Diskusijos dėl žuvų populiacijos gerinimo ir tinkamų žvejybos taisyklių Lietuvoje sukėlė naujas iniciatyvas ir debatus tarp žvejų mėgėjų bei Aplinkos ministerijos. Viena iš siūlomų permainų - sugriežtinti žuvų dydžių apribojimus, siekiant išsaugoti vertingiausius žuvų genų fondus ir padidinti plėšriųjų žuvų populiaciją šalies vandens telkiniuose.
Nuo pat ryto Neries pakrantėje jau renkasi pirmieji meškeriotojai, gaudo žuvį ir tikisi pagauti laimikį - ešerį. Tačiau Rigimantas laimės nepagavo: tarp šiukšlių ir dumblų tik mažos žuvytės, kurias prisivilioja su masalu, duona, blizgutėmis, ir kaip prasitarė - planuoja paruošti vakarienei grietinėlės padaže. Pasak žvejo, nors upėje didelių žuvų nėra pagavęs, bet džiaugiasi, kad didžiausias jo laimikis buvo lydeka, svėrusi 6 kilogramus.
Siūlomos Naujos Taisyklės Mėgėjų Žvejybai
Jei taisyklės būtų pakeistos, kaip siūlo žvejai mėgėjai, tokių didelių - 6 kilogramus sveriančių - lydekų Rigimantas daugiau negalėtų parsinešti namo, mat pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas iki 50 cm, bet ir dideles lydekas virš 80 cm. Panaši tvarka galiotų ir dideliems starkiams, dideliems ešeriams ir upėtakiams. Starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 centimetrų ar viršija 65 centimetrus, ešerius, viršijančius 30 centimetrų ilgį, bei visus marguosius upėtakius.
Viso to tikslas, pasak žvejų mėgėjų, yra pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius, didesnės žuvys turi geresnius genus ir gali išnešioti daugiau ikrų. Vidutiniškai 2 kilogramų žuvis išnešioja 360 gramų ikrų, o aštuonių kilogramų žuvis gali išnešioti jų net iki šešis kartus daugiau. Tad žvejai mano, kad ilgainiui taip ežeruose ir mariose ženkliai padaugėtų plėšriųjų žuvų, o nepopuliarios baltos žuvies sumažėtų.
„Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę“, - tikina žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas.
Aplinkos Ministerijos Atsargumas ir Dabartinės Sankcijos
Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas teigia, kad siūlomas pakeitimas yra labai abejotinas, nes tai nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoje yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.
Ministerija sako, kad projektas dėl leidžiamų paimti žuvų dydžio yra pateiktas kaip diskusija visuomenėje. „Jeigu tai bus taikoma visiems vandens telkiniams, tai upėse iš tiesų tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Tai čia toks projektas tiesiog, labiau siūlymas ir mes jį labiau palikom visuomenės konsultacijoms“, - sako V. Graičiūnas.
Nesilaikantiems taisyklių - baudos. Už neteisėtai sugautą žuvį dabar gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Praėjusią savaitę Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino Širvėnos ežere žvejojusio asmens laimikį. Paaiškėjo, kad žvejys sugavo mažesnę, nei leistiną, lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm). Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką - 240 eurų (iš viso - 720 eurų). Be to, gresia bauda iki 60 eurų. Draudžiamo dydžio salatį pagavusį asmenį prieš kelias dienas nustatė ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Šiam žvejui, be baudos, reikės atlyginti 240 eurų žalą.
Draudimų Laikotarpiai ir Ribojimai
Kovo 1 d. prasideda kiršlių ir sterkų žvejybos draudimas, kuris tęsis pustrečio mėnesio - iki gegužės 15 d. bus draudžiama gaudyti kiršlius, iki gegužės 20 d. - sterkus. Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 145 Eur.
Artėjant pavasariui ir žuvų neršto laikotarpiui, daliai rūšių jau taikomi griežti apribojimai. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu laikytis nustatytų draudimų, nes nuo to priklauso žuvų išteklių išsaugojimas. Taip pat informuojama, jog vasarį startavo speciali kontrolės akcija, kurios metu bus vykdomi reidai vandens telkiniuose. Žvejybos reikalavimai, galiojantys žvejams.
Žvejai raginami būti atsakingi, pasitikrinti galiojančias taisykles ir vengti pažeidimų. „Primename žvejams vasario mėnesį galiojančius žvejybos reikalavimus. Artėjant lydekų nerštui, įsigaliojo lydekų žvejybos draudimas, kuris trunka nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Aplinkos apsaugos dep
Lietuvos vandens telkinių žuvų išteklių apsauga: siūlomi pakeitimai ir galiojančios taisyklės
Lietuvos vandens telkinių žuvų populiacijos išsaugojimas ir gausinimas yra svarbus aplinkosaugos ir žvejybos mėgėjų rūpestis. Neseniai iškelta iniciatyva siūlo keisti žvejybos taisykles, siekiant apsaugoti vertingas žuvų rūšis ir skatinti jų populiacijos augimą. Ši iniciatyva sulaukė įvairių vertinimų, o Aplinkos ministerija kol kas nepriėmė galutinio sprendimo.
Siūlomi pakeitimai ir jų tikslai
Žvejų mėgėjų siūlymas apima tam tikrų rūšių žuvų dydžio limitų pakeitimus. Konkrečiai, siūloma įpareigoti žvejus paleisti ne tik mažas, bet ir dideles žuvis. Pavyzdžiui, lydekas, kurių ilgis viršija 80 cm, tektų paleisti. Panaši tvarka būtų taikoma ir kitiems plėšrūnams: starkius reikėtų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm arba viršija 65 cm; didelius ešerius, viršijančius 30 cm ilgį; bei visus marguosius upėtakius. Šių pakeitimų pagrindinis tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Žvejų teigimu, didesnės žuvys turi geresnius genus ir gali išnešioti daugiau ikrų, taip prisidedant prie vandens telkinių gyvybingumo.
Vidutiniškai 2 kilogramų žuvis išnešioja 360 gramų ikrų, o aštuonių kilogramų žuvis gali išnešioti jų net iki šešis kartus daugiau. Dėl šios priežasties žvejai mano, kad ilguoju laikotarpiu tai ženkliai padidintų plėšrių žuvų skaičių ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies sumažėtų. Aurimas Žurinskas, žvejų klubo vadovas, teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“
Aplinkos ministerijos pozicija ir abejonės
Aplinkos ministerija į šį siūlymą žiūri atsargiai. Ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas išsakė nuomonę: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“
Ministerija taip pat pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, tai upėse jie gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau traktuojamas kaip visuomenės konsultacijų objektas.
Galiojančios žvejybos taisyklės ir baudos
Kol vyksta diskusijos dėl naujų taisyklių, svarbu žinoti ir laikytis galiojančių reikalavimų. Žvejybos taisyklės numato privalomus paleisti žuvų dydžius ir svorius, o už pažeidimus gresia solidžios baudos ir žalos atlyginimas.
Draudžiami dydžiai ir baudos
Privaloma paleisti mažesnes nei nustatytų dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
- šamus - 75 cm;
- lašas - 65 cm;
- šliakius - 65 cm;
- salačius - 55 cm;
- vėgėles - 45 cm;
- ūsorius - 45 cm;
- starkius - 45 cm;
- lydekas - 50 cm;
- kiršlius - 30 cm;
- marguosius upėtakius - 30 cm;
- šapalus - 30 cm;
- meknes - 30 cm;
- lynus - 25 cm;
- karpius - 40 cm;
- baltuosius amūrus - 40 cm;
- marguosius plačiakakčius - 40 cm;
- siauražnyplius vėžius - 10 cm.
Už neteisėtai sugautą žuvį dabar gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 580 € žalos apskaičiavimo bazinis įkainis.
Sezoniniai draudimai
Artėjant pavasariui ir žuvų neršto laikotarpiui, daliai rūšių jau taikomi griežti apribojimai. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu laikytis nustatytų draudimų, nes nuo to priklauso žuvų išteklių išsaugojimas. Vasarį startavo speciali kontrolės akcija, kurios metu vykdomi reidai vandens telkiniuose.
Nuo kovo 1 d. prasideda kiršlių ir sterkų žvejybos draudimas, kuris tęsis pustrečio mėnesio - iki gegužės 15 d. bus draudžiama gaudyti kiršlius, iki gegužės 20 d. - sterkus. Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 145 Eur.
Taip pat draudžiama žvejoti:
- nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. - upines nėges, šis draudimas bus atnaujintas gegužės 1-31 dienomis;
- nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. - šamus;
- nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. - siauražnyplius vėžius;
- visus metus - ungurius Kuršių mariose;
- nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba nakties metu ji yra draudžiama - praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką);
- nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).
Draudimų datos galioja imtinai. Žvejams primenama, kad vasario mėnesį įsigaliojo lydekų žvejybos draudimas, kuris trunka nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Aplinkos apsaugos departamentas vasarį pradėjo su akcija „Saugom lydeką“, per kurią pareigūnai aktyviai patruliuos vandens telkiniuose, vykdys reidus ir tikrins žvejų laimikius.
Žūklės megėjams primename apie taisykles, kurių laikytis būtina
Mėgėjiška lašišų ir šlakių žvejyba
Mėgėjiška lašišų ir šlakių žvejyba yra limituota ir vyksta tam tikrais laikotarpiais bei su specifinėmis sąlygomis:
- Nuo 2020.09.01 iki 2020.10.15 leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę 1 dienai viename nurodytų upių ruože.
- Nuo 2020.10.01 iki 2020.10.15 žvejoti leidžiama tik paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius.
- Žuvitakiuose ir arčiau kaip 100 m. žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama.
- Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 1 lašišą arba 1 šlakį ne mažesnius kaip 65 cm.
- Žvejo mėgėjo kortelę privaloma turėti žvejybos vietoje.
- Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes turi būti nuplėšiama žvejo mėgėjo kortelės dalis.
- Nuplėšta žvejo mėgėjo kortelė teisės žvejoti nesuteikia.
- Limituota lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama nuo spalio 16 d.
- Nuo gruodžio 25 d. žvejoti lašišas ir šlakius natūralios kilmės masalais draudžiama.
- Draudžiama žvejoti Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
- Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus šlakius ir lašišas.
- Praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką), žvejoti žemiau išvardytų upių ruožuose draudžiama.
Už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejybą, naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus (išskyrus elektros energiją ir ultragarą) numatyta bauda iki 300 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones ir sąlygas, numatyta bauda iki 550 € su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Žvejai raginami būti atsakingi, pasitikrinti galiojančias taisykles ir vengti pažeidimų. Visi reikalavimai ir papildoma informacija yra skelbiami mėgėjų žvejybos taisyklėse.