Bet koks teisės pažeidimas užtraukia tam tikrą teisinę atsakomybę. Rūkymas viešoje vietoje, bandymas nesusimokėjus iš parduotuvės išsinešti prekę, neteisėtas piešimas ant pastatų sienų: visa tai yra tam tikri pažeidimai, už kuriuos gali tekti atsakyti net ir nepilnamečiams.
Amžiaus ribos ir atsakomybė
Civilinės atsakomybės atveju 14-18 m. nepilnamečiui pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus, t. y. atlyginti savo padarytą žalą. Žinoma, jei nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės klausimas gali tekti tėvams, rūpintojams ar už nepilnametį atsakingoms įstaigoms.
Už 14 m. nesulaukusio nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucija, kai žala padaroma tokio nepilnamečio, prižiūrimo minėtų institucijų.
Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma jau nuo 16 m. Valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą teisių ir laisvių apsaugą nuo didžiausią pavojų keliančių poelgių, todėl už pačius pavojingiausius ir labiausiai paplitusius nusikaltimus numatyta atsakomybė net nuo 14 metų. Tokiu teisiniu reguliavimu valstybė tam tikra prasme paiso geriausių vaiko interesų principo ir nubrėžia saugią ribą vaikams iki 14 metų amžiaus.
Kita vertus, skirtingos amžiaus ribos nepilnamečių baudžiamajai (14 ir 16 metų), administracinei atsakomybei (16 metų) yra susijusios ir su psichinės ir (ar) fizinės raidos ypatumais atitinkamuose amžiaus lygmenyse. Jaunesniems nei 14 m. nepilnamečiams (išskirtiniais atvejais ir keturiolikmečiams) įstatymų nustatyta tvarka tam tikram laikotarpiui ar iki sukaks 18 m. gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos jo priežiūros priemonės.
Už 14 m. nesulaukusius asmenis atsakomybė tenka tėvams ar tam tikroms įstaigoms priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, dvylikmetis vaikas mokykloje išdaužė langą ar susimušė su kitu bendraklasiu, jį sužalojo: tokiu atveju pareiga atlyginti žalą tenka ugdymo įstaigai, nebent ji įrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės.
Kartais nepilnamečiais pasinaudojama, pavyzdžiui, jie pasitelkiami vykdant vagystę. Vaikui gali būti pagrasinta ir jis vagia bijodamas grasinimo, o gal vaiko nepriežiūra nulemia tokį jo elgesį ir jis tiesiog veikia kartu su vyresniu asmeniu. Tokiais atvejais 14 m. neturintys vaikai atsakomybėn netraukiami, tačiau vaiku pasinaudojęs tikrasis nusikaltimo vykdytojas turi būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, jam atitinkamai turi tekti pareiga atlyginti žalą.
Kai nėra baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pagrindo (būtent dėl to, kad asmuo nėra sulaukęs reikiamo amžiaus), taip pat ir atleidus nuo atsakomybės ar neskyrus nuobaudos, galima skirti auklėjamojo poveikio priemones, įspėjimą, taikyti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą bei jame numatytas priemones.
Taip, kasmet Lietuvoje nuteisiama vis mažiau nepilnamečių: 2020 m. - 464, 2019 m. - 508, 2018 m. - 756. Tikiu, kad prie mažėjančios kasmetinės nuteistų nepilnamečių statistikos prisideda tiek šeimose diegiamos vertybės, tiek įvairios teisinio švietimo iniciatyvos.
Tėvų atsakomybė ir vaiko priežiūra
Kada tėvai gali būti baudžiami už vaiko nepriežiūrą? Kelerių metų vaikas gali būti paliktas vienas namuose? Atsakant į Jūsų klausimą, dėl amžiaus, nuo kurio vaikas gali būti paliktas vienas namuose, svarbu paminėti jog, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai jo tiksliai nenustato. Taigi, nors įstatymai nedraudžia palikti vaiko vieno namuose, tačiau tėvai yra atsakingi už vaiko saugumą.
Kiekvienu atskiru atveju tėvai pirmiausia turėtų protingai įvertinti savo atžalos brandą ir sugebėjimą pasirūpinti savimi bei aplinką, kurioje vaikas paliekamas vienas. Kilus įtarimų, kad kieno nors namuose yra paliekamas vaikas, kuris dėl savo amžiaus galbūt negali savimi pasirūpinti, ar toks vaikas paliekamas ilgam laikui be maisto ir kitų būtinų dalykų, turėtumėte pareigą kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, be kita ko, yra aiškiai įtvirtintos pagrindinės vaiko teisės, t. y. Pažymėtina, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, t. y.
Tėvų valdžia, kaip nustato CK 3.180 str, gali būti apribota laikinai ar neterminuotai, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaka vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais.
Teisiniai aktai ir istorinis kontekstas
Teisės Aktai Naujojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 72 str. ANK 73 str. Kartu paminėtina ir tai, kad BK 158 str. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. 2 d.
Istorinis Kontekstas 1951-ųjų liepą Klaipėdos vykdomasis komitetas (VK) priėmė sprendimą, reguliavusį, kaip vaikai turi elgtis miesto gatvėse ir kitose viešosiose vietose. Jo atsiradimas buvo motyvuotas siekiu kovoti su vaikų valkatavimu ir nepriežiūra.
Vaikams ir paaugliams iki 14 metų miesto valdžia uždraudė prekiauti papirosais, degtukais ir kitomis panašiomis prekėmis. Taip pat jai buvo leista čiužinėti su pačiūžomis, važinėtis rogutėmis tik specialiai tam skirtose vietose, uždrausta važinėti prisikabinus prie automobilių, maudytis maudynėms nepritaikytose vietose. Uždrausta buvo ir po 22 val. pasirodyti viešose vietose be suaugusiųjų priežiūros.
VK taip pat uždraudė darbo dienomis, išskyrus šventes ir atostogas, pardavinėti vaikams ir paaugliams iki 14 metų individualius bilietus į kiną, teatrą ir kitus renginius. Dienomis, kai vyksta pamokos, tokias įstaigas vaikams leista lankyti tik grupėmis, lydint tėvams, pedagogams ar pionierių skyrių vadovams. Visus vaikams skirtus spektaklius, kino seansus, renginius ir užsiėmimus buvo nurodyta baigti iki 20 val.
Parduotuvių, kioskų, vadintų amerikankomis, restoranų, kavinių, arbatinių ir valgyklų vedėjams bei darbuotojams buvo uždrausta pardavinėti vaikams ir jaunesniems nei 16 metų paaugliams tabako gaminius ir spiritinius gėrimus. Namų valdyboms ir namų komendantams buvo nurodyta „griežtai stebėti“ vaikų elgesį kiemuose ir namams priskirtuose sklypuose bei nustačius viešosios tvarkos pažeidimus traukti atsakomybėn pažeidėjus ir jų tėvus. Milicijai buvo nurodyta traukti atsakomybėn asmenis, verčiančius vaikus prekiauti arba prašyti išmaldos.
Sprendimu taip pat patvirtinta, kad už jame išdėstytų draudimų nepaisymą nustatoma 100 rublių bauda arba 30 dienų pataisos darbų (1951-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 661 rublį). Tėvams už jų vaikų piktadarystes ir gatvinį chuliganizmą buvo numatyta iki 200 rublių bauda.
Tais atvejais, kai tėvai neužtikrins tinkamos vaikų priežiūros, švietimo įstaigoms buvo nurodyta kreiptis į teismus, kad jie tokias atžalas perkeltų į vaikų namus, o jų išlaikymui reikalingos lėšos būtų išieškomos iš gimdytojų.
tags: #bauda #uz #vaiku #neprieziura