Vaiko elgesio problemos mokykloje yra dažnas iššūkis, su kuriuo susiduria tiek tėvai, tiek mokytojai. Efektyvus bendradarbiavimas tarp šeimos ir pedagogų gali tapti esminiu veiksniu sprendžiant šiuos sunkumus. Vaiko elgesys dažnai yra daugelio veiksnių rezultatas, įskaitant šeimos aplinką, mokyklos atmosferą, draugų įtaką ar individualias emocines problemas. Todėl tėvų ir pedagogų komunikacija padeda visapusiškai suprasti situaciją ir rasti tinkamus sprendimus.
Pagrindiniai žingsniai bendradarbiaujant su pedagogais
Pradėkite nuo pokalbio su mokytoju. Svarbu sutelkti dėmesį į sprendimus, o ne į kaltinimus. Išsiaiškinkite, kokių veiksmų mokytojas tikisi iš jūsų, ir pasidalykite savo lūkesčiais. Kartu su mokytoju sudarykite planą, kaip spręsti problemą. Konkretūs tikslai (pvz., mokyti taikaus konfliktų sprendimo, emocijų pažinimo, mažinti konfliktų skaičių tarp vaiko ir jo draugo ir pan.) yra labai svarbūs. Taip pat svarbu aptarti skatinimo ir drausminimo metodus bei užtikrinti reguliarią komunikaciją apie progresą (pvz., kas savaitę aptarti situaciją el. paštu).
Įtraukite specialistus
Jei problema yra gilesnė, galite pasitarti su psichologu, logopedu ar specialiuoju pedagogu. Svarbu, kad namuose laikytumėtės tų pačių taisyklių ir vertybių, kurios taikomos mokykloje. Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti, yra emocijų valdymo trūkumas - pernelyg emocingas reagavimas į mokytojo pastebėjimus gali apsunkinti bendradarbiavimą. Taip pat svarbu nepamiršti vaiko nuomonės - nepaisyti jos diskusijose.
Kaip vertinti progresą?
Progresas gali būti lėtas, todėl svarbu stebėti net mažus pokyčius. Sutelkite dėmesį į pozityvius vaiko pasiekimus ir pasidalykite šiais pastebėjimais su mokytoju. Vaiko elgesio problemos mokykloje nėra neįveikiamos, jei tėvai ir mokytojai dirba kartu kaip komanda. Atviras bendravimas, aiškūs tikslai ir nuoseklūs veiksmai yra pagrindas, kuris padeda vaikui jaustis saugiau ir geriau suprasti aplinkos lūkesčius.
Pagalvokite, kokie pokyčiai vyksta šeimoje? Vaikelio gal kito gimimas, skyrybos, konfliktai tarp tėvų, gal vieno iš tėvų emigracija, prieštaringas auklėjimo stilius, problemos klasėje tarp bendraamžių. Netinkamu elgesiu vaikas nori jums kažką pasakyti...pagalvokite apie priežastis. Kiek konsultacijų turėjo psichologo?
Jei neturite specialiųjų ugdymosi poreikių, pirmiausiai siūlyčiau pagalvoti apie galimybę pasikalbėti su vaiku individualiai. Pokalbio metu reikėtų ne barti mokinį, o stengtis užmegzti artimesnį kontaktą, kuris padėtų išsiaiškinti, kodėl mokinys taip elgiasi. Gal jis tiesiog nori gauti daugiau dėmesio. O suteikti dėmesio galima jį padarant jūsų pagalbininku, paskiriant jį atsakingu, pvz., už švarią lentą klasėje, už tylą pamokoje ir t.t.
Kitas būdas yra aiškios ribos ir taisyklės. Mokiniai turi žinoti, koks konkrečiai elgesys yra laukiamas pamokoje, o koks ne. Šiam tikslui pasiekti reikėtų kartu su mokiniais susikurti konkrečias elgesio taisykles bei galima pasidaryti elgesio lenteles, kuriose dienos pabaigoje vaikas įsivertintų, kaip jam sekėsi laikytis taisyklių. Savo vertinimą pažymėtų tam tikros spalvos rutuliuku (žalia, jei elgėsi pagal taisykles, geltona, jei truputį nusižengė taisyklėmis, ir raudoną, jei šiurkščiai pažeidė taisykles), o mėnesio pabaigoje tik žalius ir pvz. vieną geltoną rutuliuką surinkę mokiniai yra apdovanojami lipdukais ar dar kuo nors.
Jeigu šie dalykai neveikia, siūlyčiau padaryti bendrą susitikimą su mokiniu, jo tėvais, socialine pedagoge ir psichologe, jei mokinys lankosi pas mokykloje dirbančią psichologę. O susitikimo metu reikėtų kartu priimti nutarimus, kaip būtų galima keisti esamą situaciją. Pvz., susitikimo metu galima susitarti užvesti sąsiuvinį, kuriame dienos pabaigoje mokytoja įvertins mokinio pastangas keisti konkretų elgesį.
Vieniems vaikams sunkumų mokykloje kelia tik namų darbai, kitiems mokykla tampa baimės, streso ir įtampos sinonimu. Sūnus ar dukra grįžta iš mokyklos su ašarų pilnomis akimis, o į klausimą „Kas atsitiko?“ neatsako, suka žvilgsnį į šalį. Paaiškėja, kad tokio elgesio priežastis - žemas įvertinimas už namų darbą ar kontrolinį. Ką daryti? Visai gali būti, kad stiprus nusivylimas prastu įvertinimu susijęs su lūkesčiais, kuriuos verbaliai ir neverbaliai vaikui siunčiate. Vien tėvai tiesiai sako: „Privalai mokytis dešimtukais“, kiti kalba užuominomis: „Kad ir tavo pažymiai būtų tokie geri, kaip tavo draugo…“. Abiem atvejais vaikas įgyja „pirmūno kompleksą“, kuris neatsiranda iš niekur. Paprastai taip tėvai perkelia savo idealizuotą supratimą apie tai, koks „privalo būti“ vaikas ir kaip „privalo mokytis“. Todėl labai svarbu, kad padėtumėte vaikui suformuoti adekvatų savęs ir savo pastangų vertinimą. Pirmiausia, ką galite padaryti, kad jis mažiau išgyventų dėl blogų pažymių - nustoti į juos koncentruotis. Pagirkite už jo pasiekimus, pavyzdžiui, pagražėjusią rašyseną, raiškiai padeklamuotą eilėraštį, o ne už dešimtukus. Privalote akcentuoti, kad geri pažymiai - puiku, bet svarbiausia - realios žinios, norėjimas išmokti ir pastangos.
Realybė skaudi: beveik kiekvienoje klasėje yra bent vienas vaikas, kurį kiti skriaudžia, iš jo šaiposi ir tyčiojasi, neduoda ramiai praeiti. Dažnai bendraklasių pajuokos ir patyčių priežastimi tampa kokia nors vaiko ypatybė, skirianti jį iš kitų: pernelyg aukštas, storas, kitaip rengiasi, turi fizinę ar psichinę negalią. Ką daryti? Jeigu nuspręsite pravesti „auklėjamuosius pokalbius“ su vaikais, kurie tyčiojasi iš jūsų dukros ar sūnaus, greičiausiai situaciją tik pabloginsite. Duoti vaikui patarimų ir pamokslauti apie tai, ką jam daryti tokioje situacijoje taip pat nėra efektyvu. Patarimus duodate iš suaugusiojo pozicijos, o jeigu vaikas turėtų jūsų pasitikėjimą, žinias ir gebėjimus, gali būti, kad tų problemų visai neturėtų. Ką galite padaryti šioje situacijoje - tai maksimaliai palaikyti savo vaiką. Išklausyti, kai jis nori pasiskųsti, pabandyti surasti jam tokią aplinką, kurioje jo ypatybes vertintų, ne išjuoktų. Jeigu vaikas pernelyg plepus, užrašykite jį į teatrą, jeigu aukštas ir liesas - į krepšinio treniruotes. Supratęs, kad nėra vienintelis toks, jis ims mažiau gėdytis savo „ypatumo“, o vėliau gal net pradės didžiuotis, o tada ir užgauliojimai jo nebeveiks. Jeigu vis tik laikui bėgant situacija tik blogėja ir tampa nekontroliuojama, gal būt verta pagalvoti apie kitą mokyklą.
Santykių su bendramoksliais problemos nebūtinai susiję su patyčiomis. Kartais vaikas tiesiog ignoruojamas. Dažniausiai draugų neturi iš prigimties kuklūs ir nedrąsūs vaikai. Taip pat dažniau su šia problema susiduria perėję į naują mokyklą, kur visi jau susiskirstę į grupeles. Ką daryti? Pirmiausia įsitikinkite, kad turėti draugų nori jūsų vaikas, ne jūs. Dauguma vaikų trokšta būti grupės dalimi, tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių. Gal būt jūsų vaikas - viena jų. Bet jeigu mokinukas vis tik labai nori su kuo nors susidraugauti, bet negali, padėkite jam. Puikiausiai galite surengti savo namuose kokį nors renginį, į kurį pakviesite kitus vaikus. Jeigu organizuoti panašių popiečių neturite laiko (juk reikia paruošti ne tik maistą, bet ir žaidimais pasirūpinti), pabandykite pasikviesti į svečius ką nors iš vaiko bendraklasių tėvų. Galų gale jums taip pat neprošal susidraugauti su mokyklos bendruomenės atstovais. Paprašykite savo naujų pažįstamų kartu atsivesti ir savo vaiką, kad jūsiškiui nebūtų nuobodu.
Idealiame pasaulyje mokytojai yra nešališki, objektyviai vertina vaiko žinių lygį, nekreipiant dėmesio į asmenines simpatijas ir antipatijas. Ką daryti? Pirmiausia „ištyrinėkite aplinką“, pakalbėkite su kitų vaikų tėvais. Jeigu pasitvirtino įtarimai, kad mokytoja nemėgsta konkrečiai jūsų vaiko, pabandykite pakalbėti su ja. Svarbiausia, nesivadovaukite neigiamomis emocijomis. Jums, o ypač vaikui, kur kas geriau, jeigu konfliktą išspręsite taikiai. Paklauskite, ką jis galėtų padaryti, kad pažymiai taptų geresni. Vaikų daug, jie skirtingi ir mokytojams ne visada pavyksta kiekvieną pažinti iki galo. Papasakokite apie saviškio ypatumus. Kita vertus, panaudokite šią situaciją kaip pavyzdį ir papasakokite apie tai, kad kartais gyvenime taip nutinka - net jeigu labai stengiamės ir viską darome gerai, ne visada sulaukiame tinkamo įvertinimo. Kai vaikas pradeda jums skųstis dėl ko nors, kas vyksta mokykloje (ir ne tik ten), stenkitės išgirsti ne tik žodžius, bet ir emocijas. Išklausykite jo ir įgarsinkite tuos jausmus, kuriuos, jūsų manymu, jis jaučia. Pavyzdžiui, pasakykite „Man atrodo, kad esi labai nuliūdęs“, ir nutilkite. Vaikas pats duos suprasti, „atspėjote“ ar ne, bet svarbiausia - gaus galimybę išsakyti viską, kas jį slegia.
Toks gilus emocinis kontaktas - geriausia, ką galite jam suteikti kilus bet kokio pobūdžio problemoms.
Dažniausios vaiko elgesio problemų priežastys
Dažnai vaiko netinkamas elgesys yra signalas, kad kažkas vyksta jo gyvenime. Tai gali būti pokyčiai šeimoje (gimimas, skyrybos, tėvų konfliktai, emigracija), prieštaringas auklėjimo stilius ar sunkumai tarp bendraamžių. Svarbu suprasti, kad netinkamu elgesiu vaikas nori mums kažką pasakyti, todėl būtina ieškoti šių priežasčių.
Veiksmingi metodai sprendžiant elgesio problemas
Vienas iš pirmųjų žingsnių yra individualus pokalbis su vaiku. Stenkitės užmegzti artimesnį kontaktą, išsiaiškinti elgesio priežastis. Galbūt vaikui tiesiog trūksta dėmesio, kurį galima suteikti paskiriant jį klasei svarbiu pagalbininku. Taip pat svarbu nustatyti aiškias taisykles ir ribas. Mokiniai turi žinoti, koks elgesys yra laukiamas, o koks ne. Elgesio lentelės, kuriose vaikas pats vertina savo elgesį, gali būti naudingos. Mėnesio pabaigoje tinkamai besilaikiusiems taisyklių vaikams galima skirti apdovanojimus.
Jei šie metodai nepadeda, rekomenduojama organizuoti bendrą susitikimą su mokiniu, jo tėvais ir mokyklos specialistais (socialiniu pedagogu, psichologu). Tokio susitikimo metu galima aptarti situaciją ir kartu priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų.
Kaip padėti vaikui, patiriančiam sunkumus
Jei vaikas pernelyg stipriai išgyvena dėl prastų pažymių, svarbu nustoti koncentruotis vien į juos. Pagirkite už pastangas, rašyseną, deklamavimą, o ne tik už aukščiausius įvertinimus. Akcentuokite, kad svarbiausia - žinios, noras mokytis ir pastangos.
Jei vaikas patiria patyčias ar yra ignoruojamas bendraamžių, svarbiausia - jį palaikyti. Išklausykite jo nusiskundimus, padėkite rasti aplinką, kurioje jo ypatybės būtų vertinamos. Jei vaikas yra per daug plepus, užrašykite jį į teatro būrelį, jei aukštas ir liesas - į krepšinio treniruotes. Tai padės jam mažiau gėdytis savo individualumo.
Jei mokytoja yra priešiška vaiko atžvilgiu, svarbu išsiaiškinti situaciją, pasikalbėti su mokytoja ramiai, be neigiamų emocijų. Papasakokite apie vaiko ypatumus ir paklauskite, kaip galima pagerinti situaciją.
4 Ways to Prevent Problem Behaviors
Svarbu suprasti, kad vaiko elgesys yra jo būdas komunikuoti. Atidžiai klausantis vaiko, įsiklausant į jo emocijas ir ieškant bendrų sprendimų su mokyklos bendruomene, galima sėkmingai įveikti net ir sudėtingiausias elgesio problemas.
