Kasmet Lietuvoje tarp registruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šiuo metu didėja ir nuteistųjų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų. Bauda - tai turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiškai naudinga ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškus ar turtinę žalą sukėlusius nusikalstamus veiksmus.
Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai plačiai naudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - per dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. (kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus) orientavosi ne į asmens kalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje, kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje, siekiama tvirtinti bausmių ekonomijos principą: skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti.
Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Jie bauda įvardija kaip lygiavertę alternatyvą laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybių narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti kalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 „Dėl alternatyvių baudžiamosios priemonės kalėjimui“. Šios alternatyvos laisvės atėmimui.
Baudos taikymo ir vykdymo problemos
Teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Retai įvertinamas svarbiausias veiksnys - kaltinamojo mokumas, t. y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi reikia analizuoti. Taigi baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas - tai pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos.
Pabrėžtina, jog Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Nors darbų šia tema galima rasti. Baudos dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Šulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Žumską, kuris nagrinėjo bendrus baudos skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs. Iš lenkų mokslininkų galima paminėti M. Melezini, iš anglų - S. Hillsman, iš rusų mokslininkų - I. V. Dvorianskovą bei I. B. Žvalskają. Šie mokslininkai skyrė S. Walteris bei T.
Šiame darbe po ilgos aštuonerių metų pertraukos Lietuvoje naujai ir išsamiai nagrinėtos baudos kaip bausmės
Tyrimo objektas ir tikslai
Magistro baigiamojo darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis įvertinti baudą kaip bausmės reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvoje, išryškinti jos trūkumus ir privalumus bei pateikti pasiūlymus, kaip baudos reguliavimas bei taikymas galėtų būti tobulinamas.
Tyrimo hipotezė.
Tyrimo metodologija
Lyginamasis metodas leido ištirti baudų reguliavimo pavyzdžius užsienio valstybėse. Dokumentų analizės metodas buvo naudojamas nagrinėjant Lietuvos Respublikos ir atskirų užsienio valstybių teisinę bazę, tarptautinius dokumentus, taip pat teismų praktiką. Sisteminis analizės metodas leido atskleisti visą tyrimui panaudotą teorinę ir empirinę medžiagą bei ją panaudoti iškeltiems uždaviniams atskleisti.
Naudoti tyrimo šaltiniai
Nagrinėjant iškeltus uždavinius, buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamieji ir baudžiamojo vykdymo įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, taip pat įvairių užsienio valstybių (Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos) baudžiamieji ir baudžiamojo vykdymo teisės aktai, reglamentuojantys baudą kaip bausmę. Buvo naudojami tarptautiniai dokumentai, susiję su alternatyvomis laisvės atėmimui.
Baudos kaip bausmės reglamentavimas ir taikymas
Bauda kaip bausmė yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytus nusikaltimus. Bauda - tai piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t. y. ji numatyta truputį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudų numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamiesiems nusižengimams sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkiems nusikaltimams sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkiams nusikaltimams sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkiems nusikaltimams - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkiems nusikaltimams sankcijose bauda nenumatoma.
Prof. V. nuomone, bausmės praktinio taikymo problema yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Tačiau atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc.
Reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmė per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc. (žr. 1 lentelę).
Nuo 2011-07-05 viešieji teisių atėmimai ir teisės dirbti tam tikrus darbus arba užsiimti tam tikra veikla laikomos ne bausmėmis, o baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos retai mini šias bausmes. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas sudaro 30,09 proc. šiausia bausme (laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų darbų bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšių, bet ir švelnesnė už baudą. Tačiau viešieji darbai ir bauda yra labai skirtingos savo turiniu ir pobūdžiu, todėl vien tik iš jų vietos bausmių rūšių sąraše yra sudėtinga nuspręsti, kuri iš jų yra griežtesnė.
Pirmoji priežastis - šių bausmių griežtumo vertinimas labai priklauso nuo pažeidėjo, jo socialinio ir ekonominio statuso. Antra, bauda yra ekonominio, o viešieji darbai - socialinio pobūdžio baudžiamosios atsakomybės poveikio priemonė. Kita vertus, nagrinėjamos bausmės yra panašios tuo, kad naudos gauna valstybė. Baudų atveju nuteistasis teismo paskirtą sumą privalo sumokėti į valstybės biudžetą, o viešųjų darbų bausmės esmę sudaro neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui.
Pabrėžtina, jog teismui, sprendžiant, kokią bausmę iš šių dviejų skirti, nėra jokių nuorodų į tai, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Be to, šios bausmės labai dažnai įeina į baudžiamojo įstatymo sankcijų struktūrą kaip alternatyvos. Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 2 dalis reglamentuoja: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kito nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turėtų apsvarstyti galimybę skirti baudą. Tačiau, kaip jau minėjome, dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis sankcijos struktūra, turėtų paskirti griežtesnę bausmę. Tačiau tokiu atveju, bendra tvarka, švelnesnė bausmė negali būti paskirta, nes ji nėra numatyta sankcijoje, nors kaltininko turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu byloja apie baudos vykdymo sunkumus. Taigi viešųjų darbų ir baudos bausmių griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.
Baudos privalumai ir trūkumai lyginant su kitomis bausmėmis
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskiriami dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešųjų darbų: neįgalumas, nėsumas, sunki liga. Tuo tarpu baudų atveju toks apribojimas nėra. Antra, viešuosius darbus gali trukdyti atlikti nuteistojo darbas. Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų atveju negu baudų atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo rėžimas (BVK 40 straipsnis). Tačiau nedirbęs įgyja įprotį nuolat dirbti, gerbti darbą ir jo rezultatus, o tai tampa poreikiu.
Kita laisvės neatėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudų ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme, keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą piniginę sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Tačiau bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiškai naudinga bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais, padedant jiems integruotis į visuomenę. Pavyzdžiui, 1992-1993 m. šios institucijos pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytus draudimus ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, pataisos inspekcijos (toliau - PI) pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti, rasti laikiną gyvenamąją vietą, jeigu asmuo neturi kur gyventi, kartu su darbo birža organizuoja...