Lietuvoje kelio eismo taisyklės (KET) numato griežtus reikalavimus dėl naudojamų padangų, ypatingai per keitimo sezoną. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. šalyje draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Lapkričio 9-oji yra paskutinė diena, kai transporto priemonės dar gali būti eksploatuojamos su vasarinėmis padangomis. Nuo rytojaus jos jau privalo būti pakeistos į tinkamas žiemos sezonui.
Už nustatytą pažeidimą, kaip teigia Policijos departamento komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, pareigūnai gali skirti piniginę baudą nuo 50 iki 100 eurų. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už transporto priemonės, kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą vairuotojui gali grėsti bauda - nuo 50 iki 100 eurų. Už netinkamą padangų naudojimą skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Vairuotojas gali būti nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policija gali sustabdyti automobilį ir patikrinti, ar naudojamos padangos atitinka reikalavimus. Jei vairuotojas šaltuoju sezono metu (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.) naudoja vasarines arba kitas netinkamas padangas, jam gali būti skirta bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Kada keisti padangas į žiemines?
Nenumaldomai artėja šalčiausias metų periodas, o drauge su juo - prievolė pakeisti automobilių padangas į žiemines. Tai svarbu ne tik dėl galimų baudų, bet ir visų eismo dalyvių saugumo. Lietuvoje automobilių padangų keitimas yra reglamentuojamas kelių eismo taisyklėmis ir teisės aktais, kurie nurodo tikslias datas, kada vasarinės padangos turi būti pakeistos į žiemines, ir atvirkščiai.
Pagal dabar galiojančias taisykles, žieminės padangos yra privalomos iki kovo 31 dienos. O nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 10 dienos leidžiama naudoti vasarines padangas.
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, žieminių padangų naudojimas yra privalomas tam tikromis laikotarpio ribomis, dažniausiai nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. Tačiau, žieminės padangos keičiamos į vasarines lietuvoje, kai orai jau nebepriklauso nuo šalčio ir sniego, ir vairuotojai gali atskirti, kuriuose laikotarpiuose reikia naudoti skirtingus padangų tipus.
Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. šalyje draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo pirmadienio bus galima eksploatuoti automobilius tik su žieminėmis arba universaliomis padangomis. Draudimas vairuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis galios iki kovo 31 d.
Tiesa, Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad šis draudimas negalioja mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams bei priekaboms su vasarinėmis padangomis. Tačiau šiomis transporto priemonėms draudžiama naudotis, jei gatvės važiuojama dalis apsnigta ar apledėjusi. Tokia tvarka galioja visus metus.
Kaip nurodo Lietuvos kelių policijos tarnyba, nuo lapkričio 10 d. taip pat galima važiuoti demisezoninėmis arba dygliuotomis padangomis. Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu - baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Žieminių padangų reikalavimai
Taisyklėse numatoma, kad leistinas žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm, o jei jis mažesnis - padangų naudoti neleidžiama. Taip pat, kaip rašoma KET svetainėje, nereikėtų naudoti senesnių, nei 10 metų amžiaus padangų bei naudojamos padangos neturėtų būti suskeldėjusios, be gumbų.
Anot policijos, automobilių padangoms mažiausias keliamas reikalavimas - kad žiemą jų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm. „Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko jau yra (ar buvo) naudojamos padangos, ir nepamiršti, kad protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją jų būklę - guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes“, - tvirtina policija.
Nuo 2020 m. spalio 7 d. įsiteisėjo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą. Tiesa, bauda negali siekti daugiau nei 6 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija teigia, kad taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Žieminės padangos: saugumo garantas
Automobilių padangos keičiamos į žiemines ne šiaip sau. Geresnis sukibimas su slidžiais paviršiais. Žieminės padangos yra pagamintos iš specialaus gumos mišinio, kuris nepraranda savo elastingumo esant žemai temperatūrai. Tai svarbu, nes šaltais orais kelio danga dažnai būna padengta sniegu, ledu ar šlapdriba, o elastingos padangos geriau prisitaiko prie kelio paviršiaus ir padidina sukibimą su juo.
Kitoks protektoriaus dizainas ir geresnis efektyvumas. Žieminės padangos turi gilų protektorių ir lameles - mažus įpjovimus padangos paviršiuje, kurie padeda sukurti papildomą trintį ir išstumti sniegą ar vandenį iš po padangos. Šie specialūs grioveliai taip pat padeda sumažinti slydimo riziką ant apledėjusių ar snieguotų paviršių, nes efektyviai pašalina sniego ir purvo perteklių iš kontaktinės zonos.
Trumpesnis stabdymo kelias. Vienas pagrindinių saugumo rodiklių yra stabdymo kelias. Žieminės padangos ženkliai sumažina stabdymo kelią ant apledėjusių ar snieguotų kelių. Tyrimai rodo, kad automobiliai su žieminėmis padangomis stabdo greičiau nei su vasarinėmis ar universaliomis padangomis esant žiemos sąlygoms, ypač kai kelio paviršius yra slidus.
„Padangas būtinai reikia pasikeisti ir užsitikrinti, kad jos atitinka visus reikalavimus, kad visiems kelyje būtų saugiau“, - teigia policijos atstovė.
Kaip atpažinti tinkamas žiemines padangas?
Žieminės padangos yra žymimos ženklu „*“ , universalios padangos tuo metu gali būti pažymėtos užrašais „M+S“ arba „All seasons“. Taip pat visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).
M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiema neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Universalios padangos kuriomis galima važinėti visus metus ne visuomet turi šį žymėjimą. “M+S” žymėjimą turi visos žieminės padangos!
Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake).
Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus.
Kur dėti senas padangas?
Anot Aplinkos ministerijos, gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.
Kaip rašo ministerija, keičiant padangas autoservise, jas galima palikti ten. Padangų pardavėjai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius atitinka naujai perkamų kiekį.
Informuojama, kad į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti 4 ar 5 padangas.
Aplinkosaugininkai primena nemesti senų padangų bet kur, nes jos teršia aplinką. Gyventojai keisdami padangas autoservise gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek jų keičiama. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekų tvarkytojai.lt.
Kaip pasikeisti nuleistą padangą?
Tiek Latvijoje, tiek Estijoje su žieminėmis padangomis reikia važinėti nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Kaimyninėse Baltijos šalyse rudeninis padangų keitimo terminas yra mėnesiu vėlesnis.
„Universalios padangos dar bus leidžiamos ir šį žiemos sezoną, tačiau nuo kitų metų žiemos laikotarpio - nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. - Latvijoje jų nebus galima eksploatuoti.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, taip pat yra uždraustos dygliuotos žieminės padangos.
Lietuvoje automobilių savininkai turi atsižvelgti į oro sąlygas, kurios gali keistis sezonų metu, ir pasirinkti tinkamas padangas, kad maksimaliai padidintų savo transporto priemonės saugumą ir efektyvumą.
Vairavimo saugumas tiesiogiai priklauso nuo padangų stovo. Naudojant netinkamas padangas, pavyzdžiui, žiemines vasaros metu, padidėja rizika dėl ilgesnio stabdymo ir prastesnio sukibimo su keliu, kas gali sukelti avarines situacijas.
Vairuojant transporto priemonę, ypač Lietuvoje, kur klimatinės sąlygos gali labai svyruoti, svarbu pasirūpinti tinkamų padangų pasirinkimu. Nelaimės gali nutikti dėl netinkamo padangų naudojimo, ypač laikotarpiu, kai žieminės padangos keičiamos į vasarines.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nelaimės įvyksta, yra netinkamas padangų pasirinkimas, atsižvelgiant į oro sąlygas. Kai temperatūra pakyla ir sniegas nutirpsta, tačiau vairuotojai dar turi žiemines padangas, automobilis praranda sukibimą su keliu.
Dar viena aplinkybė, ypač pavasarį, yra lietus, kuris gali paveikti kelio sąlygas. Vasarinių padangų trūkumas gali lemti ilgesnį stabdymo laiką ir nuslydimą.
Žieminės padangos yra neatskiriama automobilių techninės priežiūros dalis, ypač Lietuvoje, kur sezoniniai oro pokyčiai reikalauja nuolatinio padangų keitimo.
Pirmiausia, renkantis vasarines padangas, atkreipkite dėmesį į jų techninius parametrus, tokius kaip protektoriaus gylis, medžiagų sudėtis ir gamintojo rekomendacijos.
Taip pat visuomet gerai pasikonsultuoti su profesionalais, jei turite abejonių dėl padangų pasirinkimo ar keitimo proceso.
Automobilių vairuotojai, keičiantys padangas, dažnai susiduria su įvairiomis klaidomis, kurios gali turėti įtakos ne tik saugumui, bet ir padangų ilgaamžiškumui.
Padangų slėgis turi būti tiksliai atitinkamas gamintojo nurodytam lygiui, nes per mažas arba per didelis slėgis gali paveikti automobilio valdymą ir padangų dėvėjimąsi.
Vairuotojai taip pat dažnai nepastebi padangų profilaktinio patikrinimo. Visada privalu tikrinti padangų wareldą, kad būtų užtikrintas optimalus sukibimas su keliu.
Žieminių padangų keitimas į vasarines Lietuvoje yra ne tik techninė, bet ir teisinė būtinybė, kurią reglamentuoja konkrečios policijos taisyklės.
Asmenys, kurie ignoruoja šiuos reikalavimus, rizikuoja ne tik gauti baudas, bet ir sukelti pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
Lietuvos klimatas yra įvairus, todėl vairuotojai turi būti budrūs ir laiku imtis veiksmų, kad užtikrintų tinkamą automobilio paruošimą.
Apskritai, žieminių padangų keitimas į vasarines lietuvoje vyksta nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 10 dienos, tačiau rekomenduojama atidžiai stebėti orus ir keisti padangas anksčiau, jei žiemos sąlygos užtrunka ilgiau.
Be to, laikantis nustatytų terminų ir reikalavimų, vairuotojai prisideda prie saugesnio eismo aplinkos kūrimo.
Tinkamai pasirinktos ir laiku pakeistos padangos užtikrina geresnį sukibimą su keliu, stabdymo efektyvumą ir bendrą automobilio stabilumą.
Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. O nuo balandžio 10 dienos bus draudžiama važiuoti žieminėmis dygliuotomis padangomis.
Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo.
Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.
Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje).
Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote.
Atkreipkite dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę. Jei jos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes.
Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.
Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų.
Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo.
Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų. Su žieminėmis padangomis mažesnis stabilumas kelyje. Su žieminėmis padangomis pailgėja stabdymo kelias.
Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau.
tags: #bauda #uz #vaziavima #su #vasarinemis #padangomis