Arvydas Vaišvilas, buvęs sunkvežimio vairuotojas, o dabar - muzikantas, pasiryžęs grįžti į Lietuvą po ilgų 16 metų praleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo kelionė per Ameriką, kupina iššūkių ir atradimų, atspindi ne tik asmeninę transformaciją, bet ir platesnes emigracijos bei sugrįžimo temas.
Darbo rinkos iššūkiai Lietuvoje tampa vis aktualesni. Skaičiuojama, kad per artimiausius 5 metus iš darbo rinkos Lietuvoje pasitrauks ir į pensiją išeis beveik 200 tūkstančių žmonių, o įsiliesiančio į darbo rinką jaunimo bus kone dvigubai mažiau. Pasak sociologų, darbdaviai privalės prisitaikyti ir įdarbinti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau kol kas taip nėra. 41 proc. oficialiai ieškančių darbo - vyresni nei 50 metų. Arvydas, trisdešimt trejus metus dirbęs statybų sektoriuje, pašlijus sveikatai, šio darbo turėjo atsisakyti. Įveikęs ligą Arvydas ėmė ieškoti naujos profesijos. Darbo ieško jau pusantrų metų. Iki pensijos jam liko penkeri metai. Arvydas ruošiasi C kategorijos vairavimo egzaminui - taip atsivertų galimybė darbui prie vilkiko ar autobuso vairo. 59 tūkst. Lietuvos gyventojų, šiuo metu užsiregistravusių kaip ieškantys darbo, yra vyresni nei penkiasdešimties metų. Tai - beveik pusė visų dabartinių bedarbių. Būsimą iššūkį apskaičiuoti nesunku - per artimiausius penkerius metus į pensiją išeis beveik 200 tūkst. Lietuva sensta išskirtiniu tempu. Prieš 30 metų pensininkai sudarė dešimtadalį Lietuvos visuomenės. Dabar - penktadalį. Vis dėlto vyriausybė nusiteikusi optimistiškai. „Galbūt poreikis yra 100 tūkst. „Yra įrodyta, kad net ląstelių lygmenyje veikia pačius žmones, kaip jie galvoja apie savo senėjimą. Jei objektyviai, pozityviai, tai jie gyvena vidutiniškai 7,5 metais ilgiau, nei tie, kurie sako: oi, dabar sirgsiu, dabar tai jau viską prarasiu“, - kalba S. Vidutinė gyvenimo trukmė Vakarų pasaulyje nuolat ilgėja, todėl, pasak sociologų, sulaukusieji 60 metų šiomis dienomis atitinka praeities 50-mečius.
Kelionė per Ameriką: nuo vilkiko vairo iki scenos
Arvydas Vaišvilas visą Ameriką pažįsta puikiai. Mat tik prieš trejus metus jis metė vilkiko vairuotojo darbą. „Sunkvežimį vairavau aštuonerius metus. Per tą laiką apvažiavau visas žemynines Amerikos valstijas. Metęs šį darbą net nepagalvojau, kad tais pačiais keliais važiuosiu dar kartą, tik šįsyk - jau kaip muzikantas”, - džiaugėsi Arvydas, pasiryžęs dideliems gyvenimo pokyčiams.
Jo atsisveikinimo su JAV koncertinis turas, pavadintas „Po 20 metų. Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido”, apėmė apie 20 koncertų. Per tris savaites automobiliu jau buvo įveikta daugiau nei 5 tūkst. mylių (apie 8 tūkst. kilometrų). Kelionės metu teko pajusti visus keturis metų laikus - nuo karštos vasaros iki žiemos speigo. Naujoji Meksika, iš kurios buvo išvykta į koncertinį turą, kvepėjo pavasariu, o saulė taip kaitindavo, jog buvo galima vaikščioti vilkint drabužius trumpomis rankovėmis. Didingas kalnų vaizdas pro langus vos prabudus ryte liks tik nuotraukose, nes po koncertų JAV Arvydas rengiasi grįžti gyventi į Lietuvą.
Pirmasis koncertas įvyko Los Andžele, Kalifornijoje, kur Ramiojo vandenyno pakrantes nuolat šildo vasara. Nuo buvusių namų Naujojoje Meksikoje iki Angelų miesto - dvylika valandų kelio automobiliu. Arvydas prisimena savo pirmąjį automobilį „Renault Espace“, kaip pasakišką mašiną kelionėms, ypač naudingą atsiradus vaikams. Jis buvo erdvus ir patogus, tarsi „kosminė mašina“ tais laikais.
Kelionė į San Franciską 1-uoju Kalifornijos keliu, besidriekiančiu palei Ramiojo vandenyno pakrantę, buvo apibūdinama kaip „rojus“. Tačiau sutemus kelias tapo pavojingas, vingiuojantis ir sunkiai pastebimais posūkiais, o apačioje - skardžiai. Šiuo keliu tamsiu paros metu, pasak Arvydo, važiuoja „tik kvailiai“. Pakelės miesteliuose prekybininkai pasinaudoja keliautojų situacija, padidindami kainas.
Vėliau sekė kelionė į Oregoną, valstiją, primenančią rudeninę Lietuvą, su lietumi, rūku, debesimis ir miškais. Čia teko pamiršti vasarinius drabužius ir traukti rudeninius. Oregone auga vynuogės ir obelys, upėse turškiasi ruoniai, kalnuose vaikštinėja meškos, o nuo uolų krinta kriokliai. Kelionė tęsėsi iki Portlando, didžiausio valstijos miesto, kur sklandė laisvės dvasia, kvepėjo lietumi ir žavėjo tiltai.
Dar vienas sustojimas - Dalaso miestas Teksase, maždaug už dviejų tūkstančių mylių (daugiau nei 3 tūkst. kilometrų). Iš spalvoto ir jaukaus rudens Oregone teko patekti į žvarbią žiemą Aidaho ir Jutos valstijose. Juta nustebino dykumomis, spalvotais kalnais ir mažai degalinių turinčiais keliais, kas sukėlė paniką dėl kuro trūkumo.
Kolorado valstijoje teko važiuoti aukštai kalnuose esančiais keliais, kur snigo ir reikėjo naudoti specialias ratų grandines. Ypač nerimą kėlė Eizenhauerio tunelis, esantis daugiau nei 3 kilometrai virš jūros lygio. Kylant aukštyn termometras rodė net 25 laipsnius šalčio.
Grįžus į Naująją Meksiką, kur reikėjo pasiimti likusius daiktus, laukė netikėtumas - 28 laipsniai šalčio, ko nebuvo per pastaruosius 39 metus. Automobilyje nebeveikė šildymas, todėl teko šildytis degalinėse ir naudoti antklodę.
Kelionė į Teksasą, kur laukė 10 laipsnių šalčio, taip pat buvo iššūkis. Keliai nebuvo valyti ir apledėję, o viešbučiai užsidarinėjo dėl šalčio.
Grįžimas į Lietuvą: meilė moteriai ir muzikai
„Noriu mirti kaip muzikantas, o ne kaip sunkvežimio vairuotojas ar dažytojas. Po šešiolikos metų, kuriuos praleidau JAV, manęs laukia naujoji emigracija: taip vadinu savo pasiryžimą grįžti namo”, - sakė Arvydas. Vasarą grįžęs į Lietuvą A.Vilčinskas ketina įsikurti netoli Kauno su nauja gyvenimo moterimi.
Muzika jam vėl užaugino sparnus. Po daugelio metų tylos jis atrado džiaugsmą kurti. Koncertuose skambėjo ir senos, ir naujos atlikėjo dainos. Spalį planuojamas jo koncertų turas po Lietuvą.
Skyrybos su antrąja žmona, įsiplieskusi meilė žurnalistei iš Lietuvos, o labiausiai - atgimęs noras kurti ir dainuoti A.Vilčinskui padėjo apsispręsti baigti patogų, bet ne itin kūrybingą gyvenimą JAV. Kaune užaugęs muzikantas nebegrįš į Marvelės rajoną, kur gyveno prieš išvykdamas į JAV. Dainininkas sutiko moterį, su kuria ketina įsikurti Jonavoje.
Ilgus metus JAV dirbęs vilkiko vairuotoju, prieš 5-6 metus A.Vilčinskas vėl pradėjo kurti dainas ir pastebėjo, kad tai jam labai įdomu. Vairuotojas vilkiko kabinoje turėjo aparatūrą, kuria galėdavo įrašinėti dainas: „Supratau, kad tolimieji reisai yra geriausias skyrybų receptas. Todėl mečiau tą darbą dėl šeimos, bet juokingiausia, kad su žmona išsiskyriau po to.”
Kai jis išvyko į JAV su savo dabar jau buvusia žmona Jūrate ir sūnumis, šeima bėgo nuo neramaus gyvenimo Kaune. Tėvas net nežino, kur gyvena jo sūnus Andrius, nes po skyrybų santykiai su Jūrate ir sūnumi visiškai nutrūko.
Naujasis „Renault Espace“: patogumas ir technologijos
Arvydas Sabonis prisimena savo pirmąjį asmeninį automobilį „Renault Espace“ kaip pasakišką mašiną kelionėms ir palikusią gerą įspūdį. Jis buvo ypač naudingas, kai atsirado vaikų - tiek Ispanijoje važinėjant, tiek persikėlus į Lietuvą. Automobilis buvo erdvus ir patogus, tais laikais atrodė kaip kosminė mašina.
A.Saboniui buvo įteikti raktai nuo aukščiausios komplektacijos „Initiale Paris“ automobilio su automatine pavarų dėže, 1,6 l 160 AG dyzeliniu varikliu, „4Control®“ važiuokle su keturių vairuojamų ratų sistema, naująja „Renault R-LINK2®“ multimedijos sistema bei dideliu 8,7 colio ekranu. „Galiu pasakyti, kad „Renault“ pastaruoju metu išgražėjo ir patobulėjo“, - konstatavo A.Sabonis, sėdęs prie „Espace“ vairo.
Šis modelis pritaikytas daug keliaujantiems ir patogumą vertinantiems žmonėms. Būtent patogumas buvo bene svarbiausias kriterijus renkant automobilį aukštaūgiui. Šioje „Espace“ versijoje įdiegtos elektroniniu būdu reguliuojamos priekinės sėdynės su masažo funkcija bei „Relax“ tipo atrama galvai pirmoje ir antroje eilėje.
Naujajame „Espace“ gausu ir kitų technologijų: garso sistema „BOSE Surround“, nenaudojant rankų atidaromas bagažinės dangtis, „Visio System®“ su įspėjimu apie išvažiavimą iš juostos, automatiniu šviesos perjungimu, kelio ženklų atpažinimo sistema ir net įspėjimu apie greičio ribojimus. Automobilis įspės apie artėjimą prie kliūties ir prireikus automatiškai suaktyvins stabdymo sistemą. Išmani „Easy Park Assist“ sistema palengvins automobilio statymą aikštelėse.
Naujojo „Renault Espace“ kaina Lietuvoje prasideda nuo 29 270 eurų.
Kauno miesto tarybos budėtojų skambučių registracijos žurnalai: liudijimai apie 1991 m. sausio įvykius
Praėjo 35 metai nuo to laiko, kai atsikurianti Lietuvos valstybė susidūrė su atviru ir nuožmiu sovietų agresijos pliūpsniu. Vienas iš pirminių šaltinių, padedančių suprasti, kas vyko Lietuvoje 1991 metų sausį, - Kauno miesto muziejuje saugomi Kauno miesto tarybos budėtojų skambučių registracijos žurnalai.
Iš pirmo žvilgsnio tai - tik keturi paprasti didesnio formato sąsiuviniai. Tačiau juose 1991 metų sausį Kauno miesto tarybos Informacijos priėmimo grupės nariai fiksavo savivaldybės kontaktiniais telefonais gaunamas žinias. Lentelėse buvo žymimas svarbesnių skambučių laikas, paskambinusio vardas (jei prisistatė), pokalbio esmė ir tai, kur toliau buvo perduota ar kaip panaudota informacija. Tomis dienomis „visame pastate pastebimai pagausėjo patamsėjusiais paakiais, paraudusiomis nuo nemigos akimis veidų. Daugelį vyriškių aplinkybės privertė auginti barzdas. […] Savivaldybėje netyla skambučiai žmonių, siūlančių įvairią pagalbą. Atsiliepė daug gydytojų, transportininkų, kitų profesijų darbuotojų, įvairių kolektyvų atstovų“.
Nuo pat pirmųjų įrašų atsiveria nerimo ir laukimo atmosfera, suartėjus dviem priešingiems pasauliams - ginkluotų, įsakymams iš Maskvos aklai paklūstančių sovietų karių ir nuo jų agresijos primityviomis priemonėmis skubančių apsisaugoti miestiečių bendruomenės. Daugiausia skambučių - apie mieste ir apylinkėse judančią karinę techniką (stengiantis užfiksuoti transporto priemonių rūšį ir skaičių, valstybinius numerius, kiek kareivių, ką gabena), taip pat apie aviaciją.
Sausio 13-osios nakties įtampa ir tragizmas atsispindi trumpose budėtojų žinutėse: „2 03 - Vilniaus radijo stotis tyli!!!“, „2 07 - Prasidėjo radijo laida iš Kauno, iš Sitkūnų - Kreipiasi į Lietuvos žmones, konstatuoja, kad užimta Vilniaus radijo stotis“, „2 12 - Kreipiasi [Gintaras] Pukas, Kauno Tarybos pirmininkas - Visas pasaulis turi žinoti visą tiesą apie Lietuvos okupaciją. Kviečia visuotiniam politiniam nepaklusnumui“, „2 14 - Kreipiasi Kauno radi[jas] - Paskelbta ypatinga padėtis.“
Sovietų agresijos akivaizdoje Kauno miesto taryba suformavo Informacijos priėmimo grupę, kuriai vadovauti paskirtas deputatas Povilas Andrulis. Tomis dienomis ir savaitėmis ši grupė atliko svarbų vaidmenį informacijos priėmimo, tikrinimo, sklaidos ir veiksmų koordinavimo grandinėje. Teko derinti autobusų, maisto ir karštos arbatos klausimus, taip pat padėti spręsti problemas, kai reikėjo pakviesti atvykti daugiau žmonių, deputatų, pakoreguoti budėjimo grafikus.
Patriotiškai nusiteikę lietuviai rodė iniciatyvą ir siūlė įvairią pagalbą - paramą, nakvynę. Įmonių atstovai skolino savo sunkiasvorę techniką barikadoms. Kiti rūpinosi savanorių telkimu.
Savivaldybės budintieji telefonu sulaukė įvairių nuoširdžių patarimų. Baimintasi galimo cheminio ginklo panaudojimo - viena skambinusi moteris ragino einančius budėti žmones turėti raiščius ir užsirišti juos ant burnų dujų panaudojimo atveju. Kita patarė į budėjimus atsivesti tarnybinius šunis. Vienas gyventojas siūlė iš „švelerių“ (metalinių lovių) virinti „ežius“ tankams stabdyti.
Eiliniai gyventojai pranešinėjo apie kelių būklę ir juose įrengtus sovietų karinius postus. Aktyvesnį jaunimą net teko įspėti, kad mieste atvirai nesekiotų paskui kariškių transportą, nes šie grasino be perspėjimo panaudoti ginklą. Visus ypač neramino karinių kolonų judėjimas pro Sitkūnus, sovietų karių pasirodymas prie kitų saugomų objektų.
Savivaldybės darbuotojams teko atsakinga užduotis - atsijoti tikras žinias nuo gandų ir dezinformacijos. Kai kada neapsieita be civilinės saugos ir laboratorijų specialistų, pavyzdžiui, pranešus apie „rūgštų rūką“ prie Telefono ir telegrafo stoties arba apie graužiantį akis skystį, galimai chlorpikriną, kuris buvo išpiltas prie įėjimo į televizijos redakciją S. Daukanto gatvėje.
tags: #arvidas #vairas #paveiksliukai