Baudžiamojo proceso kodeksas numato reikalavimą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio reikalavimo. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus, tarp jų - ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras.
Nors Baudžiamojo proceso kodekse nenurodyti konkretūs bendri ikiteisminio tyrimo terminai, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad joks ikiteisminis tyrimas neturėtų trukti ilgiau nei 6 mėnesius, jei tai nėra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis kaip didelė ikiteisminio tyrimo apimtis ar jo sudėtingumas.
Kadangi ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, jis yra atsakingas už Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnyje numatytų reikalavimų laikymosi užtikrinimą. Taip pat jis privalo užtikrinti, kad nekiltų Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnyje numatytos pasekmės, jei tyrimas būtų atliekamas per ilgai.
Šių įstatymo reikalavimų nesilaikymas dėl prokuroro kaltės gali būti vertinamas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas. Jam gali būti taikoma Prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje numatyta drausminė atsakomybė (papeikimas, kvalifikacinio rango pažeminimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš tarnybos) ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė (baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų).
Teisminio proceso vilkinimas ir baudos
Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje numatyta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę, jog jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis taip pat įtvirtina reikalavimą greitai ir teisingai nagrinėti bylas.
Pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija yra itin svarbi, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, ekonomiškumą ir koncentruotumą. Šios stadijos paskirtis - sudaryti sąlygas bylą nagrinėti jau pirmame teismo posėdyje. Tai apima šalių reikalavimų ir atsikirtimų išsiaiškinimą, įrodymų rinkimą ir pateikimą, taip pat šalių sutaikinimo siekį.
Nepakankamas pasirengimas bylai gali lemti proceso vilkinimą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja 2021 m. rugpjūtį prie Seimo įvykusių riaušių bylą. Šioje byloje, dėl didelės apimties ir proceso dalyvių skaičiaus, procesas gali užsitęsti. Kaltinamieji prašė nušalinti teisėją ir prokurorus, motyvuodami tuo, kad procesas vilkinamas. Taip pat buvo prašoma skirti baudas už savavališką pasišalinimą iš teismo posėdžių.
Baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnis numato galimybę skirti baudas už proceso vilkinimą. Tai gali būti taikoma tiek įtariamiesiems, tiek jų gynėjams, tiek ir kitiems proceso dalyviams, jeigu jų veiksmai sąmoningai stabdo arba vilkina procesą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už proceso vilkinimą, vertina visas aplinkybes, įskaitant tai, ar procesas buvo vilkinamas sąmoningai, ar tai lėmė objektyvios priežastys. Svarbu užtikrinti, kad baudos nebūtų taikomos nepagrįstai, tačiau kartu ir kad proceso vilkinimas netaptų priemone išvengti atsakomybės.
Kaip vyksta baudžiamieji teismai? Teisės rūmai, 23 serija
Baudų skyrimo mechanizmas ir pasekmės
Baudų skyrimo mechanizmas baudžiamajame procese yra skirtas užtikrinti proceso operatyvumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Prokuroras, pastebėjęs proceso vilkinimą ar kitus pažeidimus, gali pateikti prašymą teismui skirti baudą.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-2299-857/2020 buvo nagrinėjamas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokie atvejai parodo, kad baudos gali būti taikomos ne tik įtariamiesiems, bet ir kitoms proceso šalims, jei jų veiksmai prieštarauja proceso principams.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, sąmoningas procesinių dokumentų nepateikimas, nepagrįstų prašymų teikimas, siekiant vilkinti procesą, gali lemti ne tik baudų skyrimą, bet ir kitas neigiamas pasekmes. Prokuroras, dėl savo kaltės vilkinantis ikiteisminį tyrimą, gali būti traukiamas drausminėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Svarbu pabrėžti, kad proceso vilkinimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik tiesiogiai susijusiems asmenims, bet ir visai teisingumo sistemai, mažindamas jos efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą.
Siekiant išvengti proceso vilkinimo ir užtikrinti greitą bei teisingą teisingumo vykdymą, būtina nuosekliai taikyti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, skiriant baudžas už pažeidimus ir užtikrinant, kad visi proceso dalyviai laikytųsi nustatytų terminų ir procedūrų.