Vasara - dviratininkų ir paspirtukininkų metas. Ne retas renkasi geru oru iškeisti automobilį ar kitą motorinę transporto priemonę į kitą alternatyvią transporto priemonę. Visgi, yra tokių, kurie nusprendžia ir šiomis susisiekimo priemonėmis leistis į keliones būdami neblaivūs, tačiau retas jų žino, kokia atsakomybė jų laukia.
Statistika ir tendencijos
Policijos statistika rodo, jog pernai per visus metus buvo nubausti 5 035 girti arba vengę blaivumo patikros dviratininkai ir dar 721 elektrines mikrojudumo priemones, motorinius dviračius vairuojantys asmenys. Iki šių metų gegužės 1 d. jau nustatyti 1 319 neblaivių arba patikros vengusių dviratininkų ir 197 apsvaigę elektrines mikrojudumo priemones vairuojantys asmenys.
Policijos duomenimis, šiemet per sausio, vasario ir kovo mėn. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus padarė 1 608 neblaivūs, apsvaigę ar nesutikę tikrintis dviratininkai ir 206 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.
Policijos pareigūnai pastebi, kad pusamžiai vyrai dažniausiai ir linkę neblaivūs važinėti dviračiais. Vis netiki, kad juos nutvers policija. Be to, pyksta, kad prie jų kimba policija - juk jie nėra jau tokie girti, kad visai nepavažiuotų.
Per pastarąjį mėnesį (nuo spalio vidurio iki lapkričio vidurio) Šiaulių apskrityje baudos už dviračio vairavimą buvo paskirtos net 55 neblaiviems dviratininkams. Daugiausia neblaivių dviratininkų buvo sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone - 17, Joniškio rajone - 16, Pakruojo rajone - 12. Raseinių (6) ir Radviliškio(4) rajonuose tokių pavojingų eismo dalyvių nustatyta mažiau.
Pavyzdžiui, Kauno policija praneša, kad praėjusią savaitę pareigūnai sustabdė 4 neblaivius dviratininkus, vienas iš jų pripūtė 1,87 prom.
Vienas įvykis užfiksuotas kovo mėnesį Kretingoje, Vytauto ir Žvaigždžių gatvių sankryžoje, kitas - rugpjūtį Darbėnuose.
Lapkričio 6-ąją po 17 val. nelaimė buvo užregistruota Raseinių r., Virgainių k. Po automobilio VOLVO ratais žuvo 70-metis dviratininkas, kuris kelių sankirtoje staiga pasuko į kairę, norėdamas kirsti autostradą. Vyras buvo be šviesą atspindinčios liemenės.
Pastaruoju metu policijos pareigūnai girtus dviratininkus nuo važiuojamosios dalies renka tarsi nuo medžių nukritusius lapus. Tik jie būna nukritę nuo dviračių ir tapę kliūtimi važiuojančioms transporto priemonėms. Laimei, jei gavę pranešimą apie tokią nesaugią situaciją, pareigūnai suspėja atvykti ir iš eismo eliminuoti nebesugebančius atsistoti ir su dviračiais nuo važiuojamosios dalies pasitraukti dviratininkus. Vienus tenka parvežti namo, jei jie dar sugeba su pareigūnais komunikuoti ir gyvena netoliese, kitus priglaudžia policijos laikinojo sulaikymo patalpos, treti perduodami medikų globai, nes griūdami patyrė sunkias traumas.
Štai 52 metų Joniškio rajono, Šlapakių kaimo, gyventojui, lapkričio 20-sios naktį girtam važiavusiam savo kaime namo ir nesuvaldžiusiam dviračio, medikai konstatavo šonkaulių lūžius ir galvos žaizdas. Koks buvo jo girtumas, galima tik spėti, faktas tas, kad ryte, kai kreipėsi į medikus, jam dar buvo konstatuotas 0,89 prom. girtumas. Greitosios medicinos pagalbos prireikė dar vienam joniškiečiui, neblaiviam užsilipusiam ant dviračio. Spalio 26-osios vidurdienį 54 metų vyras į ligoninę buvo atvežtas iš Lieporų kaimo. 2,08 prom. girtumą pasiekęs nukentėjusysis, griūdamas nuo dviračio, susilaužė nosį. 55 metų šiaulietis ligoninėje atsidūrė spalio 29-osios vakare dėl traumuotos galvos. Vyras susižalojo, net nevažiuodamas, o tik stumdamas dviratį. 2,29 prom. jo organizme aptikto alkoholio atėmė iš šiauliečio koordinaciją ir jis tėškėsi ant važiuojamosios dalies.
Dviratę transporto priemonę vairavę neblaivūs vyrai nukentėjo ne tik susižalodami, jų dar laukia ir finansinė našta.
Trys eismo įvykiai pernai buvo skaudus priminimas visiems tėvams: į juos pateko 8 ir 10 metų mergaitės bei 7 metų berniukas, kurie sėdę ant dviračių išlėkė į pagrindinį kelią arba kirto gatvę, nepastebėję artėjančių automobilių.
R. Pernai mūsų rajone įvyko 7 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo dviratininkai. Ir dėl visų šių eismo nelaimių jie patys ir buvo kalti.
R. Kačinas vardijo: vasarį neblaivus 52 metų dviratininkas Kartenoje važiavo į kitą gatvės pusę ir buvo partrenktas automobilio; rugsėjį Kretingoje, Tiekėjų ir Palangos gatvių sankryžoje neblaivus 58 metų dviratininkas, važiuodamas iš šalutinio kelio, susidūrė su automobiliu. Dar dviejų eismo įvykių kaltininkės - moterys, kurios dviračiais važiavo į kitą gatvės pusę ir buvo partrenktos automobilių.
Policijos pareigūnai pasakojo ir prieš tai dieną apie 21.15 val. kelyje Darbėnai-Vaineikiai sustabdę du per penkiasdešimtmetį perkopusius dviratininkus: vienam nustatyta 1,22, kitam - 1,14 promilės alkoholio.
„Bet juk aš - ne vairuotojas“,- išsprūdo dviračiu vakare per reidą važiavusiam Antanui, kurį policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą. Požiūris, jog tik automobilio vairuotojai turi būti „be kvapo“, o dviračio - nebūtinai, vis dar gajus. Užtat atšilus orams į gatves ir pabyra kauštelėjusių pusamžių vyrų, kurie dviračiais ranguliuoja po kelią.
„Kai tie pažeidėjai ateina į administracinės bylos nagrinėjimą, neretai pasikalbame, kur jie, būdami neblaivūs, važiavo dviračiais. Ir dažnai išgirstu atsakymą - iš namų į parduotuvę, arba atvirkščiai. Atstumas - apie 500 metrų. Ne tik saugiau įkaušusiam vaikščioti, bet ir pigiau: dviratininkui, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, gresia bauda nuo 300 iki 500 Lt, o už didesnį girtumą numatyta bauda yra nuo 500 iki 700 Lt.
„Yra tokių pažeidėjų, kuriems skirta jau ne viena bauda už važiavimą dviračiu būnant neblaiviam. „O man vis vien - nebijau mirties“,- rėžė 62 metų Antanas, kurį, minantį dviratį, Briedžio gatvėje ketvirtadienio vakarą sustabdė ir paprašė pasitikrinti blaivumą policijos pareigūnai.
„Žmona serganti, žentui padėjau namą statyti, o dabar važiavau vištelėms kruopų nupirkti“,- savo istoriją pasakojo 48 metų Virgilijus, policijos sustabdytas Palangos gatvėje. Pasiguodė, kad kol pareigūnai rašys protokolą, ir parduotuvę uždarys. Bet pareigūnai - ne beširdžiai, leido Virgilijui iki parduotuvės nueiti - juk ji visai šalia.
Vyras jau ne pirmą kartą bus baudžiamas, kad dviračiu girtas važinėja. Šįsyk jis 1,96 promilės alkoholio „pripūtė“. Bet vis tiek sakė, kad Kelių eismo taisyklių stengiasi laikytis: vieną liemenę su šviesą atspindinčiais elementais pats vilki, kitą - vežiojasi ant bagažinės, tai gali dar ir kam nors kitam paskolinti.
„O čia tai - priežastis! Ir kaip Antanas apsidžiaugė: alkoholio matuoklis parodė 0,36 promilės alkoholio - vadinasi, leistinos girtumo normos neviršijo. Kol dviratininkui Vyteniui buvo rašomas protokolas, pareigūnai patikrino ir mopedo vairuotojo Kosto blaivumą. Briedžio gatve. „Ne“,- purtė galvą Vytenis, paklaustas, tai gal „pagerintas“ alus buvo, kad tiek daug „pripūtė“. Ir iš vakaro sakė alkoholio nevartojęs, nes į darbą eina. Stovėjo suglumęs, kol policijos pareigūnas protokolą rašė, sakė pirmą kartą taip įkliuvęs ir nesijaučiantis toks girtas: šaligatviu tiesia linija važiavo, niekam nesimaišė.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Kai alkotesterio rodmenys viršija pusantros promilės, šių transporto priemonių vairuotojai gaus nusižengimo protokolą, kuriame ir baudos dydis bus didesnis - nuo 150 iki 200 eurų. Ta pati nuobauda galioja ir vengiant pasitikrinti girtumą.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė įspėjo, kad važiuoti įprastais ir motoriniais dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis (elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, balansiniais vienračiais, riedžiais ir pan.), taip pat vadelioti ir joti būnant neblaiviems yra draudžiama. Jeigu tą daro asmuo, turintis nuo 0,41 iki 1,5 promilės, jam gresia 80-150 eurų bauda. Jeigu asmeniui nustatoma 1,51 promilės ar daugiau, jis yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba atsisako tikrintis neblaivumą / apsvaigimą, jam jau gresia 150-200 eurų bauda.
Vis tik J. Liutkienė patikino, kad už važiavimą dviračiu, paspirtuku ar kt. neblaiviam, net jei sukeliamas koks nors incidentas įvažiuojant į praeivį, automobilį ar kitą dviratininką, jokiu atveju negresia prarasti vairuotojo pažymėjimo. Apie dviračio ar paspirtuko konfiskavimą taip pat nėra užsimenama. Pašnekovė tik akcentavo, kad girtiems važinėti yra neprotinga: „Nes kelia didžiulį pavojų sau ir kitiems. Girtas vairuotojas gali susižaloti pats ir sukelti eismo įvykį, kuris turės tragiškas pasekmes.“
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kai girtumas yra ne mažesnis negu 0,41 promilės, bet ne didesnis negu 1,5 promilės, dviratininkui skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Jei girtumas - per 1,51 promilės ar žmogus yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar vengia pasitikrinti dėl neblaivumo, numatoma bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Jei dėl KET pažeidimo sukeliama pavojinga situacija, gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei apgadinama transporto priemonė ar kitas turtas - 40-60 eurų bauda, jei nežymiai sutrikdoma kito asmens sveikata - 90-140 eurų bauda. Jei svetimą turtą apgadina ar kitą žmogų sužeidžia neblaivus / apsvaigęs dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, jam skiriama 170-230 eurų bauda.
Elektrinių paspirtukų ir dviračių skirtumai
Visgi, tarp manevravimo apsvaigus dviračiu ir elektrine mikrojudumo priemone, pavyzdžiui, paspirtuko, yra esminis skirtumas - teisės vairuoti atemsimas. Girtam dviratininkui teks tik susimokėti baudą, o štai viršijus numatytą paspirtuko galią, gali tekti atsisveikinti ir su teise vairuoti.
Kaip apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, elektrinė mikrojudumo priemonė yra ta, kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Viršijus galią - tai mopedas, todėl gresia ir teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų gegužę Kauno policija sustabdė vyrą, kuris į alkotesterį įpūtė 3,8 promilės, kuris važiavo elektriniu paspirtuku, tačiau jis viršijo nurodytą galią. „Kai vyrui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, paaiškėjo, kad transporto priemonė, panaši į elektrinį paspirtuką, neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų (galingumas viršija) ir priklauso mopedų kategorijai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus“, - pranešime pažymėjo pareigūnai.
Saugaus eismo taisyklės dviratininkams
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, paprastu ar motoriniu dviračiu yra draudžiama: važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai; važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo (jei toks yra); vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų; vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams; būti velkamiems kitų transporto priemonių; vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas; važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones; kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
Be to, važiuojant elektrine mikrojudumo priemone greitis negali būti didesnis kaip 20 km/val., o važiuojant ir pėstiesiems, ir dviračiams skirtais takais, kelkraščiais ar šaligatviais yra draudžiama važiuoti didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Policija primena, važinėti galima tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, kurių gale yra raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi reikia turėti baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną gale arba dėvėti ryškiaspalvę liemenę su atšvaitais. O tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikia ir liemenės, ir žibintų.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones: alkūnių, kelių apsaugas ir kt. O nepilnamečiams yra privalomas šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, prižiūrint suaugusiajam - ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims, nebent tai yra gyvenamoji zona - ten amžius nėra ribojamas. Už šių taisyklių nesilaikymą galima užsitraukti baudą nuo 20 iki 40 eurų.
Pasak R. Kačino, naujovės nuo liepos 1 dienos laukia ir suaugusiųjų dviratininkų - jie privalės, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba pasirūpinti, kad dviračio priekyje degtų baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos.
„Vadinasi, tą akimirką vaikai nebuvo suaugusiųjų priežiūroje“,- konstatavo R. Jis priminė, kad važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o nuo 12 metų - tik turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą. Kačinas. Nepilnamečiai, tiek patys vairuojantys dviračius, tiek jais vežami, privalo segėti šalmus. Pasak R. Kačino, naujovės nuo liepos 1 dienos laukia ir suaugusiųjų dviratininkų - jie privalės, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba pasirūpinti, kad dviračio priekyje degtų baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos. pasirūpinti, kad degtų dviračio žibintai priekyje ir gale“,- naujoves pristatė R.
„Neblaivus dviratininkas sunkiau išlaiko pusiausvyrą, todėl jis tampa nenuspėjamu eismo dalyviu - gali staiga išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį, išnerti prieš pat automobilį, bevažiuodamas nukristi ir pan. Be to, dviratininkas yra mažiau apsaugotas, todėl kritimo ar susidūrimo su kita transporto priemone atveju jam yra didelis pavojus susižeisti.
Baudų tikslas - vienintelis: padėti susivokti, kad neblaivaus žmogaus kelionė dviračiu tolygi savižudybei. Kaip ir važiavimas keliu tamsiuoju paros metu arba, esant blogam matomumui, be dviračio žibintų ir be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais.
Jis paragino būti sąmoningesniems ne tik dviratininkus, bet ir automobilių vairuotojus - kad šie gerbtų dviratininkus kelyje.
Klausimą, kas gresia važiuojant dviračiu ar paspirtuku neblaiviam, iškėlė vilnietis Gytis. Jis neslėpė, kad vasarą dviratį ar paspirtuką dažniausiai naudoja kaip patogiausią priemonę grįžti namo iš miesto po „baliavonių“ su draugais - nereikia mokėti už taksi ar ieškoti, kas parveš. Vis tik vaikinas teigė bijantis, kad, jeigu jį, važiuojantį dviračiu girtą, pričiuptų policija, jis gautų ne tik baudą - iš jo atimtų ir vairuotojo pažymėjimą, ir patį dviratį.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiemet kainuoja dviračiai ir paspirtukai bei kas iš tiesų gresia už taisyklių pažeidimus.
Dviračių ir paspirtukų kainos
Parduotuvėje „Bikko“ galima rasti dviračių, kainuojančių nuo 61,19 euro (vaikams) iki 13,5 tūkst. eurų (elektrinių suaugusiems). Parduotuvės vadovas Julijus Zaura skaičiavo, kad lietuviai dviračiui vidutiniškai išleidžia 800-900 eurų. „Šalia pastatyti to paties stiliaus dviračiai už 500, 1 tūkst., 2 tūkst. ir 5 tūkst. eurų iš tolo gali atrodyti visiškai vienodi. Tačiau skiriasi jų komponentai, sudedamosios dalys, rėmo lengvumas ir lygis, amortizatoriai. Pirkėjas renkasi pagal save. Pagrindinis klausimas renkantis dviratį - kur važinėsi (tai apsprendžia jo stilių) ir kaip dažnai važinėsi (nes kuo dažniau važinėja, tuo aktualiau yra techninio lygio aukštumas, kad dviratis neribotų žmogaus fizinių galimybių)“ - aiškino J. Zaura. Jis paminėjo, kad 2 metus po „COVID-19“ pandemijos dviračių versle buvo krizė: visi turėjo per didelių užsakymų, per daug likučių, kuriuos turėjo parduoti, tad negalėjo užsisakyti naujų modelių. Vis tik dabar, anot pašnekovo, situacija stabilizuojasi, kai kurie stipriausi dviračių prekių ženklai jau atsistatė ir dėl konkurencingumo kainas netgi kiek sumažino. Likę kainų išvis nekėlė, nebent jautresni, mažiau žinomi prekių ženklai. Tad vidutiniškai pastaruosius 2 metus dviračių kainos visai nesikeitė.
Elektrinių paspirtukų bumas baigėsi? Šiuo metu „Bikko“ parduotuvėje yra likę tik 2 elektriniai paspirtukai, kainuojantys 449 ir 599 eurus. Vadovas neslėpė, kad jais jau nebeprekiauja, kadangi tai - labai įtemptas segmentas. El. paspirtukus pardavinėja ir nespecializuotos, maisto, buitinių prekių parduotuvės, prekybos centrai. „Prekiauja visokiais kinietiškais, įvežtiniais, kur nesvarbu kokybė, o svarbu tik parduoti kuo pigiau. Tai tapo nebe toks išskirtinis produktas, o kas jais prekiauja nelabai iš to verslą pasidaro. Iš vartotojo pusės pastebiu, kad jau nėra tokio didelio el. paspirtukų bumo, nėra taip, kad jų labai daugėtų keliuose. Santykis išlikęs panašus, koks buvo ir prieš 2-3 metus“, - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Patekome į ŽINIASKLAIDĄ
tags: #bauda #uz #partrenkta #dviratininka