Kiekvieną dieną Lietuvos viešajame transporte kontrolieriai susiduria su keleiviais, kurie važiuoja be bilieto. Ši problema aktuali ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais ir kokios baudos yra skiriamos ir tais atvejais, kai bilietas yra, tačiau ne su ta lengvata. Viešojo transporto įmonių atstovai taip pat atskleidė, kiek kartų daugiausia be bilieto buvo pričiupti tie patys asmenys ir kokias skolas už baudas jie turi.
„Zuikių“ statistika didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Nors tikslus skaičius nuolat kinta, viešojo transporto įmonės pateikia apytikslius duomenis apie keleivius, važiuojančius be bilieto.
- Kaunas: Bendrovės „Kauno autobusai“ duomenimis, vidutiniškai per savaitę fiksuojama apie 130 „zuikių“. Mažiau tokių keleivių pastebima vasaros metu.
- Vilnius: Įmonės „Judu“ duomenimis, per dieną vidutiniškai nustatoma apie 250-300 keleivių, važiuojančių be bilieto arba pažyminčių bilietą po kontrolės paskelbimo. Per metus vidutiniškai nustatoma apie 52 tūkst. važiavimo tvarkos pažeidimų.
- Klaipėda: 2023 m. viešuoju transportu be bilieto važiuojančių fiksuotų pažeidėjų skaičius buvo 6 proc. didesnis nei 2022 m. 2022 m. buvo užfiksuota 5 893 keleiviai be bilietų. Klaipėdos keleivinio transporto direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad fiksuotų pažeidimų skaičiaus augimą sąlygojo stabiliai didėjantys keleivių srautai ir efektyvesnė pažeidėjų kontrolė. Kontrolės veiksmų efektyvumo didėjimas sietinas su atnaujintais bilietų tikrinimo įrenginiais. Lyginant su 2022 m., didžiausias augimas fiksuojamas tarp asmenų, važiavusių su nepažymėtais bilietais, t. y. 140 proc.
Jei keleivis neturi bilieto, jam yra siūlomos dvi alternatyvos: arba nusipirkti kontrolės bilietą už 8 eurus ir tęsti kelionę, arba išlipti iš transporto priemonės bei palaukti, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Baudų dydžiai ir jų didėjimas
Baudų dydžius nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 446 str. numatytos tokios baudos:
Pagal ANK 446 str. 4 d.: Važiavimas be bilieto arba įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas užtraukia baudą nuo 16 iki 30 Eur.
Pagal ANK 446 str. 3 d.: Nuo 7 m. iki 14 m. vaikų vežimas be bilieto arba nuo 14 m. iki 16 m. vaikų važiavimas be bilieto užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo 12 iki 24 Eur.
Pagal ANK 446 str. 2 d.: Važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų užtraukia baudą nuo 10 iki 14 Eur.
Pagal ANK 446 str.: Neapmokėto bagažo vežimas užtraukia baudą nuo 10 iki 12 Eur.
Pirmą kartą per metus pagaunamas keleivis be bilieto gali būti nubaustas 8 eurų bauda. Šią baudą asmuo turi susimokėti per dvi savaites. Jei bauda nėra sumokama, ji didėja dvigubai - iki 16 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju iš karto skiriama 16 eurų bauda, kuri, priklausomai nuo situacijos (pažeidimų skaičiaus, keleivio elgesio), gali būti didinama nuo 23 iki 30 eurų. Maksimali bauda už važiavimą be bilieto yra 30 eurų.
Jeigu keleivių kontrolė Jums surašė administracinio nusižengimo (AN) protokolą su administraciniu nurodymu, t.y. pasiūlymu sumokėti baudą iki nurodytos datos, baudą sumokėti Jūs galite „Perlo” terminale, Lietuvos pašto skyriuose arba internetu. Jeigu mokėtojas turės kitų įsiskolinimų, pervedus baudą į VMI sąskaitą, pirmiausia bus padengti senesni įsiskolinimai, o bauda neužskaityta.
Važiavimas su pigesniu bilietu, bet be dokumento
Jei keleivis įsigyja viešojo transporto bilietą su 80 proc. lengvata, o jam taikoma tik 50 proc. lengvata arba lengvata nėra taikoma, kontrolės vykdymo atveju bus surašomas AN protokolas. Tokie atvejai, kai keleiviai neturi dokumento, patvirtinančio teisę į lengvatinį bilietą, traktuojami kaip važiavimas be bilieto ir skiriamos tos pačios baudos.
Vis tik, jei asmuo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikia dokumentą, patvirtinantį teisę į lengvatą, kaip žymėtame biliete, byla gali būti perkvalifikuojama ir taikoma mažesnė administracinė bauda - nuo 10 iki 14 eurų.
„Zuikių“ rekordininkai
Kaune nuo kontrolės pasprukti bando dažniausiai jauni asmenys, tačiau, anot atstovės, tai nėra dažnas atvejis. G. Makūnaitė atskleidė, kad „zuikių“ rekordininkų protokolų skaičius prasideda nuo 70 iki 100. O bendra baudų suma gali siekti daugiau nei 1500 eurų.
Vilniuje TOP 5 pažeidėjų fiksuoti nusižengimai svyruoja nuo 32 iki 137 kartų. Vienas asmuo per 2023 m. be bilietėlio viešajame transporte buvo pričiuptas net 137 kartus.
„Klaipėdos keleivinis transportas“ nurodė, kad tokių „zuikių“ rekordų nerenka. Tačiau neslėpė, kad yra asmenų, kuriems per metus surašoma 70-100 protokolų: „Tai - daugiausia asocialūs asmenys.“
„Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius teigė nenorintis „romantizuoti“ šios veiklos. „Mums tai - tiesiog vagys, vagiantys iš kitų keleivių ir savivaldybių biudžetų. Jeigu jų nebūtų, sąžiningi keleiviai mokėtų mažiau, pats viešasis transportas būtų modernesnis, o miestai už tuos pinigus galėtų gerų darbų nuveikti“, - pabrėžė G. Neniškis.
30 minučių bilieto panaikinimas Vilniuje ir gyventojų reakcijos
Vienas opiausių klausimų Vilniaus gyventojams - 30 minučių bilieto panaikinimas. Vilnietė Rūta teigė: „Negaliu patikėti Vilniaus miesto sprendimu naikinti 30 minučių viešojo transporto bilietus. Mano kelionė į darbą trunka maždaug iki 20 minučių: geromis dienomis - apie 13 minučių, prastesnėmis - gal ir virš 20, dažnai dirbu iš namų, tad ilgalaikis bilietas man nei reikalingas, nei finansiškai apsimoka [jį pirkti]. Tad kaip veikia planas skatinti vilniečius persėsti į viešąjį transportą, kai turi permokėti už valandos trukmės bilietą, kai 30 minučių visiškai pakanka iš miegamųjų rajonų pasiekti Vilniaus centrą, aš nežinau ir nesuprantu.“
Kita Vilniuje gyvenanti moteris rašė, kad dažniausiai naudodavosi būtent 30 minučių bilietu, o dabar bet kokia kelionė jai atsieis net 1,25 eur, kai tuo tarpu šiuo metu 30 min. bilietas kainuoja 0,65 eur., o 60 minučių - 0.90 eur.
Gabrielė teigė: „Aš, kaip žmogus, kuris viešuoju transportu pastaruoju metu naudojasi nereguliariai, kaskart ir naudodavusi 30 minučių bilietėliu. Su 30 minučių galiojančiu bilietu galėdavau pasiekti bene visus taškus, į kuriuos man tenka vykti viešuoju transportu, bet tai, kad sistema keičiasi, reiškia, kad pavažiuoti vieną ar dvi stoteles man dabar kainuos 1,25 euro. Ir tokių kaip aš yra tikrai daugybė - su kuo teko kalbėtis, žmonių pasipiktinimas yra didžiulis. Sprendimai atrodo nepagrįsti logika, ypač, žinant tai, kad kelionės troleibusu ar autobusu, trunkančios valandą, mūsų mieste yra ganėtinai retos (žmonės, gyvenantys nuo centro nutolusiuose rajonuose, su tuo gal ir susiduria dažniau), arba daugiau nei 30 minučių jos užsitęsia tik tada, kai mieste susidaro spūstys. Jeigu mes kalbame apie žmones, gyvenančius miesto centre, kažin, ar valdžios sprendimai dabar juos labai motyvuoja „išlipti“ iš automobilių ir daugiau naudotis viešojo transporto paslaugomis. Ne visur gali nužingsniuoti pėsčiomis, ne visada dėl trumpo atstumo norisi naudotis ir taksi, o dabar, pasirodo, ir viešasis transportas tampa vis nepatogesnis, o dar ir brangesnis pasirinkimas gyventojams.“
Ema taip pat pritarė: „Kiek man tekę važinėtis Vilniuje viešuoju transportu, o tekę tikrai nemažai, tai galiu drąsiai sakyti, kad gal tik pora kartų prireikė valandos bilietų. Dažniausiai užtenka 30 min.“
Akvilė dalijosi mintimis: „Praėjusiais metais, nuo pavasario, pradėjau naudotis viešuoju transportu po kokių 10 metų pertraukos dėl ekologinių priežasčių ir pagalvojau, kad gal ir pigiau. Gyvenu Antakalnyje ir man iki darbo ar centro nuvažiuoti užtrunka apie 20 minučių, todėl visada pirkdavau 30 minučių bilietą. Nuolatinio bilieto nepirkdavau, nes turiu galimybę dirbti iš namų, o ir centre per dažnai nesilankau, tai pasiskaičiavau, kad man pigiau ir patogiau pirkti pusės valandos bilietus. Esu nustebusi, kiek daug padidinta bilieto kaina ir kad nebeliks galimybės pirkti pusvalandinio bilieto. Jaučiu, kad iš principo vėl dažniau važinėsiu automobiliu arba daugiau tiesiog vaikščiosi. Manau, nesąžininga, kad man, kaip naudojančiai pusvalandžio trukmės bilietus pabrangsta kelionė kaip ir tiems, kurie važiuoja ilgai ir toli. Pažiūrėjau, kad mokėdavau 0,65 eur už važiavimą, dabar bus 1,25 eur, tai čia dvigubai! Ne tai, kad brangtų 30 proc., 50 proc., bet dvigubai! Beprotybė. Pagalvojau, gal mėnesinis [bilietas] tada apsimokėtų, bet paskaičiavau, kad tada reikia bent 15 kartų per mėnesį važiuoti, ko dažniausiai tikrai nedarau.“
Skaitytoja Lina teigė: „Vilniaus miesto sprendimas ne tik, kad pabranginti bilietus, bet dar ir panaikinti 30 min. bilietėlį yra apgailėtinas. Viešojo transporto funkcija yra pritraukti kuo daugiau keleivių, kad sumažėtų kamščiai, o daug didesnė kaina tikrai to nepaskatins. Aš pati naudodavau tik 30 min. bilietėlius, man tiek pilnai pakakdavo nuvykti iki darbo, tačiau dabar dvigubai brangiau turėsiu mokėti pirkdama valandos bilietą? Ir ne, ilgalaikio bilieto man pirkti neapsimoka, nes ne kasdien viešuoju [transportu] turiu naudotis. Jau net nekalbu apie tai, kad jei po darbo reikės vykti į kelias skirtingas vietas tvarkyti reikalų, tai tik su asmeniniu automobiliu, o ne skirtingais valandos bilietais. Lyg to būtų negana - įvestas mokestis paspirtukų dalijimosi platformoms. Nebūkime naivūs, kad šis mokestis nesusės į naudojimosi paslaugą klientams. Vadinasi dar viena, kitokio nei automobiliai, transporto alternatyva brangsta. Akivaizdu, kad tarybos nariai gyvena kitoje realybėje - kur arba nevažinėja viešuoju, arba uždirba tiek, kad jiems tas brangimas kišenės neplėšo. O kita gyventojų dalis, kuriems tai tikrai pasijaus išlaidose - dzin. Suprantu, kodėl keliamos kainos, tačiau nesuprantu, kodėl nuspręsta naikinti 30 min. bilietą. 30 min. bilietas puikiai atitinka mano poreikius. Viešuoju transportu Vilniuje važiuoju maždaug 2 kartus per savaitę. Neperku mėnesinio bilieto, nes kelionės tikrai retos. Naudoju vienkartinius bilietus. Niekad nesu viešuoju važiavusi ilgiau nei 30 min.: mano kelionės dažniausiai trunka 15 min. Renkuosi viešąjį transportą kaip alternatyvą taksi ar ėjimo, jei lauke labai prastos oro sąlygos. Įvedus šiuos pakeitimus man teks mokėti už paslaugą, kurios man nereikia. Man nereikia 1 val. bilieto, jis neatitinka mano poreikių. Nesuprantu, kam jį panaikinti.“
Naujas mokestis paspirtukų dalijimosi platformoms
Vilniaus miesto taryba nusprendė įvesti rinkliavą elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių dalijimosi platformoms. Nustatyta 1 euro mėnesinė rinkliava už kiekvieną tokią transporto priemonę, kuri naudojama viešosiose vietose. Informuojame, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. dėl keleivių kontrolės klausimų ar baudų kreiptis el. paštu.
Kainų pokyčiai studentams
Studijas baigiantiems studentams kainų pokyčiai ypač šokiruojantys. Diana pasakojo, kad jos kelionė viešuoju transportu po studijų baigimo staiga pabrangs daugiau nei 6 kartus.
„Viešuoju transportu Vilniuje naudojuosi nuo pirmosios mano dienos šiame mieste. Kadangi pradėjau studijuoti, mano mėnesinis bilietas su nuolaida kainavo beveik 6 eur. Suprantu, kad tai lengvatos mažiau finansinių galimybių turinčioms grupėms, tačiau įsivaizduokite, kaip katik studijas baigęs studentas turi susitaikyti su mintimi, kad nuo 6eur., mėnesinio bilieto kaina iškart pakyla iki 38eur., kadangi dingsta nuolaida ir iškart įvyksta štai toks pabrangimas. Na ne visi studentai per akimirksnį tampa tokie finansiškai nepriklausomi ir uždirbantys orų atlyginimą. Smagu, kam pasiseka, bet man atrodo toks pokytis yra labai labai drastiškas. Juk kaina pakyla daugiau nei 6 kartus!“ - pasakojo Diana.
Vilniaus miesto savivaldybės komentaras
Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad pirminiame projekte 30 minučių trukmės viešojo transporto bilietų kainas siūlyta kelti nuo dabartinės 0,65 Eur kainos iki 1,25 Eur, o 60 minučių trukmės bilietų - nuo 0,90 Eur iki 1,75 Eur. Po aktyvių diskusijų buvo priimtas kompromisinis sprendimas: už 1,25 Eur kainą keleiviai galės keliauti dvigubai ilgiau - 60 minučių.
Savivaldybė teigia, kad VT bilietų kainodaros sudaromos tokiu principu, kad skatintų dažnai keliaujančius rinktis ilgalaikius bilietus. Vienkartiniai bilietai skirti rečiau keliaujantiems, miesto svečiams pagal jų poreikius. 30 dienų bilietas Vilniuje kainuos tiek, kiek kainuotų kasdien nusipirkti po vieną 60 minučių bilietą.
Nors šiuo metu daugiausia nuperkama 30 min trukmės bilietų, tačiau pernai metais atlikto tyrimo duomenys rodo, kad du trečdaliai keleivių viešuoju važiuoja ilgiau nei 30 minučių.
Dabar keleiviai be pažymėto galiojančio viešojo transporto bilieto turės galimybę išvengti standartinės nuobaudos ir tęsti kelionę iš karto banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu sumokėjus 8 eurus siekiantį „kontrolės mokestį“. Jeigu kontrolės metu kontrolierius nustato, kad keleivis neturi iš anksto (iki kontrolės vykdymo pradžios) pažymėto (aktyvuoto) bilieto, keleivis privalo įsigyti iš kontrolieriaus kontrolės bilietą. Už kontrolės bilietą atsiskaitoma tik negrynaisiais pinigais, kontrolės bilietas atspausdinamas kontrolieriaus naudojamu terminalu. Kontrolės bilietas galioja tik tame reise 1 val. nuo jo pardavimo momento.
Keletas patarimų, leisiančių nepakliūti į nemalonią situaciją:
- Įlipę pro priekines duris, būtinai pažymėkite bilietą ir būtinai stebėkite, kas rodoma komposterio ekrane - įsitikinkite, kad tikrai sumokėjote už važiavimą.
- Nusipirkę popierinį bilietą iš vairuotojo, būtinai pažiūrėkite, ar gavote tokį bilietą, kokio prašėte;
- Jeigu naudojatės lengvata, visuomet su savimi turėkite tai įrodantį originalų galiojantį dokumentą;
- Jei dvejojate ar tikrai pažymėjote vienkartinį bilietą, priglauskite kortelę prie kito komposterio, kuris parodys, ar turite galiojantį bilietą.
