Bauda - tai piniginė priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti už padarytą pažeidimą, bet ir paskatinti asmenį atitaisyti padarytą žalą ar kitokiu būdu kompensuoti savo veiksmus. Nors bauda yra viena seniausių ir dažniausiai taikomų baudžiamojo poveikio priemonių, jos taikymo praktika Lietuvoje ir kitose šalyse turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų.
Baudų Taikymo Teisiniai Pagrindai
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) numato baudą kaip vieną iš pagrindinių baudžiamojo poveikio priemonių. Pagal BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, bauda yra teisėta ir gali būti skiriama už padarytus nusikaltimus. Jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Taip pat, pagal BK 43 straipsnį, bauda skiriama ir juridiniams asmenims už padarytus nusikaltimus. Bauda yra teismo skiriama piniginė bausmė, nukreipta į asmens turtinę padėtį, siekiant priversti jį sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK, atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. pakeitimus, numato baudą 227 sankcijose iš 422 galimų, t. y. ji numatyta truputį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Analizuojant baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, rezultatai yra šie:
- Baudžiamiesiems nusižengimams sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose).
- Nesunkiems nusikaltimams sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos).
- Apysunkiams nusikaltimams sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103).
- Sunkiems nusikaltimams sankcijose - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75).
- Labai sunkiems nusikaltimams sankcijose bauda nenumatoma.
Prof. V. Piesliako nuomone, vienas iš svarbiausių baudžiamojo poveikio priemonių praktinio taikymo aspektų yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Atlikto tyrimo duomenimis, baudžiamoji bausmė numatyta visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudžiamoji bausmė taikyta vidutiniškai 30,66 proc. atvejų, o laisvės atėmimo bausmė - apie 43,98 proc. Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmė per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. visų paskirtų bausmių, o viešieji darbai - tik 2,22 proc.
Nuo 2011 m. liepos 5 d. viešasis teisingumo atėmimas ir teisė dirbti tam tikrus darbus arba užsiimti tam tikra veikla laikomos ne bausmėmis, o baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Tarnyba, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 nuostatas, gali skirti baudą už nesąžiningą komercinę veiklą. Maksimali baudos suma siekia iki 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų. Pakartotinai per metus padariusiems pažeidimą, bauda gali siekti iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 200 000 eurų. Jei komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo pajamas, jam gali būti skiriama bauda iki 100 000 eurų, o pakartotinai - iki 200 000 eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, Tarnyba gali taikyti įspėjimą.
Europos Sąjungos mastu plačiai paplitusių pažeidimų atveju, bauda gali siekti iki 4 procentų metinių pajamų atitinkamoje valstybėje narėje. Jei subjektas nepateikia informacijos apie pajamas, bauda gali siekti iki 2 000 000 eurų.
Baudos Taikymo Praktika ir Problemos
Teismų praktikoje, taikant baudą, susiduriama su nemažai problemų. Dažnai nepakankamai įvertinamas kaltinamojo mokumas, t. y. ar jis sugebės sumokėti paskirtą piniginę sumą. Manytina, kad problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su aiškiais objektyviais kriterijais.
Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese. Tai yra pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios reikalauja nuodugnios analizės.
Baudos Palyginimas su Kitomis Bausmėmis
Palyginus baudą su kitomis laisvės neatėmimo alternatyvomis, tokiomis kaip viešieji darbai ar laisvės apribojimas, išryškėja jos privalumai ir trūkumai.
Viešieji darbai:
- Privalumai: Viešųjų darbų atveju yra labiau užtikrinama asmeninė atsakomybė, nes procesas yra kontroliuojamas ir sunkiau įsivaizduoti, kad bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Taip pat, nuolatinis pataisos poveikis per neatlygintiną darbą visuomenės labui sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti.
- Trūkumai: Viešųjų darbų taikymas yra ribotas dėl asmenų, kuriems negali būti skiriami tokio pobūdžio darbai (pvz., dėl neįgalumo, sunkios ligos). Taip pat, viešieji darbai gali trukdyti nuteistojo darbui, neleidžiant pasiekti bausmės tikslų.
Laisvės apribojimas:
- Privalumai: Bauda yra ekonomiškesnė valstybei, nes ji nieko nekainuoja, o atvirkščiai - atneša finansinių pajamų į biudžetą.
- Trūkumai: Laisvės apribojimas nustato laisvės suvaržymus nuteistajam, gali apimti kelias bendrai privalomas pareigas, draudimus ir įpareigojimus. Vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidų dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais.
Teismui, skiriant baudą, nėra aiškių nuorodų, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims ji turėtų būti skiriama. Tačiau, jei teismas nusprendžia, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turėtų paskirti griežtesnę bausmę, nors ji nebūtinai būtų numatyta sankcijoje.
Baudos Vykdymas Įmonėse
Įmonėse baudų skyrimo praktika yra sudėtinga ir reikalauja atidaus teisinių normų laikymosi. Įmonė neturi teisės savavališkai skirti piniginių baudų savo darbuotojams, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui. Pinigines baudas gali skirti tik valstybės įgalioti pareigūnai.
Tačiau, jei įmonė patiria nuostolių dėl darbuotojo kaltės (pvz., neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties, sugadinus įmonės turtą), įmonė turi teisę pareikalauti darbuotojo atlyginti patirtą žalą. Tokiu atveju, būtina atlikti tyrimą, gauti darbuotojo paaiškinimą, įvertinti padarytos žalos dydį ir parengti atitinkamus dokumentus. Jei darbuotojas sutinka su žalos atlyginimu, gali būti sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo arba taikomos kitos teisės aktuose numatytos priemonės.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas pažeidžia taisykles ir už tai įmonei skiriama bauda, įmonė gali bandyti išsireikalauti šią sumą iš darbuotojo, remdamasi materialinės atsakomybės sutartimi ir įrodžius darbuotojo kaltę bei padarytą žalą.
Verslo požiūris. Keičiama gynybos viešųjų pirkimų tvarka, ką duos naujas EK sprendimas
Svarbu suprasti, kad įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse negali būti numatytos piniginės baudos, prieštaraujančios darbo kodeksui. Visi veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis galiojančiais įstatymais.
tags: #bauda #yra #asmeninis #isipareigojimas