Baudų subendrinimas baudžiamojoje teisėje - tai teisinė situacija, kai asmuo, padaręs dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, baudžiamas už kiekvieną iš jų ir už jų visumą.
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000 m., įsigaliojo 2003 m.) bausmių subendrinimo tvarka reglamentuojama 63 straipsnyje. Šis straipsnis taikomas tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu, kad jis padarė dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, iš kurių nė už vieną nebuvo nuteistas.
Teismas paskiria tam tikros rūšies, trukmės ar dydžio bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Atkreipiame dėmesį, jog teismas, skirdamas galutinę bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti.
2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. (Žin., 2004, Nr. 2) ir kitais vėlesniais įstatymais (pvz., 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 5; 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr.) ir 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr.) buvo atlikti Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pakeitimai, patikslinantys bausmių subendrinimo tvarką.
Bausmių subendrinimo būdai
Skiriami du pagrindiniai bausmių subendrinimo būdai: apėmimo ir sudėjimo.
Bausmių apėmimo būdas
Bausmių apėmimo būdu bausmės subendrinamos, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Šiuo atveju griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir negali būti didesnė už pačią griežčiausią bausmę, skiriamą už kurį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, įeinantį į nusikalstamų veikų sutaptį. Galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai skiriamai bausmei. Subendrinti apėmimo būdu galima ne tik tos pačios, bet ir skirtingų rūšių bausmes.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, apėmimo būdu bausmes galima subendrinti, kai:
- yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;
- padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms;
- už vieną nusikalstamą veiką skirta 20 metų laisvės atėmimo (nepilnamečiui - 10 metų) arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Pavyzdys: Asmuo pripažintas kaltu dėl kontrabandos ir neteisėto valstybės sienos perėjimo. Už kontrabandą jam teismas skiria vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, už neteisėtą valstybės sienos perėjimą - 40 parų arešto. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrinamos taikant Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą - griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Galutinė bausmė šiuo atveju bus vieneri metai laisvės atėmimo.
Bausmių sudėjimo būdas
Bausmių sudėjimo būdu teismas gali visiškai ar iš dalies sudeda už konkrečias nusikalstamas veikas skirtas bausmes.
- Visiško bausmių sudėjimo atveju prie griežčiausios bausmės, skirtos už vieną iš atliktų nusikalstamų veikų, pridedamos visos skirtos švelnesnės bausmės.
- Dalinio bausmių sudėjimo atveju prie griežčiausios bausmės pridedama bent dalis kiekvienos bausmės, skirtos už kitą veiką.
Teismas konkrečiu atveju sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti, bet galutinė subendrinta bausmė skiriama didesnė už griežčiausią iš skirtų už konkrečias nusikalstamas veikas bausmių.
Pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 3, 4 dalis, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.
Bausmių bendrinimas, kai skiriamos skirtingos bausmių rūšys
Dažnai pasitaiko, kai už atskiras veikas asmeniui paskiriamos skirtingų rūšių bausmės. Tokiu atveju teismas prie griežčiausios bausmės prideda kitas bausmes, kurios prieš tai keičiamos į griežčiausią bausmės rūšį pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje išdėstytas bausmių sudėjimo ir keitimo kitomis bausmėmis taisykles (pvz., viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai; viena laisvės apribojimo diena prilyginama trims viešųjų darbų valandoms ir t. t.).
Tačiau įstatymas įsakmiai nurodo, kad negalima skirti tokios galutinės subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas. Taip pat draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Bausmių bendrinimas po nuosprendžio priėmimo
Pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies taisykles, bausmės bendrinamos ir tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Bendrinant bausmes pagal šią tvarką, bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, laikas įskaitomas į galutinės subendrintos bausmės laiką.
Bausmių bendrinimas, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs paskirtos bausmės
Baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės taikomos tuomet, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Teismas iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas.
Apeliacinis ir kasacinis skundimas
Nesutikdami su teismo nuosprendžiu dėl bausmių subendrinimo, Baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnio 1 dalyje išvardyti proceso dalyviai (prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas) gali paduoti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui.
Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuosprendį bei apeliacinės instancijos priimtą sprendimą (nuosprendį ar nutartį) taip pat galima apskųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
tags: #baudos #subendrinimas #ank