Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad nepavyksta patiems išspręsti netikėtai iškilusių problemų, staiga prireikia finansinės pagalbos ir priimamas sprendimas pasiskolinti. Skolos - išties nemalonus dalykas tiek skolinantiesiems, tiek besiskolinantiesiems, o jei dar jas vėluojama grąžinti...
Deja, bet ne visiems pavyksta puikiai tvarkyti savo finansus ir pasitaiko tokių atvejų, kai skolų grąžinimas vėluoja net kelerius metus. Tokiais atvejais susirūpinama, ar egzistuoja senaties terminas skoloms ir kas nutiks su įsiskolinimu. Deja, bet dauguma skolų (bankams, verslo partneriams) gali išlikti visą gyvenimą ar net būti paveldimos.
Taip, Lietuvoje egzistuoja antstolių senaties terminas skoloms išieškoti. Pagal šalies civilinį kodeksą, bendrasis senaties terminas yra 10 metų. Nuo teisės išieškoti skolą įtvirtinimo praėjus penkeriems metams skola „nurašoma“. Vadinasi, jei esate įsiskolinę valstybei, po 5-erių metų įsitvirtins senaties terminas ir skolos nebeliks.
Senaties terminai ir jų taikymas
Kitų skolų senaties termino pagal įstatymus nėra. Tiesa, kai kurios skolos gali būti pripažintos beviltiškomis, o tai gali padėti susigrąžinti bent dalį sumokėtų pinigų. Beviltiškų skolų senaties terminas yra mažiausiai vieneri metai nuo tada, kai suma įtraukiama į mokesčio mokėtojo pajamas. Apie tai daugiau kalbėjome ankstesniame straipsnyje „Kas yra beviltiškos skolos ir kaip jas nurašyti?“.
Įteisinus skolą, labai svarbu yra nedelsti ir pradėti jos išieškojimą: per penkerius metus nuo teismo sprendimo dėl skolos išieškojimo pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliams. Per minėtą laiką antstoliams nepateikus reikiamų dokumentų sueina skolos senaties terminas ir išieškotojas praranda teisę reikalauti grąžinti ją priverstine tvarka.
Perdavus vykdomuosius dokumentus antstoliams vykdyti, senaties terminas skoloms nutrūksta. Jei pavyksta išieškoti tik dalį sumos, kitos dalies senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Visgi, jei termino praleidimas yra pateisinamas svarbiomis priežastimis, galima kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti vykdomųjų dokumentų pateikimo terminą, tačiau priežastys dėl ko vėluojama laiku pateikti dokumentus turėtų būti išties svarios.
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kreditorius skolai prisiteisti turi 10 metų (įsiskolinimo data laikoma ta diena, kai pirmą kartą neatliekamas periodinis mokėjimas ar visos skolos grąžinimas, priklausomai nuo to, kaip nurodyta paskolos suteikimo sutartyje). Praėjus minėtam laikotarpiui skolos prisiteisti nebegalima. Visgi, jei pateikiami svarūs įrodymai kodėl to padaryti anksčiau nepavyko, ieškinys gali būti priimamas ir praėjus daugiau, nei dešimčiai metų.
Skolų išieškojimas pradedamas tik įsitvirtinus teismo sprendimui dėl teisės reikalauti grąžinti skolą ir pateikus antstoliams vykdomuosius dokumentus ne vėliau nei per 5 metus nuo teismo sprendimo. Skolų išieškojimo tvarka priklauso nuo skolos rūšies ir skiriamos į du etapus: ikiteisminį ir teisminį skolos išieškojimą. Abiejų etapų tikslas tas pats - iš skolininkų atgauti skolą. Ikiteisminio skolų išieškojimo metu siekiama atgauti skolą papildomai nesikreipiant į teismą.
Turbūt sutiksite, kad gyvenimas pilnas netikėtumų. Tai galioja ir finansų valdymui. Net ir puikiausiai susidėliojus pajamų ir išlaidų planus gali nutikti neplanuotų dalykų, pareikalaujančių nemažų finansinių išlaidų. Tuomet tenka atsigręžti į skolininkus, kuriems kažkada esate skolinę pinigų. Deja, bet ne visi skolininkai gali grąžinti pasiskolintą sumą tuo metu, kai jums prireikia. Tokiu atveju padėti gali skolų pirkimas. Skolų pirkimas - būdas greičiau susigrąžinti paskolintus pinigus. Visiškai nesvarbu, ar senaties terminas skoloms jau suėjęs, ar dar ne, visuomet galite pasinaudoti šia paslauga ir vos per kelias dienas atgauti paskolintus pinigus. Norint parduoti skolą jums tereikės skolą įrodančio dokumento - teismo sprendimo, įsakymo, vykdomojo rašto ar įrašo, vekselio, paskolos sutarties, skolos raštelio ar kito tai patvirtinančio dokumento.
„Didžiajai daliai skolų iki šiol tinka liaudiškas posakis, kad skola - ne žaizda, neužgis. Skolos bankams arba verslo partneriams gali slėgti visą gyvenimą, tėvų negrąžintos skolos paveldimos ir gali būti išieškomos iš jų vaikų. Tačiau atskirais atvejais teisės aktuose yra įtvirtinta priverstinio išieškojimo senatis.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) - priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Galima sakyti, kad tokiu atveju mokesčių skolos „nurašomos“. Kitoms skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra.
Svarbus dalykas išieškojimo procese yra ir vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Bendrasis pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 dienos yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Praleidę senaties terminus, žmonės gali nukentėti. Jeigu išieškotojas nepateikia antstoliui vykdomojo dokumento ir sueina senaties terminas, jis praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo priverstine tvarka. Tiesa, galima kreiptis į teismą prašant šį terminą atstatyti, tačiau būtina nurodyti tikrai svarbias, objektyvias priežastis (liga, darbas užsienyje ar kt.). Vis dėlto galiojantis senaties terminas yra pakankamai ilgas, kad išieškotojas turėtų galimybę kreiptis į antstolius.
Pagal dabartinio CPK 606 straipsnį vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų sprendimai, nustato atitinkami įstatymai. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį,"),], kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola - t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtus alimentus.
CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai dokumentas pateikiamas vykdyti. Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
Teismų priimti sprendimai automatiškai dar netampa vykdomaisiais dokumentais, kuriuos vykdo antstoliai. Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui. Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą bet kuriam iš antstolių, aptarnaujančių teritoriją, kurioje yra skolininko gyvenamoji, turto buvimo ar darbo vieta.“
Administracinių nusižengimų bylos ir baudų išieškojimas
Vienoje socialinio tinklo grupėje asmuo, norėjęs likti anonimu, pasiteiravo, kokioms skoloms antstoliai gali taikyti senaties terminus ir po kiek laiko jos yra panaikinamos. Jis klausė, ar yra senaties terminas valstybinėms, administracinėms skoloms, pavyzdžiui, baudoms už ne vietoje pastatytą automobilį, greičio viršijimą ar skoloms už privalomąjį sveikatos draudimą.
Neišiešotos mokesčių skolos dingsta po 5 metų. Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ advokatas Eugenijus Markevičius aiškino, kad praleidus nustatytą terminą sumokėti baudą, įmokas, mokestines prievoles, atitinkama institucija (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija) išieškojimą perduoda antstoliams, kurie pradeda priverstinį išieškojimą. Jis paminėjo, kad skolos VMI ir „Sodrai“ yra priverstinai nurašomos iš lėšų, esančių skolininkų kredito įstaigų sąskaitose. Jei skolininkas neturi sąskaitų kredito įstaigose arba jose nėra lėšų, skola išieškoma iš turto.
Advokatas pabrėžė, kad tiek baudų, tiek mokestinių prievolių išieškojimas turi būti pradėtas per įstatymuose nustatytą senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atsirado teisė išieškoti. O, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, taigi mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis įvardijo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymą, priverstinio išieškojimo senaties terminas - 5 metai - yra taikomas Lietuvos valstybei mokamiems mokesčiams: pridėtinės vertės; akcizams; gyventojų pajamų; nekilnojamojo turto; žemės; privalomojo sveikatos draudimo įmokoms; pelno; valstybinio socialinio draudimo įmokoms; muitams; kitiems mokesčiai ir su jais susijusioms sumoms, pvz., delspinigiams.
Vis tik, anot M. Dobrovolskio, pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras iki senaties termino, jos yra tęsiamos ir užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu tas senaties terminas pasibaigia (t. y. praeina 5 metai): „Taigi, vien dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo antstolis priverstinio išieškojimo nenutrauks. Jeigu išieškoti mokesčių skolos nepavyks, o priverstinis išieškojimas bus nutrauktas jau pasibaigus 5 metų terminui, pakartotinai pradėti šio proceso jau nebus galima.“
Kiek kitokia tvarka, anot M. Dobrovolskio, yra baudoms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Skirtingai nei esant mokestiniam įsiskolinimui, priverstinai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus negali būti išieškomos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y. praėjus 5 metams.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, pašnekovo aiškinimu, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, už nusikaltimą - per 3 metus. „Jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėjo baudos, tačiau nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o per nustatytą terminą (2 ar 3 metus) nebuvo pradėtas vykdyti nuosprendis, valstybė jo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų. Jeigu nuosprendis - jau vykdomas, baudos išieškojimas yra tęsiamas, iki kol atsiras pagrindas vykdymo veiksmus nutraukti. Pavyzdžiui, nuteistasis miršta arba nuo nuosprendžio praėjo 15 metų“, - dėstė teisininkas.
Beviltiškos skolos ir jų nurašymas
Pasak E. Markevičiaus, jeigu mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip 1 metams arba jeigu skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba skolininkas yra likviduotas, arba bankrutavęs, skola yra laikoma beviltiška. Taigi, jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Vis tik net ir tokiu atveju, jei nėra praėjęs senaties terminas, kreditorius iš naujo gali kreiptis į antstolį, jei sužino, kad skolininkas įsidarbino arba įgijo turto. Pasak teisininko, tokiu atveju net ir baudoms pagal ANK jau nėra taikomas senaties terminas, be to, tokios baudos pažeidėjo prašymu gali būti pakeistos viešaisiais darbais.
M. Dobrovolskis papildė, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo skola valstybei, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu, ekonominiu požiūriu: „T. y., nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos - didesnės už skolą; netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties.“
E. Markevičiaus teigimu, svarbu nepamiršti, kad išieškojimą dar galima nukreipti į skolininko sutuoktinį, jei tarp jų nėra sudaryta vedybų sutartis. Jei skolininkas yra, pvz., kalėjime, tai dar nereiškia, kad asmuo neturi turto, iš kurio nebūtų galimas išieškojimas. O, jeigu skolininkas slepia turtą, pajamas ir t. t., jam gali būti skiriamos baudos.
Kokios skolos negali būti „nurašytos“?
M. Dobrovolskis įvardijo, kad, pagal bendrą taisyklę, negali būti panaikintos, nurašytos ar kitais būdais anuliuotos skolos: telekomunikacijų bendrovėms; komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms; bankams ir kitoms kredito įstaigoms; draudimo bendrovėms; fiziniams ar juridiniams asmenims dėl suteiktų paslaugų, parduotų prekių; paveldėtos skolos, kurios gali būti išieškomos iš mirusio asmens teisių ir pareigų perėmėjų; ir kt.
E. Markevičius pridėjo, kad skolingo fizinio ar juridinio asmens bankroto atveju, kreditorius yra įtraukiamas į kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo plane yra numatoma, kokia apimtimi su juo bus atsiskaityta. Bankrutavusiam asmeniui tinkamai įgyvendinus planą, nuo likusios įsiskolinimo dalies jis atleidžiamas - skola „nurašoma“. Visgi ir tokiu atveju, anot advokato, ne visi įsipareigojimai gali būti nurašomi. Nenurašomi reikalavimai yra: dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; lėšų vaikui išlaikyti (alimentų); pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus; įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Paveldimos ir nepaveldimos skolos
M. Dobrovolskis atkreipė dėmesį, kad dalis skolų yra paveldimos, t. y.: skolos už komunalines paslaugas; skolos telekomunikacijų bendrovėms; skolos fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas; vaiko išlaikymo skola, alimentai; skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms; skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas; ir kt.
Teisininkas pabrėžė, kad negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldėti jo įsiskolinimų. „Gali pasitaikyti atvejų, kuomet mirusiojo skolų suma bus didesnė už paliekamo turto vertę. Tokiu atveju visas paveldimas turtas atitektų skolų dengimui, o jo neužtekus skoloms pilnai padengti - likusi skolos dalis turėtų būti dengiama įpėdinio lėšomis“, - komentavo specialistas. Vis tik jis nurodė, kad yra priemonė įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų - jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nepaveldimos yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai - asmeninė bausmė. Pasak M. Dobrovolskio, teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau ši teisė išimtiniais atvejais gali būti perimama. Teisininkas papasakojo, kad buvo atvejis, kai teismas nuo šios taisyklės nukrypo ir tardymo izoliatoriuje, kalėjime, mirusio asmens sutuoktinei ir dukrai priteisė neturtinės žalos atlyginimą: „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jiems taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėtojai turi teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.“
tags: #baudos #isieskojimo #senaties #termino #pasibaigimo #ypatumai