numerį) jam išsiuntė SMS žinutę, kviečiančią kraujo davimo procedūrai atlikti. Asmuo pasirašydamas Centro pateiktą Donoro (-ės) sutikimo / nesutikimo duoti kraujo formą, nebuvo sutikęs su jo telefono ryšio numerio tvarkymu tikslu informuoti apie kraujo trūkumą ir kviesti jį duoti kraujo. Tuo metu šis asmuo buvo informuotas apie vienkartinę kraujo davimo procedūrą, duoto kraujo apdorojimą bei supažindintas su būtinybe imtis visų priemonių, kurios gali kiltis esant nenumatytoms aplinkybėms ar nepageidaujamoms reakcijoms. Kitokio turinio sutikimo, susijusio su asmens duomenų tvarkymu, asmuo Centrui nėra teikęs.
Šioje byloje LVAT konstatavo, jog asmens sutikimas duoti kraują nesudaro pagrindo išvadai, kad jam duodant šį sutikimą buvo arba turėjo būti aišku (t. y. kad šis duomenų subjektas buvo informuotas ir galėjo suprasti), jog šie duomenys bus naudojami tokiu būdu, kokiu jie buvo panaudoti, t. y. asmeninėms SMS žinutėms, skatinančioms duoti, kraujo siuntinėjimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nebuvo sutikęs su jo telefono ryšio numerio tvarkymu tikslu informuoti apie kraujo trūkumą ir kviesti jį duoti kraujo. Kad asmens duomenų tvarkymas būtų pripažintas teisėtu gautu duomenų subjekto sutikimo pagrindu, toks sutikimas turi būti duotas laisva valia, konkretus ir nedviprasmiškas, duomenų subjektas turi būti tinkamai informuotas ir turėti teisę bet kada atšaukti tokį sutikimą, o prašymas duoti sutikimą turi būti pateiktas aiškia bei suprantama kalba ir lengvai prieinama forma.
Paminklo išniekinimo atvejis ir teisinė atsakomybė
Baudžiamoji byla dėl pernai Merkinėje išniekinto Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo teismui perduota liepos pradžioje. Kaltinimai byloje pateikti trims asmenims, jie nėra Lietuvos piliečiai. Du iš jų turi dvigubą pilietybę, tai yra Estijos ir Rusijos, trečias kaltinamasis - Rusijos pilietis. Kaltinamieji yra Talino miesto gyventojai, jie nuosprendžio laukia būdami suimti.
Prieš Kauno apygardos teismą stojo Estijos pilietis Konstantinas Venkovas, gimęs 2005 m., Antonas Patrakovas, gimęs 1987 m, ir Nikolajus Silinas, gimęs 1982 m. Minimi trys asmenys yra kaltinami dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėti asmenys, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai - GRU (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba - ELTA), siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje, tai yra paveikti konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, suverenitetą, gynybos ir ekonomikos galias.
Kaip nustatyta tyrimo metu, pradinėje veiklos stadijoje buvo atliktos tam tikros įžvalgos, veikla buvo nukreipta į atmintinų vietų, atmintinų paminklų naikinimą, išniekinimą. Anot teisėsaugos, kaltinamiesiems už užduotis buvo siūlomas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekęs atlygis, kuris atskirais atvejais buvo išmokėtas. Prokuratūros duomenimis, šioje byloje kaltinimų sulaukę asmenys yra įvykdę panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas visose trijose Baltijos valstybėse.
Rugpjūčio pradžioje surengtame posėdyje K. Venkovas žurnalistams sakė, kad Lietuvoje lankęsis turistiniais tikslais, fiksuodamas lankytinas vietas. „Lankiausi čia turistiniais tikslais. Draugo prašymu man reikėjo nufotografuoti turistines vietas, į kurias atvyksta turistai“, - žurnalistams sakė K. Venkovas. Jis savo kaltę neigia. „Vanago paminklas buvo aplietas po pusantro mėnesio, kai jis nufotografavo“, - Eltai sakė K. Venkovo advokatas Girdutis Vainius.
Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva. Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime - paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis. Kai pirmojo išpuolio kaltininkų teisėsaugai surasti nepavyko, Merkinės muziejus inicijavo pilietiškumo akciją ir surinko lėšas stebėjimo kameroms. Buvo įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose. Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. 2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu. Po išniekinimo žmonės aukojo pinigus valymo priemonėms.
Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas. Mokytojo išsilavinimą turėjęs A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. - Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse, Vilniuje, Antakalnio rajone. Palaikų autentiškumas buvo nustatytas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957) valstybinių laidotuvių ceremonija vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.
Kapavietės įrengimo ir priežiūros kainos bei terminai
Kapavietės įrengimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių: ir nuo vietos reljefo, ir nuo pasirinkto paminklo medžiagos, išmatavimų, formos sudėtingumo, tvorelės, gėlynų ir kt. Todėl, neturint konkretesnių duomenų apie kliento pageidavimus bei kapavietės ypatumus, yra labai sudėtinga nurodyti įrengimo kainą. Siūlome šiuo klausimu susisiekti su mūsų vadybininkais.
Kapavietės įrengimo terminas priklauso nuo to, ar Jūs renkatės jau pagamintus gaminius, ar projektuojame bei gaminame paminklą ir kitas kapavietės įrengimo detales pagal individualų užsakymą. Jei pasirenkate pagamintą produkciją, paprastai visi darbai užtrunka nuo dviejų iki penkių savaičių. Jei, paminklą gaminame pagal individualų užsakymą - nuo mėnesio iki trijų mėnesių.
Mes rekomenduojame užsisakyti paminklą ir kapavietės tvarkymo darbus iš anksto, nes esant pašalui (dažniausiai lapkričio-kovo mėnesiais) darbai kapuose nevykdomi, todėl per šį laikotarpį susidaro užsakymų eilė. Užsakę gaminius ar paslaugas iš anksto, būsite garantuoti, kad darbai bus atlikti Jums reikiamu laiku.
Dažniausiai paminklas statomas praėjus metams po laidojimo. Baiminamasi, kad atlikus kapavietės įrengimo darbus anksčiau, po to, dėl įkritusios kapo duobės, teks taisyti ką tik įrengtą kapavietę. Nebūtina laukti metų po laidojimo. Pamatai antkapinei tvorelei ir paminklui daromi ant nekasto grunto, surišant armatūra.
Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dalinis kapų tvarkymas gali būti atliekamas ir anksčiau nei po vienerių metų. Būtent taip buvo daroma senesniais laikais. Kapavietės tvorelė ir paminklas statomas ant neliestos žemės. Kapavietės viduryje, kelis mėnesius po laidotuvių, žemė gali keistis. Laidojant ji supurenama, todėl žemei reikia laiko susigulėti ir sukristi. Dažniausiai tai yra 3‑6 mėnesių laikotarpis. Praėjus 6 mėnesiams po laidotuvių, galima pasirūpinti ir kapavietės vidurio sutvarkymu, gėlyno įrengimu ar skaldelės užpylimu.
Paprastai užsakant gaminius ar kapavietės tvarkymo darbus imamas avansinis mokestis. Likusi dalis sumokama po galutinio darbų atlikimo.
Granito gaminiams, pažymėtiems specialiu ženklu, teikiama neterminuota garantija.
Paminklų pervežimo paslaugas teikiame tuomet, kai įsigyjate mūsų paminklą ir/arba užsakote kapavietės įrengimo darbus.
Taip, mes galime Jums pasiūlyti įvairių kalvių gaminių (kryžių, saulučių, tvorelių ir kt.).
Jeigu man patikusį paminklą užsisakysiu ne sezono metu, kol dėl gamtos sąlygų dar negalima jo statyti, ar turėsiu jį išsivežti? Užsisakius tik granito gaminius (be betonavimo-montavimo darbų), Jūs galite išsivežti produkciją Jums patogiu laiku.
Tik iš patvarių, kokybiškų medžiagų pagaminti paminklai ir antkapiai ilgą laiką išsaugo savo pirminę išvaizdą. Tokie gaminiai atrodo estetiškai, tvarkingai, yra atsparūs neigiamam aplinkos poveikiui. Viena tvirčiausių, universaliausių medžiagų, kurią siūlome rinktis - granitas.
Paminklai, antkapiai gali būti montuojami vienam, dviems ar daugiau žmonių. Nuo to priklauso ir granito gaminių dydis, nes dažniausiai ant jų rašomi mirusiųjų vardai. Jeigu tiksliai žinote, kad planuojate rašyti iki trijų vardų - galite rinktis mažesnį antkapį. Granito gaminiai gali būti sukuriami atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir estetikos pojūtį. Siekiantiems minimalistinės kapavietės - verta rinktis plokščius antkapius, ant kurių nėra jokių išraižymų. Mėgstantys puošnumą, išskirtinumą, didingumą - renkasi įvairiais ornamentais ir raižiniais papuoštus paminklus.
Poliruotą granito paviršių rekomenduojame valyti riebalų neturinčiais valikliais. Jeigu paminkle ar antkapyje iškaltos raidės „užaugo“ nešvarumais, juos išvalysite kietu šepečiu (ne metaliniu) ir ūkinio muilo / vandens tirpalu. Retkarčiais paminklai ir antkapiai gali nukentėti ir nuo grafičių menininkų. Norint apsaugoti paminklą nuo pelėsių ir dumblių, naudojamos specialios priemonės, kurios šalina ir neleidžia formuotis dumblių ir pelėsių nuosėdoms (pvz., „Algakill“). Priemonę pakanka naudoti dukart į metus. Apsaugoti paminklą nuo pelėsių bei palengvinti paminklų priežiūrą padeda ir impregnantai.
Granitas yra sudarytas iš mineralų, o mineralai turi dar smulkesnių mikromineralų. Kai granitas sušlampa, vanduo užpildo tarpelius tarp mineralų ir mikromineralų. Šviesa krinta ant šlapio granito, dalis spindulių, pasiekę vandens paviršių, lūžta bei išsisklaido. Todėl ne visi spinduliai atsispindėję sugrįžta į mūsų akis, nes dalis spindulių pakeitė kryptį.