Šiame darbe nagrinėjama specifinė preliminariosios sutarties, naudojamos ikisutartiniuose pirkėjo ir pardavėjo teisiniuose santykiuose dėl būsimo buto arba namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, samprata. Iki šiol akademinėje plotmėje preliminarioji sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau darbe - CK) 6.401 str. išsamiai analizuota nebuvo.
Darbo aktualumas siejamas su dvejopo pobūdžio - teisiniais bei ekonominiais - veiksniais, kuriuos derėtų vertinti kompleksiškai. Galima teigti, kad CK 6.401 straipsnyje legalizuotas pažangus teisės normų institutas, reglamentuojantis siaurus bei specifinius ikisutartinius teisinius santykius, kurie tapo ypatingai aktualūs augant ekonomikai bei prasidėjus intensyvioms statyboms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pozityvioji teisė nagrinėjamą institutą numato dar iki atsirandant realiam poreikiui jį taikyti, t. y. teisė užbėgo poreikiui už akių.
Šiuolaikinėje rinkoje įtakojama savita minėtosios preliminariosios sutarties sampratos taikymas teisinėje praktikoje. Lėtėjant ekonomikos tempams bei atsirandant ekonominio pobūdžio sunkumams, teisės normos (įskaitant nagrinėjamąsias) privalo užtikrinti efektyvią suinteresuotų šalių interesų gynybą bei apsaugą. Atsiranda problema, kelianti klausimą, kaip derėtų taikyti analizuojamą teisės institutą siekiant tikslo - reglamentuojant specifinius ikisutartinius teisinius santykius? Dėl to, šiame darbe pirkėjo, kaip silpnosios šalies, interesų apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys. Nepaisant to, kad šio darbo pobūdis - praktinis, skiriamas deramas dėmesys ikisutartiniams teisiniams santykiams bei aktualiam preliminariosios sutarties instituto teoriniam pagrindimui. Analizuojama preliminariosios sutarties samprata bei santykis su kitomis civilinėmis sutartimis bei jų sampratomis.
Preliminariosios sutarties samprata ir jos reikšmė
Preliminarioji sutartis - tai sutartis dėl sutarties. Taip publikacijos autorius vaizdžiai ir tiksliai apibūdina preliminariąją sutartį. Vien iš CK 6.165 str. 1 d. matyti, kad įstatymų leidėjas šią sutartį laiko šalių susitarimu, pagal kurį ateityje bus sudaryta pagrindinė sutartis. Ateities kriterijus svarbus tuo, kad šalys esamuoju laiku aptaria būsimojo (ateities) sandorio (sutarties) sąlygas ir jas raštu įrodo preliminarioje sutartyje.
Analizuojant šio instituto istorinę raidą, galima paminėti, kad 1964 m. tobulėjant teisiniams santykiams, šios rūšies sutartys būdavo sudaromos remiantis tuo, kad anuomet galiojusio CK 4 str. įtvirtino teisę sandorius. Tuo metu preliminariosios sutartys būdavo vadinamos parengtinėmis. Tačiau ši pozicija verta kritikos, atsižvelgiant į tai, kad parengtinė (preliminarioji) sutartis nekelia reikalavimo vykdyti pagrindinę sutartį, o ja tik sutariamos tos sutarties vykdymo gairės ateityje.
Kaip jau minėta, visos preliminarioje sutartyje aptariamos sąlygos privalo būti įrašytos raštu, nes įstatymas (CK 6.165 str. 2 d.) numato imperatyvą dėl šio sandorio negaliojimo nesilaikant nustatytos sandorio sudarymo formos.
Šią preliminariosios sutarties koncepciją papildo tai, kad kartais preliminarios sutartys yra sudaromos dėl to, kad pagrindinės sutarties sudaryti esamuoju metu yra neįmanoma, nes, pavyzdžiui, nėra sutarties dalyko. Pavyzdžiui, statybai, kad ir kaip sutarties šalys benorėtų, jos negalėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dėl konkretaus buto, nes sutarties dalyko dar nėra, jis tik popieriuje. Tačiau šalys gali sudaryti preliminariąją sutartį dėl būsimo buto pirkimo ateityje (CK 6.401 str.).
CK 6.401 str., kaip lex specialis, reglamentuoja specifinę preliminariosios sutarties rūšį - būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šiam reglamentavimui įtakos turi ypatingas pagrindinės sutarties dalykas ir objektas, t. y. fizinio asmens būstas, kuris neretai būna vienas pagrindinių (brangiausių) gyvenimo pirkinys.
Vėliau šiame skyriuje išsamiau aptarsime CK 6.401 str. paskirtį bei reglamentavimo ypatumus. Baigiant šį skyrių, galima atskleisti požiūris bei sampratų įvairovė į preliminariąsias sutartis pagal CK 6.401 str. šiuolaikinėje rinkoje (kainoms kylant), t. y. sudarant preliminariąsias sutartis projekto pradžioje, vėliau, prieš pagrindinės sutarties sudarymą, neatlygintinai perleisti savo preliminaraus pirkėjo teises kitiems asmenims (galutiniam vartotojui).
Preliminariosios sutarties pagal CK 6.401 str. ypatumai
Dabar panagrinėsime CK 6.401 str. kaip lex specialis subtilybes įvairiais aspektais. Šio straipsnio paskirtis - detalizuoti preliminarios sutarties, skirtos būsimo buto ar namo įsigijimui, sudarymo tvarką bei turinį.
Sutarties šalys
Pirkėjas - fizinis asmuo, pardavėjas - juridinis asmuo. Iš CK 6.401 str. 1 d. matyti, kad abejomis sutarties šalimis negali būti juridiniai asmenys (analogija taikoma ir fiziniams asmenims). Manome, kad tokiu reglamentavimu įteisinama šios sutarties šalių nelygybė ir pirkėjo (silpnosios šalies) interesų apsauga, kuri, iš dalies, atsispindi analizuojamame straipsnyje, be to, tam pritaria ir vyraujanti LAT praktika.
Gali kilti klausimas, jei fizinis asmuo veikia kaip verslo subjektas, ar jo ketinimus įsigyti butą ar namą galima įforminti preliminaria sutartimi pagal CK 6.401 str.? Veikiausiai ne, mat CK 2.4 str. 2 d. patvirtina atskirą terminą, apibūdinantį fizinį asmenį, užsiimantį kokia nors komercine veikla, ir vadina jį verslininku. Tad, jei fizinis asmuo, kuris įstatymo laikomas verslininku, siekia įsigyti butą ar namą komerciniais sumetimais, t. y. siekdamas pelno, jam nebūtų taikomos CK 6.401 str. įtvirtintos privilegijos. Analogija taikoma, jei abi sandorio šalys būtų juridiniai asmenys, CK 6.401 str. šiam teisiniam santykiui.
Nagrinėjamo straipsnio analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad sudarant preliminariąsias sutartis dėl kitokio (negyvenamojo) nekilnojamojo daikto įsigijimo ateityje (pvz., komercinės patalpos), CK 6.401 str. taip pat nebūtų aktualus. Aptartais atvejais šalys, sudarydamos preliminariąsias sutartis, pirmiausia, turėtų remtis CK 6.165 str. nuostatomis.
Pirkėjo teisė nutraukti sutartį
Preliminarioji sutartis turi garantuoti pirkėjui teisę nutraukti ją per dešimt dienų nuo sudarymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisė garantuojama tik pirkėjui. Ši privilegija yra dėl būsimos sutarties dalyko svarbos fiziniam asmeniui (pirkėjui). Gyvenamasis nekilnojamasis turtas - tai ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime turintis daiktas. Įstatymų leidėjas numato specialų naikinamąjį terminą, per kurį pirkėjas gali apsigalvoti ir atsisakyti būsimo pirkinio.
Pabrėžiame, kad pardavėjas tegali pretenduoti į simbolinį nuostolių atlyginimą dėl tokio sutarties nutraukimo.
Sutarties kaina ir jos koregavimas
Šis punktas numato būtinybę sutartyje nurodyti tikslią būsimo buto ar namo kainą bei jos koregavimo tvarką. Kainos korekcijos preliminarioje sutartyje paprastai siejamos su įvairiais veiksniais. Vienas esminių - būsimo buto ar namo tikslus naudingasis plotas. Detalizuotina, kad sudarant preliminariąsias sutartis, šalys aptaria pirkinio tikslų plotą bei kvadratinio metro kainą. Šiaip rangovas nesugebės pastatyti objekto (buto) kvadratinio centimetro tikslumu pagal turimą techninį projektą. Baigus statybas, atliekami kadastriniai (tikslieji) matavimai, kurie kvadratiniu centimetru tikslumu nustato naudingąjį plotą. Tai leidžia nustatyti tikslią kainą, atsižvelgiant į faktiškai pastatytą plotą, ir įgyvendinti atsiskaitymo mechanizmą žinant tikslius objekto matmenis. Labai svarbu, kad pokytis tarp faktinio ir preliminaraus ploto būtų protingas. Jei pokytis bus didelis, pirkėjui atsiveria teisė atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir pretenduoti į ikisutartines netesybas ar nuostolius.
Pardavėjo įsipareigojimai
Preliminarioje sutartyje būtina nurodyti tikslius pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su statybos darbais. Šie įsipareigojimai privalo būti labai detaliai aprašomi, nes ikisutartinėje stadijoje pagrindinės sutarties dalykas dar neegzistuoja, todėl pirkėjas turi tiksliai žinoti, ką jis gaus už sutartą kainą. Atitinkamai pardavėjas turi suvokti, ką jis įsipareigoja pastatyti (atlikti) už minėtą atlygį.
Statybos terminas
Šis punktas reglamentuoja statybos termino numatymo būtinybę preliminarioje sutartyje. Statybos termino numatymas - paskata pardavėjui laiku pabaigti pagrindinės sutarties dalyką bei taip išvengti galimų sankcijų.
Informacija apie teisių suvaržymus
Svarbus punktas, kuris įpareigoja pardavėją atskleisti visą informaciją apie teisių į būsimą butą (namą) suvaržymus. Nekilnojamojo turto vystyme (statybose) įmanomos įvairios projekto finansavimo schemos. Dažnai statybos finansuojamos bankų ar kitų kreditorių lėšomis, kad būtų suformuotas reikiamas statybos biudžetas. Be abejo, lėšas suteikiantis kreditorius, siekdamas apsidrausti, reikalauja prievolės (grąžinti pinigus bei sumokėti palūkanas) įvykdymą užtikrinti. Bene patikimiausia kreditoriaus apsauga - hipoteka. Hipotekos objektas išvardytas CK 4.171 str. 1 d., tad skolininkas gali įkeisti savo nekilnojamąjį turtą kreditoriui, tam, kad užtikrinti prievolės įvykdymą.
Rangos sutarties specifika ir jos santykis su kitomis sutartimis
Su nuosavybės teise sietinas ir rizikos perėjimas, jis įvyksta daikto perdavimo momentu, nebent perdavimo terminą praleidžia viena iš šalių. Rangos sutarties specifika ta, kad jos atveju rangovas darbus paprastai atlieka savo rizika, atlikimo būdus, laiką ir kt. pasirenka pats, jei sutartis nenustato ko kita - darbą dažniausiai atlieka iš savo medžiagos ir savo jėgomis. Rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad rangovas turi teisę jos atlikimui pasitelkti ir kitus asmenis (subrangovus).
Reikia skirti rangovo darbų atlikimą savo rizika ir atsitiktinę medžiagų žuvimo riziką, kuomet atsakomybė priklauso nuo to, kieno medžiagomis ir priemonėmis buvo atliekami darbai.
Esmine rangos sutarties sąlyga laikomas susitarimas dėl sutarties dalyko. Kita esminė sutarties sąlyga - šalių susitarimas dėl rangos įvykdymo terminų. Sutartyje turi būti aptarta darbų atlikimo pradžia ir pabaiga, gali būti susitarta dėl tarpinių terminų. Sutarties kaina nelaikytina esmine sutarties sąlyga (ji esminė tik atskiroms rangos sutarčių rūšims).
Rangos sutarčiai artimos ne tik darbo, bet ir pirkimo-pardavimo, teikimo, paslaugų teikimo sutartys. Nuo pirkimo-pardavimo sutarčių rangos sutartis akivaizdžiausiai atskiria tai, kad pirkimo-pardavimo atveju dažniausiai yra aišku, koks daiktas yra perduodamas ir jis paprastai iškarto perduodamas pirkėjo nuosavybėn. Tuo tarpu rangos sutartimi šalys visų pirma susitaria dėl pačių veiksmų: pagaminimo, pataisymo, - o tik po to dėl perdavimo. Kadangi rangos sutartyje visų pirma vertingi yra patys atliekami veiksmai, o tik po to rezultatas, tai veiksmai, kurių vertė palyginti su rezultato (perduodamo daikto) verte yra nedideli, gali būti pripažinti pirkimu-pardavimu.
Nuo paslaugų sutartinių rangą atskiria, tai, kad jos rezultatas - materialių dalykų sukūrimas, tuo tarpu paslaugų sutarčių dalykas - nematerialaus pobūdžio paslaugos.
Kaip jau minėta, rangos sutartys glaudžiai susiję su kitomis civilinių sutarčių rūšimis. Jos specifika lemia ir tam tikrą problematiką atskiriant ją nuo darbo sutarties. Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja „atlikti tam tikrą darbą“, o kita šalis „už jį sumokėti“, toks apibrėžimas net ir lingvistikai yra artimas darbo sutarties sampratai (darbuotojas „įsipareigoja dirbti“ tam tikrą darbą, o darbdavys „mokėti darbuotojui“). Tačiau rangos sutartyje būtinas elementas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui. Taigi, nors pagal abi sutartis ir atliekamas darbas, tačiau rangos atveju būtinas ir rezultatas.
Civilinis kodeksas sutarties dalyką apibrėžia kaip tam tikro darbo rezultato perdavimą arba kitokių veiksmų, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, atlikimą. Rangos sutartyse rangovo ir užsakovo nesieja jokie pavaldumo santykiai. Rangovas pats organizuoja darbą, jo laiką, būdus, - svarbu tik tai, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutartyje keliamus reikalavimus. Tarp šalių subordinacija negalima. Ši taisyklė (turbūt kaip tik ir norint atriboti rangą nuo darbo sutarčių) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 3 dalyje („rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kiti priklausymo santykiai“).
Subordinacijos draudimas pateisintinas ir tuo, kad rangovas, prisiimdamas darbų atlikimo riziką bei atsakomybę turėtų ir visišką veiksmų laisvę, tai ypač aktualu, kai atliekama ranga, kuriai būtina kvalifikacija. Jau minėta, kad darbus rangovas atlieka savo rizika, todėl jo atlyginimas priklauso ne nuo proceso (darbo), o nuo rezultato. Rezultatui žuvus, netgi ne dėl rangovo kaltės, jis netenka teisės į atlyginimą. Tuo tarpu asmuo dirbantis pagal darbo sutartį atlieka tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles, yra pavaldus įmonės administracijai. Todėl atlyginimas dažnai netgi nepriklauso nuo darbo rezultato, o jeigu ir priklauso, tai „jis darbuotojui mokamas net jei darbo rezultatas žūva ne dėl darbuotojo kaltės“.
Rangos sutarties šalimis gali būti (užsakovu ir rangovu) gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Darbo kodeksas darbuotoju laiko tik fizinį asmenį, turintį darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis rangovas. Darbo sutartys yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Tai, kad rangovas atlikdamas darbus gali pasitelkti kitus asmenis (subrangovus) ir tai, kad juo gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, leistų teigti, kad ši sutartis neturi jokio asmeninio pobūdžio (priešingai nei darbo). Rangos sutartims būdingas terminuotumas. Baigtinis laikas, per kurį bus atlikti darbai - būtinas elementas, negali būti neterminuotų rangos sutarčių (Civilinio kodekso 6.652 str. 1 d. teigia: „Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga“).
Rangos sutarties atveju galimi ir specifiniai savigynos būdai - sulaikymo teisė.
Subrangos santykiai ir atsakomybė
Neretai rangovai sutarties su užsakovu įvykdymui pasitelkia papildomus asmenis - subrangovus. Tokiu atveju, rangovai tampa generaliniais rangovais ir jeigu nesusitaria kitaip, pagal įstatymą, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui - už užsakovo prievolių nevykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad visgi teismų praktikoje sprendžiant ginčus, kylančius iš rangos teisinių santykių, konstatuota, kad sutarčių laisvės principas neriboja galimybės rangos ir subrangos santykius suformuoti kitokiu būdu, t. y., sutartimi šalys gali pakeisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, teisių ir pareigų ribas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011 išaiškino, jog galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas - užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to, pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti kam pareikšti reikalavimus - sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje.
Advokatė pažymi, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. Ypatingai toks trišalis susitarimas yra naudingas subrangovui tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus. Nesant trišalio susitarimo ir rangovui neatsiskaitant su subrangovu, pastarasis neturi jokios reikalavimo teisės į užsakovą.
Advokatė Sandra Akelaitienė pažymi, kad praktikoje pasitaiko atvejų ir sutarties uždarumo principo išimčių, kai šalys sutartyse numato įvairias išlygas trečiosios šalies naudai. Pavyzdžiui, generaliniai rangovai tiek rangos, tiek subrangos sutartyje neretai numato išlygą, leidžiančią užsakovui reikšti tiesioginius reikalavimus subrangovui dėl tinkamo sutarties įvykdymo ir garantinių įsipareigojimų vykdymo. Sutikęs su tokia išlyga ir pasirašęs sutartį, subrangovas tampa atsakingas ne tik prieš generalinį rangovą, bet ir užsakovą ar kitą nurodytą trečiąjį asmenį.
Antroji teismų praktikoje suformuluota taisyklė - reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, tuo tarpu, kiti asmenys gali reikšti reikalavimus tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido. Pastebėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog subrangovo reikalavimo teisė į atliktų darbų apmokėjimą tiesiogiai į užsakovą gali būti nukreipiama tada, kai generalinis rangovas (pradinis kreditorius) perleidžia turimą reikalavimo teisę į užsakovą (skolininką) subrangovui (naujajam kreditoriui). Advokatė pažymi, kad tokiu atveju subrangovas, vadovaudamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą su prašymu dėl skolos priteisimo tiesiogiai iš užsakovo. Šiuo atveju, reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, subrangovas veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas.
Atitinkamai užsakovui, sudarius sutartį tik su generaliniu rangovu (ir nenumačius reikalavimo teisės išlygos subrangos sutartyje), teisė reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, atsirastų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tokia reikalavimo teisė užsakovui atsiranda ir tais atvejais, kai generalinis rangovas pripažintas pasibaigusiu juridiniu asmeniu ir nutarta jį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Kitaip tariant, generalinis rangovas bankrutuoja. Vadinasi, tokiu atveju užsakovui nėra jokių kliūčių reikšti tiesioginį ieškinį subrangovui.
Taigi apibendrinant, Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė pabrėžia, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Tai reiškia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas gali būti pripažintas sutarties pažeidimu, už kurį bus atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Atsiradus nepalankioms sąlygoms, vienos iš šalių atsisakymas vykdyti sutartį negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį arba kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Todėl pasirašant sutartį, kiekvienu atveju ypatingai svarbu įvertinti visas iš jos kylančias rizikas, tiek prieš sutarties kontrahentą, tiek ir prieš trečiuosius asmenis. Tais atvejais, kai subrangos sutartimi subrangovui numatyta atsakomybė ne tik generalinio rangovo, bet ir užsakovo atžvilgiu, advokatė rekomenduoja reikalauti, kad būtų įtraukta ir sąlyga dėl užsakovo tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, rangovui tapus nemokiam.
Rangovo atsakomybė už defektus ir jos mažinimas
Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu, ir rangovo atsakomybės mažinimą, užsakovo paskirtam statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas, aiškinimo ir taikymo.
Visų pirma, teismas akcentavo, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai - atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą.
Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje:
- Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus;
- Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą;
- Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis;
- Rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės - užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
Teismas byloje konstatavo, kad ieškovė kaip užsakovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės sumokėtą už dažymo darbus kainą, turėjo pareigą šioje byloje įrodyti tik defektų faktą, o rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas taikytinas sprendžiant dėl rangovės atsakomybės pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. užsakovui (bylos atveju - ieškovei) reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą. Todėl ieškovei reiškiant reikalavimą atitinkamai sumažinti darbų kainą - priteisti pagal rangos sutartį už atliktus darbus rangovei ieškovės sumokėtą sumą, ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų - ir atsakovės netinkamai atliktų darbų (neteisėtų veiksmų).
Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto netinkamo naudojimo. Nurodytų defektų atsiradimo priežasčių byloje nenustatęs teismas turi spręsti dėl užsakovės reikalavimo priteisti pagal rangos sutartį už atliktus darbus sumokėtą darbų kainą ir neturi nustatinėti visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė dar ir kitą reikalavimą - priteisti jai iš atsakovės nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad atsakovės atliktų darbų rezultatas buvo pašalintas, dėl to ieškovė patyrė išlaidų. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti tris atsakovės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė nesilaikė dažymo darbų atlikimo technologijos ir tai turėjo įtakos plieninių konstrukcijų priešgaisrinių dažų dangos kokybei, darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal normalią paskirtį, todėl užsakovė turi teisę taikyti rangovei sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų dažymo darbų ir reikalauti iš rangovės atlyginti defektų šalinimo išlaidas.
Rangovo atsakomybės mažinimas dėl užsakovo techninio prižiūrėtojo veiksmų
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui.
Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės. Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent atsakovės netinkamai atlikti dažymo darbai, t. y. nesilaikant dažymo darbų atlikimo technologijos, kuri priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu, lėmė dažų atsilupimą ir ieškovės patirtus nuostolius šalinant šiuos defektus. Atsakovė, tiek teikdama pasiūlymą ieškovei, tiek ir vykdydama darbus, kaip šios srities profesionalė, turėjo pareigą įspėti ieškovę dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.
Teismas konstatavo, kad ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad atsakovė dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovę bei atsakovę ir matydamas, kad pastaroji toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau ieškovės statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovo.
Sutarties elementai
Rangos darbų kaina ir jos pokyčiai
Vystantis ekonomikai ir sparčiai didėjant miestų urbanizacijai, vis gausėja sudaromų rangos sutarčių. Tai reiškia, kad rangovas įsipareigoja per tam tikrą nustatytą terminą pastatyti statinį pagal užsakovo užsakymą (pageidavimą). Rangovas ne tik įsipareigoja pastatyti statinį, bet ir atlikti vidaus ir/ar išorės apdailos darbus. Užsakovo susitarimo su rangovu metu, užsakovas įsipareigoja sudaryti tokias sąlygas rangovui, kad rangovas galėtų tuos darbus atlikti, o užsakovas priimti jau kokybiškai pastatytą statinį ir už jį sumokėti sutartyje sutartą kainą.
LR CK 6.653 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė reglamentuoti rangos darbų kainas. Pažymėtina, kad jeigu sutarties šalys nėra susitarusios dėl kainos, tai įstatymas nukreipia į LR CK 6.198 straipsnį, kuriame yra pateikiamos darbų apskaičiavimo taisyklės. Verta paminėti, kad sutarties šalys kaina (kaip viena iš esminių sutarties sąlygų) negalės piktnaudžiauti, kadangi šalys bus susitarusios dėl tokios kainos, kokia buvo rangos sutarties sudarymo metu, toje verslo srityje, kurioje šalys ir susitarė.
Šiuo metu neretai girdime, jog rangovai nebegali vykdyti ar įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš užsakovą ir dažnai pranešama užsakovams, jog rangovai nebeturi galimybės vykdyti rangos sutartyje numatytų darbų, pagal šalių sutartą kainą. LR CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo leidėjo norma, kad jeigu šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos, rangovas neturi teisės reikalauti jos padidinti, o užsakovas sumažinti.
Taigi, kyla klausimas ar rangovas turi teisę didinti darbų kainą vienašališkai? LR CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kai tiekimų medžiagų ar įrenginių kaina taip pat paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad LR CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo norma ir rangovas, siekiantis padidinti kainą privalo įrodyti kainos padidėjimą lėmusias priežastis.
tags: #baudos #dydis #rangos #santykiuose