Sukčiavimas - viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, paveikianti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Sukčiavimo samprata ir požymiai
Nuo 2003 m., kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas (BK), baudos už nusikaltimus padidėjo net 20 kartų, tačiau suma, nuo kurios vagystės, sukčiavimai ar kontrabanda laikomi nusikaltimais, kilo nežymiai. Iš teisinio apibrėžimo yra sunku suvokti ir suprasti sukčiavimo elementus ir požymius. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Jeigu šio nusikaltimo požymio nėra, apie sukčiavimą kaip nusikaltimą kalbėti nebegalime. Tačiau tai nereiškia, jog nėra pažeistos kitos teisės normos ir asmens veiksmai negali būti pripažinti kito nusikaltimo požymiais. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. O pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (LR BK) sukčiavimą apibrėžia gana tiksliai. Tai nėra tiesiog apgavystė ar melas. Paprasčiau tariant, sukčiavimas įvyksta, kai asmuo, panaudodamas apgaulę, įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, arba įgyja kitokios turtinės naudos. Svarbiausia čia yra „apgaulė“ ir „neteisėtas turtinės naudos siekimas“. Pavyzdžiui, jei asmuo parduoda sugedusį automobilį, teigdamas, kad jis yra idealios būklės, arba sukčiauja draudimo bendrovę, pranešdamas apie neįvykusį įvykį, siekdamas gauti išmoką - tai gali būti traktuojama kaip sukčiavimas.
Sukčiavimo formos ir pavyzdžiai
Praktiškai kiekvieną dieną galime girdėti informacinėse priemonėse apie „sukčių” daromus nusikaltimus. Dažniausiai „sukčiai” naudojasi gyventoju patiklumu ir panaudodami apgaulę gauna asmeninės finansinės naudos. Kaip jau minėta, informacinėse priemonėse dažnai girdime kaip asmenys nukentėjo nuo pavyzdžiui telefoninių sukčių (prekybos automobiliais sferoje, PVM sukčiavimai, būdami įkalinimo įstaigose prisistato policijos pareigūnais ar giminaičiais kurie neva turi didelių „problemų“, ar gaunate į mobilųjį telefoną trumpąją žinutę su tekstu, jog laimėjote tam tikrą prizą).
Kaip pranešė Policijos departamentas, kovo 16 d. į Vilniaus apskrities VPK kreipėsi moteris (gimusi 1959 m.), kuri pareiškė, kad kovo 2 d. Klaipėdoje, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami žmonės, kurie prisistatę banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 15 000 eurų. Taip pat kovo 16 d. Vilniuje, moteriai (gimusi 1938 m.) būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami žmonės, kurie prisistatę policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 16 000 eurų, kuriuos ji atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui.
Utenos apskrities VPK praneša, kad gautas Zarasų rajono gyventojos (gimusi 1953 m.) pareiškimas, kad nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. iki 2026 m. kovo 12 d. už negautą siuntinį, į skirtingas banko sąskaitas pervedė 7 337,18 eurų. Padaryta turtinė 7 337,18 eurų žala. Tą pačią dieną apie 10 val. 40 min. į mobiliojo ryšio telefoną paskambinę sukčiai apgaulės būdu iš Visagino gyventojo (gim. 1959 m.) banko sąskaitos pervedė 2 700 eurų moteriai.
Baudžiamoji atsakomybė ir jos dydis
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą Lietuvoje yra numatyta LR BK 182 straipsnyje ir priklauso nuo padarytos žalos dydžio bei kitų aplinkybių. Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes: nusikaltimo motyvus, padarinių sunkumą, kaltininko asmenybę ir kt.
Pakeitimai įsigalios nuo birželio 1-osios, jei juos pasirašys prezidentas. Vienas svarbus pokytis - baudžiamoji atsakomybė nebegrės tada, kai pas žmogų bus rastas vien aparatas naminei degtinei gaminti. Dabar nusikaltimu bus laikoma tik naminukės gamyba turint tikslą ja prekiauti. Naminės „varymas“ savo reikmėms, kai pagaminama iki 10 litrų, bus baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Lietuva Baudžiamojo kodekso griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES valstybių narių - laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau negu kitose ES valstybėse, o skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ne tik itin griežtos, bet orientuotos ir į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą. Dėl to Lietuva pirmauja ES ir pagal kalinių skaičių“, - pastebi įstatymo rengėjai.
Nors iš pradžių abejonių dėl pakeitimų turėjo tiek policija, tiek prokuratūra, po diskusijų rastas kompromisinis variantas, kuris priimtinas ir jiems. Pakeitimai palies ir cigarečių kontrabandininkus. Baudžiamoji byla, kaip ir dabar, bus keliama, jei kontrabandininkas įklius su prekėmis, kurių vertė daugiau nei 7500 eurų. Tačiau griežtesnė bausmė jam grės tada, kai kontrabanda viršys 15 tūkst. eurų, dabar ši suma 12 500 Eur.
Dabar kalėjimas grės tik tada, kai pavogto turto suma viršytų 500 eurų, dabar ši suma - 250 eurų. Jei grobio vertė būtų virš 15 000 tūkst. eurų, tai būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu, o nuo 37 500 Eur jau būtų sunkus nusikaltimas. Pakeitimai taip pat galioja ir kalbant apie sukčiavimus, turto prievartavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, sumos, nuo kurių kyla baudžiamoji atsakomybė, kur kas didesnės. Šiuo metu Lietuvos įstatyme didelės vertės turtas laikoma 12 500 eurų, o, pavyzdžiui, Lenkijoje tai - 230 tūkst. eurų, Slovakijoje - 26 600, Austrijoje - 300 tūkst., Estijoje - 40 tūkst.
Su pokyčiais atsiras ir nauja sąvoka. Šiuo metu nesvarbu, ar pavogsi 12 500 eurų, ar 2 milijonus, pagal įstatymą tai - didelės vertės turtas. Po pakeitimų atsiras nauja, labai didelės vertės turto, sąvoka, tai - 750 MGL viršijanti suma. Rengėjų įsitikinimu, šiuo metu sumos, už kurias kyla atsakomybė, yra gerokai atitrūkusios nuo tikrovės ir neatitinka realios ekonominės padėties šalyje.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?
Geriausia gynyba - prevencija. Būkite itin atidūs neįtikėtinai geriems pasiūlymams internete ar telefonu. Niekada nedalinkite savo asmens duomenų, banko prisijungimo kodų ar slaptažodžių nepatikrintoms trečiosioms šalims. Prieš sudarydami sandorius ar investuodami, visada patikrinkite kitos šalies patikimumą. Atidžiai perskaitykite visus dokumentus ir sutartis prieš pasirašydami.
Jeigu prie Jūsų durų vis gi pasirodė „tariamas“ pareigūnas (policijos ar kitos institucijos) paprašykite jo tarnybinio pažymėjimo, užsirašykite vardą ir pavardė, pažymėjimo numerį. Dažniausiai „sukčiai“ reikalauja visus veiksmus padaryti greitai, išgąsdindami asmenį, kad kiltų kuo mažiau įtarimų ir laiko. Šiuo atveju, labai sudėtinga vadovautis protu, o ne emocijomis, tačiau nereikia skubėti vykdyti reikalavimų.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?
Suprasti įstatymus yra vienas dalykys, bet žinoti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje - visai kas kita. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - nedelsiant kreiptis į policiją. Surinkite visus įrodymus: susirašinėjimus, banko pavedimų išrašus, sutartis, nuotraukas ar kitą informaciją, kuri gali padėti pareigūnams. Kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė atgauti prarastą turtą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.
Telefoninių sukčių pinklėse: populiarėja apsimetinėjimas banko tarnautoju
Teisinė pagalba sukčiavimo bylose
Jei esate įtariamas ar kaltinamas sukčiavimu, svarbiausia yra nepanikuoti ir nesiimti neapgalvotų veiksmų. Jūsų teisė - tylėti ir neatsakinėti į klausimus be advokato. Kuo anksčiau kreipsitės į patyrusį teisininką, tuo geriau. Jis padės Jums suprasti kaltinimus, suformuluoti gynybos strategiją ir užtikrinti, kad Jūsų teisės būtų ginamos visuose proceso etapuose.
Supratimas apie baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą Lietuvoje yra esminis tiek siekiant apsisaugoti nuo šio nusikaltimo, tiek ir išvengti nepagrįstų kaltinimų. Teisė yra sudėtinga sritis, ir kiekviena situacija turi savo niuansų. Jei turite abejonių ar susidūrėte su teisine problema, nedvejodami kreipkitės į teisinės srities profesionalus. Mūsų komanda yra pasirengusi suteikti Jums reikiamą pagalbą ir atsakyti į visus klausimus.
tags: #baudos #uz #apgavyste #straipsnis