Balandžio 24 d. Nutirpus sniegui pamatėme, kad keturkojų šeimininkai ne visada surenka savo augintinių išmatas. Primename, kad už nesurinktas gyvūno išmatas galima sulaukti ir nemažos baudos. Patariame išėjimui į lauką su gyvūnu pasiruošti iš anksto - turėti maišelį, kuriame bus surenkami keturkojo ekskrementai. Rekomenduojama naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius.
Anksčiau viešose erdvėse, tokiose kaip parkai ar šaligatviai, dažnai pasitaikydavo nesurinktų gyvūnų ekskrementų. Ši problema ne tik estetinė, bet ir higieninė, kadangi gyvūnų išmatos gali būti parazitų šaltinis. Tai kelia susirūpinimą, ypač prie vaikų žaidimų aikštelių ir darželių.
"Juk čia žmonės vaikšto, žaidžia vaikai. Tikrai nemalonu vaikščioti ir dairytis, kur dėti koją. Suprantu, kad šunys nekalti. Aš pats turiu šunį ir visada sutvarkau, ką jis pridaro," - dalijasi patirtimi gyventojas Andrius, gyvenantis Kauno senamiestyje.
Nors Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V1-540 „Dėl gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, problema išlieka aktuali.
Kaune, pasak specialistų, šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių (šunadėžių) pakanka - įrengta apie 670 tokių vietų. Tačiau pastebima, kad jos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį, paliekant kitas atliekas, tokias kaip kavos puodeliai ar maisto pakuotės. Tai sukuria papildomų šiukšlinimo problemų.
Nepaisant pakankamos infrastruktūros, viešose erdvėse vis dar pasitaiko atvejų, kai šunų ekskrementai nesurenkami. Neretai gyvūnai atlieka gamtinius reikalus ne tik tam skirtose vietose, bet ir gėlynuose ar kitose nepritaikytose erdvėse. Tai kelia nepasitenkinimą tarp gyventojų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius per 2025 m. sulaukė dvylikos gyventojų skundų dėl nesurinktų gyvūnų išmatų. Šiemet jau užregistruoti trys tokie skundai, o gyvūnų šeimininkams taikyta administracinė atsakomybė.
Už nesurinktas vedžiojamų naminių gyvūnų (šunų, kačių, arklių ar kt.) išmatas numatyta atsakomybė, kuri asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinis pažeidimas gali užtraukti baudą nuo 120 iki 140 eurų.
Širvintų miesto savivaldybė garsiai feisbuke prabilo apie šią problemą, pabrėždama, kad "Sniegas tirpsta ir miestas atsiveria visu savo „grožiu“ - kur statai koją, ten šūdų krūva." Savivaldybė skatina gyventojus laikytis tvarkos ir saugoti miesto želdinius.
Kaišiadorių savivaldybė taip pat ragina augintinių šeimininkus būti sąmoningesnius, nes paliktos išmatos yra ne tik estetinė problema, bet ir galimas įvairių parazitų šaltinis.
Kai kuriose pasaulio šalyse kovojant su šunų ekskrementų problema, įvestos naujos priemonės, reikalaujančios šunų savininkus pateikti savo augintinių DNR mėginius. Tokia sistema veikia Italijos Bolcano mieste, kur įkurta šunų DNR registracijos duomenų bazė. Šunų savininkams, kurių augintiniai bus identifikuoti pagal DNR, gresia baudos nuo 50 iki 500 eurų. Tiems, kurie atsisakys registruoti savo šunų DNR, gali būti skiriama bauda, siekianti 1 000 eurų.
Panašios iniciatyvos įgyvendintos ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Londone, Ispanijos Taragonos mieste, Sietle (JAV) ir Tel Avive (Izraelis). Lietuvoje taip pat skiriamos baudos už šunų ekskrementų nesurinkimą, kurios svyruoja nuo 30 iki 140 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju gali siekti 140 eurų.
Prancūzijos Bezjė mieste, siekiant užtikrinti švarą, visi nuolatiniai gyventojai, laikantys šunis, privalo registruoti savo augintinių DNR pavyzdžius. Miesto pareigūnai kasdien tikrina šunis vedžiojančius šeimininkus ir, nustačius nesurinktus ekskrementus, išrašo baudas. Ši priemonė padėjo sumažinti šunų išmatų kiekį mieste perpus.
Nors kai kurie gyventojai baiminosi drakoniškų priemonių, rezultatai rodo, kad tokie sprendimai gali būti veiksmingi palaikant miestų švarą ir skatinant augintinių savininkus būti atsakingesniais.
Taisyklės ir atsakomybė:
- Už nesurinktus gyvūnų ekskrementus numatyta administracinė atsakomybė.
- Bauda gali siekti nuo 20 iki 140 eurų.
- Kai kuriose šalyse taikoma DNR registracijos sistema gyvūnų ekskrementų problemai spręsti.
Svarbu pabrėžti, kad atsakingas augintinio savininkas visada pasirūpina savo gyvūnu ir priemonėmis ekskrementams surinkti. Infrastruktūros užtikrinimas ir gyventojų sąmoningumo kėlimas yra svarbūs žingsniai siekiant palaikyti švarą viešose erdvėse.
tags: #baudos #uz #gyvunu #ekskrementu #tvarkymui