Visi mokame, ir nemažai, už šiukšlių išvežimą ir sutvarkymą, tačiau jomis atsikratančiųjų neleistinose vietose vis dar gausu. Tai patvirtina ir miškininkai, kurie sako, kad greta kasdienio darbo priversti gaišti laiką knaisiodamiesi po atliekas. Pažeidėjai rizikuoja užsidirbti nemenkas baudas, tiesa, nustatyti juos būna sunku.
Šiukšlės - Kone Ant Tako
Su redakcija susisiekęs tauragiškis, pavadinkime jį Rimu, neslėpė apmaudo dėl radinio Oko miške - kone ant tako suverstos didžiulės krūvos šiukšlių. „Bėgiodamas Oko miške vos ne ant tako radau va tokį „turtą“ - šiukšlių krūvą. Oko miške daugelis mėgsta pasivaikščioti, pabėgioti. Ir skaudu, ir pikta, kad vis dar atsiranda atsikratančių šiukšlių tiesiog miške,“ - piktinosi tauragiškis, pridūręs, kad gal paviešinus nuotraukas niekdarys jas pamatys. - Ir, nors mažai tikėtina, bet galbūt kažkiek susigės.“ Tauragiškio atsiųstas nuotraukas nusiuntėme aplinkosaugininkams. Jie paaiškino, kad tyrimo nepradėjo, nes šiukšlės suverstos miške, tad jie informaciją perdavė miškininkams.
Miškininkų Kasdienybė
Kalbintas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio l. e. medienos ruošos ir prekybos vadovas Airijus Girskis, paklaustas apie šiukšles miškuose, optimizmu netryško - jų vis dar randama. „Radę šiukšlių miškuose visada pradedame nuo to, kad bandome rasti ką nors, pavyzdžiui, čekį, kad būtų galima identifikuoti, kas šiukšles paliko. Jei randame, specialistai surašo protokolus baudoms skirti. Nustatyti šiukšles miške išmetusius asmenis yra be galo sunku, be tvirtų įrodymų tai neįmanoma,“ - kalbėjo A. Girskis.
Ar Daug Šiukšlių Miškininkai Randa Miškuose?
Surenkamų šiukšlių kiekių statistika nevedama, bet šiukšlės miške, pasak pašnekovo, - miškininkų, ypač priemiestinių girininkijų, kasdienybė. „Jei kiekis nedidelis, darbuotojai įsimeta į automobilius ir po darbo parveža į girininkijas. Išrūšiuojame ir pristatome į atliekų surinkimo aikšteles. Bet tai labai sudėtinga, gi miškininkų darbas nėra visą dieną knaisiotis po šiukšles,“ - svarstė miškininkas, pridūręs, kad didesnį šiukšlių kiekį radęs asmuo turėtų kreiptis į artimiausią girininkiją, o jei tai nedidelis kiekis, pilietiškai galėtų jas nugabenti iki artimiausio konteinerio.
Šiukšles Oko miške miškininkai surinko ketvirtadienį.
Trūksta Švietimo
Paklaustas apie tai, kodėl, miškininkų manymu, šiukšlėmis vis dar atsikratoma miškuose, A. Girskis pateikė savo pamąstymus:- Šiuklintojų mažėja, kasmet surenkamų šiukšlių kiekiai, nors nežymiai, bet mažėja. Manau, kad tai žmonių neišprusimas. Reikėtų daugiau švietimo. Visi gyventojai, turintys būstą, už atliekų sutvarkymą moka. Padangas net 5 per metus galima nuvežti surinkėjams. Gi kur kas paprasčiau nuvežti į atliekų surinkimo aikštelę ir priduoti nei miške atsikratyti. Trūksta visuomenės švietimo, kad neapsimoka vežti į mišką, nes baudos didelės, tiesa, nustatyti pažeidėjus gana sudėtinga. Tai patvirtina ir faktas, kad per keletą pastarųjų metų miškininkams nepavyko nustatyti nė vieno šiukšlintojo tapatybės.
Kalbėdamas apie miško šiukšlinimo priežastis, VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas pranešime spaudai įvardija kelis aspektus: „Visų pirma - švietimas ir piliečių sąmoningumo ugdymas. Jeigu dauguma mūsų jausis nejaukiai vien pagalvoję apie miško šiukšlinimą ir dar labiau smerks tai darančius, situacija turėtų keistis. Be to, nemaža problema šiandien yra nelegalus pasipelnymas iš šiukšlių surinkimo - nesąžiningi „verslininkai“ talpina skelbimus, kad išveža šiukšles ir, jas surinkę iš nieko neįtariančių žmonių, paima mokestį, o atliekas išmeta miške vietoj to, kad priduotų į surinkimo aikšteles.“
Teisiniai Reglamentai ir Baudos Už Šiukšlinimą
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, bet koks šiukšlių palikimas miške laikomas pažeidimu. Priklausomai nuo atliekų pobūdžio ir kiekio, gali būti skiriamos šios baudos:
- Nedidelis šiukšlinimas (pvz., maisto pakuotės, plastikiniai buteliai) - bauda nuo 30 iki 600 eurų.
- Stambesnių atliekų išmetimas (padangos, baldai, statybinės atliekos) - bauda siekia iki 2 000 eurų.
- Pavojingų atliekų (pvz., chemikalų, elektronikos) atsikratymas miške - be piniginės baudos gali būti skaičiuojama ir žalos gamtai atlyginimo suma.
Be baudų, pažeidėjui gali būti skirta prievolė savo lėšomis sutvarkyti užterštą teritoriją arba atlikti visuomenei naudingus darbus, pavyzdžiui, dalyvauti aplinkos švarinimo akcijose.
Kokia Bauda Gresia Už Šiukšlinimą Miške? Teisiniai Aspektai
Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas. Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.
- Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose - įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų.
- Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150-300 eurų baudą, saugomose teritorijose - 300-850 eurų.
- Aplinkos užteršimas 1 kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550-1500 eurų baudą, saugomose teritorijose - 1400-2400 eurų.
- Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60-2900 eurų baudos.
Fiziniams asmenims už netinkamą atliekų tvarkymą: surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą, nepriklausomai nuo jų pavojingumo, nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, gresia įspėjimas arba bauda iki 6 tūkst. eurų. Juridiniam asmeniui už netinkamą atliekų tvarkymą (surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą), nesilaikant Atlieų tvarkymo taisyklių reikalavimų, taikoma ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymą - nuo 150 eurų iki 30 tūkst. eurų. Jei atliekos pavojingos, bauda gali siekti ir 70 tūkst. eurų. Už kai kuriuos administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių (pvz., transporto priemonių) konfiskavimas.
Kaip Pranešti Apie Šiukšlinimą Miške?
Jei pastebėjote miško taršą arba asmenis, paliekančius šiukšles, galite apie tai pranešti:
- Aplinkos apsaugos departamentui - skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba praneškite per Aplinkosaugos pranešimų priėmimo sistemą.
- Miškų urėdijai - informuokite vietinę urėdiją apie pastebėtą taršą.
- Savivaldybei ar seniūnijai - kai kuriais atvejais vietos valdžios institucijos gali padėti organizuoti šiukšlių surinkimą.
Pamatę pažeidimą, kreipkitės AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112 arba el. paštu.
Pamoka apie šiukšlinimą, įkvepianti vaikus rūpintis aplinkosauga – SmartKids
Atsakomybė Ir Visuomenės Vaidmuo
Be teisinės atsakomybės, svarbus ir moralinis aspektas - kiekvienas gamtos mylėtojas turėtų ne tik pats nešiukšlinti, bet ir skatinti kitus laikytis švaros. Pagrindiniai būdai, kaip prisidėti prie miškų apsaugos:
- Išsineškite savo šiukšles - net jei nėra šiukšliadėžių, atsineštas atliekas reikėtų išmesti tik tam skirtose vietose.
- Dalyvaukite tvarkymo akcijose - reguliariai organizuojamos miškų valymo iniciatyvos padeda išlaikyti gamtą švarią.
- Švieskite kitus - jei matote šiukšlinančius asmenis, draugiškai priminkite apie gamtos saugojimo svarbą.
„Pastebime, kad žmonės, neatsakingai atsikratantys šiukšlėmis, vis dar galvoja - kas čia tokio, juk suirs. O kad gamtai tokią šiukšlę sunaikinti užtrunka šimtus metų, nesusimąsto. Juo labiau kad kiekviena bet kur numesta atlieka didina užterštumą ir taip viena po kitos auga šiukšlių krūvos“, - sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Pranas Bernotas.
Pasak aplinkosaugininko, gyventojai, pastebėję aplinką teršiančius asmenis, pirmiausia turėtų paprašyti šiukšles susirinkti. O jei į tokias pastabas nereaguojama, pagal galimybes reikėtų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksuoti teritorijos koordinates ir pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112 arba el. paštu.
„Kiekvienas asmuo turėtų visas savas ar surastas maisto, gėrimų ir kitas pakuotes surinkti, pagal galimybes surūšiuoti ir išvežti į jiems priklausančius arba netoli poilsiaviečių esančius konteinerius ar šiukšlių dėžes“, - pabrėžia P. Bernotas. Be to, ne mažiau svarbu savo pavyzdžiu mokyti vaikus, kaimynus ar draugus reaguoti į neatsakingų poilsiautojų elgesį.
Aplinkosaugininkai nuolat vykdo prevencinius reidus, atlieka planinius ir nepalinius patikrinimus. Jei nustatoma aplinkos teršimo atvejų, sklypų savininkai įpareigojami perduoti šiukšles teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bešeimininkes šiukšles nurodoma sutvarkyti savivaldybių administracijoms.
Pasak P. Bernoto, pažeidėjus stengiamasi išsiaiškinti: nuodugniai apžiūrima teritorija, kurioje žmonės išmeta atliekas, ieškomas jų savininkas. „Deja, kiekvieno išmetančio, pavyzdžiui, šokoladinio batonėlio popierėlį, nesužiūrėsi. Tik kad paskui dažnai kažkas kitas irgi sugalvoja ten pat numesti dar vieną popierėlį, ir taip šiukšlių krūvos ima augti. Todėl mūsų tikslas - skatinti žmones elgtis sąmoningai, nes tik nuo jų priklauso mūsų aplinka“, - priduria aplinkosaugininkas.
Primename, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą galite išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. O tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galite nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms.
tags: #baudos #pavyzdziui #uz #siukslinima