Miškai - tai ne tik gamtos grožis ir poilsio vieta, bet ir svarbus ekosistemos elementas, kuriam itin kenkia žmogaus neatsakingumas. Viena didžiausių problemų - šiukšlių išmetimas į miškus, kuris ne tik darko kraštovaizdį, bet ir daro didelę žalą gamtai bei žmonių sveikatai.
Aplinkos ministro teigimu, dabartiniai atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai yra simboliniai. „Aš asmeniškai juos pavadinčiau juokingais. Kai tarifai tokie, tai nereikia stebėtis, kodėl visur aplink - šiukšlės“, - sako Aplinkos ministerijos vadovas. Įkainis už išmestus statybinius medžiagas šiandien - 1000 litų, padangas - 1300 litų, kitas nepavojingas atliekas - 1800 litų, pavojingas atliekas - 12 tūkst. litų. Tuo tarpu naujajame įsakymo projekte siūloma atliekas skirstyti tik į dvi kategorijas: pavojingas ir nepavojingas. Tarifas už pirmųjų išmetimą - 36 tūkst. litų, už antrųjų - 15 tūkst. litų. „Be to, įvedamas ir minimalios žalos dydis, koks šiandien apskritai neegzistuoja. Įkainis už nedidelę taršą nepavojingomis atliekomis siektų 500 litų, pavojingomis - 1500 litų“, - informuoja V. Mazuronis.
Tačiau svarbu suprasti, kad kiekviena bet kur numesta atlieka didina užterštumą ir taip auga šiukšlių krūvos. „Pastebime, kad žmonės, neatsakingai atsikratantys šiukšlėmis, vis dar galvoja - kas čia tokio, juk suirs. O kad gamtai tokią šiukšlę sunaikinti užtrunka šimtus metų, nesusimąsto“, - sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Pranas Bernotas.
Kokios baudos gresia už šiukšlinimą?
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingąsias. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.
Baudų dydžiai už nepavojingų atliekų išmetimą:
- Mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose - nuo 60 iki 140 eurų.
- Didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150-300 eurų baudą, saugomose teritorijose - 300-850 eurų.
- 1 kubinio metro ir didesniu kiekiu užtraukia 550-1500 eurų baudą, saugomose teritorijose - 1400-2400 eurų.
Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60-2900 eurų baudos. Neseniai populiarioje socialinio tinklo grupėje kilo diskusija, kur daugiabučių gyventojai turėtų mesti šiukšles. Viena Vilniaus, Žirmūnų mikrorajono gyventoja piktinosi, kad aplinkinių daugiabučių gyventojai meta šiukšles ne į savo konteinerius. „Gyvenu prie pat viešojo transporto stotelės, šalia yra ir konteineriai. Tačiau labai dažnai žmonės šiukšlių maišus meta šalia, nes konteineriai būna perpildyti. Taip nutinka, nes gyventojai nesivargina nešti šiukšlių į savo konteinerius, o pakeliui meta į tuos, kurie arčiausiai stotelės. Apie tai jau informavau savivaldybę, kuri pažeidėjus nubaus“, - problema socialiniame tinkle dalijosi moteris.
Kita vertus, nemažai komentatorių pripažino, kad iš tikrųjų šiukšles meta, ten, kur apskritai yra įrengti konteineriai, o nebūtinai ten, kur priklauso. „Juk svarbiausia šiukšles išmesti, nepalikti jų gatvėje. Nemanau, kad labai svarbu, kokiame konteineryje šiukšles atsidurs. Niekada nesu mačiusi, kad ant konteinerių būtų užrašyta, kuriems daugiabučiams jie priklauso. Pavyzdžiui, prie mano namų yra du vienodu atstumu nutolę konteineriai. Vieną kartą metu į vieną, kitą kartą jau į kitą. Ar už tai turėčiau būti nubausta?“ - retoriškai klausė moteris.
„Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) Komunikacijos vadovė Justė Ramonaitė-Kuliešienė tikino, kad daugiabučiams yra priskirtos konkrečios atliekų surinkimo aikštelės, kuriomis turi naudotis tik to arba tų daugiabučių gyventojai. „Gyventojai negali mesti atliekų į konteinerius, skirtus kitam daugiabučiui. Konteinerių adresus ir priskyrimą galima rasti interaktyviame Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapyje (maps.vilnius.lt) arba gyventojo asmeninėje paskyroje VASA savitarnoje.
Padangos ir statybinės atliekos - didžiausia problema
Kasmet gamtoje surenkama apie 1000 tonų įvairių šiukšlių. Ypač didelę problemą kelia padangos ir statybinės atliekos. „Pirkdamas naujas padangas vartotojas iš anksto sumoka ir už utilizavimą. Todėl norime priminti, kad gyventojai nekauptų jų savo namuose ar garažuose, o dar blogiau nepaliktų šių pavojingų atliekų neleistinose vietose - pamiškėse, apleistuose pastatuose ir panašiai - nes gresia didelės baudos. Senas padangas privalo paimti servisai, kuriuose jos yra keičiamos. Deja, mes dar gauname pranešimų, kad kai kurie meistrai atsisako tai padaryti. Taip neturėtų būti.
Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Bauda fiziniams asmenims dažniausiai siekia nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda privačiam asmeniui gali būti paskirta net iki 4300 eurų ir daugiau. Svarbu žinoti, kad automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtoje jos suyra tik per 120-140 metų. Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi. Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėse nemokamai galima priduoti iki 5 naudotų padangų per metus. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą.
Visgi labiausiai šiais laikais miškai teršiami ne padangomis, o statybinėmis atliekomis. „Čia kontrolė turėtų labiau sužaisti, nes internete besiskelbiančius nelegalus atliekų surinkėjus mato visi. „Aplinkosaugininkai su DI skenuoja paslaugų skelbimus, žiūri, ar paslaugų teikėjai oficialūs, daro slaptus pirkimus, ir patikėkite - ne vienas jau nubaustas.“
Aplinkosaugininkų nestebina, kad labiausiai statybinėmis šiukšlėmis užversti miškai prie tų rajonų, kur žmonės statosi namus. Ruduo - grybavimo metas, kai miškus užplūsta šimtai grybautojų. Žmonės, atėję prisirinkti šių gėrybių, neretai aptinka neatsakingų asmenų išverstų šiukšlių krūvas. Tokie reginiai, kada samanų kilimą apkloja visokiausių atliekų (pavojingų ir nepavojingų) kalnai, atrodo, įgauna pagreitį - teršėjų daugėja, o miškų savininkai nebežino, kur kreiptis, kad būtų suvaldyti tokie piktavaliai.
Kaip elgtis pastebėjus šiukšlinimą?
Pasak aplinkosaugininko, gyventojai, pastebėję aplinką teršiančius asmenis, pirmiausia turėtų paprašyti šiukšles susirinkti. O jei į tokias pastabas nereaguojama, pagal galimybes reikėtų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksuoti teritorijos koordinates ir pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112 arba el. paštu. „Kiekvienas asmuo turėtų visas savas ar surastas maisto, gėrimų ir kitas pakuotes surinkti, pagal galimybes surūšiuoti ir išvežti į jiems priklausančius arba netoli poilsiaviečių esančius konteinerius ar šiukšlių dėžes“, - pabrėžia P.Bernotas. Be to, ne mažiau svarbu savo pavyzdžiu mokyti vaikus, kaimynus ar draugus reaguoti į neatsakingų poilsiautojų elgesį.
Jei nustatoma aplinkos teršimo atvejų, sklypų savininkai įpareigojami perduoti šiukšles teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bešeimininkes šiukšles nurodoma sutvarkyti savivaldybių administracijoms. Pasak P Bernoto, pažeidėjus stengiamasi išsiaiškinti: nuodugniai apžiūrima teritorija, kurioje žmonės išmeta atliekas, ieškomas jų savininkas. „Deja, kiekvieno išmetančio, pavyzdžiui, šokoladinio batonėlio popierėlį, nesužiūrėsi. Tik kad paskui dažnai kažkas kitas irgi sugalvoja ten pat numesti dar vieną popierėlį, ir taip šiukšlių krūvos ima augti. Todėl mūsų tikslas - skatinti žmones elgtis sąmoningai, nes tik nuo jų priklauso mūsų aplinka“, - priduria aplinkosaugininkas.
Rūšiuoju dabar. Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Primename, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą galite išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. O tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galite nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms.