Praktiškai kiekvienais metais, prieš prasidedant padangų keitimo laikui, internetinė spauda mirga nuo straipsnių su specialistų komentarais ir siūlymais, kaip tinkamai išsirinkti padangas. Viena iš sudedamųjų tokių straipsnių dalių - padangų „medėjimo“ problema. Padangų „medėjimo“ teorija paprasta - padanga, kuri yra pagaminta prieš 5 ir daugiau metų yra netinkama važiavimui ir saugaus automobilio valdymui užtikrinti, kadangi gumos mišinys sukietėja dėl aplinkos veiksnių. Kai kurie vairuotojai jau apkvailinti iki tokio lygio, kad klientui nebetiks 2015 metų paskutinės savaitės padanga, o 2016 metų pirmos savaitės bus kaip tik ta, kokios reikia. Remiantis tokia kai kurių prekybininkų logika, klientas, nusipirkęs du metus sandėliuotą padangą, pasivažinėjęs kelis mėnesius ją jau gali mesti lauk. Tačiau Rokas Lipeikis, kuris yra įmonės „Egzotika“ vadovas, o taip pat lenktynininkas, teigia, kad padangų „medėjimas“ tai net ne mitas, o visiškas kliento mulkinimas: „Kai kurie prekybininkai turi tokią klientų mulkinimo taktiką (...) padanga sensta tik ją naudojant. Važiuojant padangą veikia daug aplinkos veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką, tačiau sandėliuojant - ne“ - teigė R. Lipeikis.
Vis dėlto, net ir beveik nenaudojamos padangos po kelerių metų praranda savo savybes, kietėja, pleišėja ir tampa nebe tokios saugios, kaip buvo naujos. Kodėl taip nutinka? Padanga - ne vien paprastas gumos gabalas. Tai sudėtingas mišinys iš gumos, suodžių, plastifikatorių, įvairių cheminių junginių. Visi šie komponentai bėgant laikui keičiasi. Deguonis yra vienas pagrindinių padangos „priešų“. Laikui bėgant jis prasiskverbia į gumą ir lėtai ją oksiduoja. Tai nėra nei staigus, nei pastebimas procesas, bet kaupiasi metai iš metų. Oksidacija daro gumą kietesnę, trapesnę, mažiau elastingą. Vienas dažniausių padangų senėjimo katalizatorių - ultravioletiniai saulės spinduliai. Jie naikina gumos molekulinius ryšius ir spartina oksidaciją. Net jei šiltuoju sezonu nuvažiuojama tik keliasdešimt kilometrų, nuolatinis saulės poveikis padangoms gali atimti kelerius jų tarnavimo metus. Guma mėgsta stabilumą. Kai oras nuolat kinta - ryte vėsu, dieną karšta, naktį vėl vėsu - ji patiria mikroįtrūkių. Jie iš pradžių nėra matomi, tačiau laikui bėgant didėja. Šaltis gumą kietina, o kaitra - minkština. Neretai padangos laikomos tose vietose, kurios nėra tam pritaikytos - sandėliukuose, ūkių sodybose, garažuose, kuriuose žiemą kaupiasi drėgmė. Cheminės medžiagos, net jei ant padangos nepila tiesiogiai, garų pavidalu pamažu patenka į gumos paviršių ir jį silpnina. Jeigu automobilis ilgai stovi vienoje vietoje, padangos gauna vadinamuosius „plokščius taškus“. Tai vietos, kurios nuolat suspaustos po automobilio svoriu.
Rokas Lipeikis taip pat patikina, kad Vokietijos automobilių klubas ADAC, yra atlikęs testą šiuo klausimu. Testo rezultatai visiškai neigia padangų „medėjimo“ teoriją ir skelbia, kad prekyboje net ir prieš penkerius metus atsiradus padanga dar yra traktuojama kaip naujas produktas. Tačiau pašnekovas sutinka su tuo, kad virš penkių metų sandeliuojama padanga jau bus praradusi dalį savybių - „Šiek tiek. Galbūt viso labo 5 procentus bus praradus savybių, ir tai šis „nusidėvėjimas“ bus tik viršutiniame sluoksnyje - toks simbolinis pasidėvėjimas, oksidacija“ - tikina R. „Melga“ atstovas taip pat tikina, kad garsaus prekės ženklo padanga, kuri nebuvo naudojama po pagaminimo ilgą laiką, teste parodys prastesnį rezultatą už šviežiai pagamintą ekonominės klasės padangą. „Mes rekomenduojame pirkti ne senesnes nei penkerių metų padangas, o naudoti ne senesnes nei dešimties metų padangas“ - teigia padangų giganto „Continental“ atstovas baltijos šalims Donatas Barcys. Paprastesne matematika kalbant, D. „Gamintojas garantuoja, kad padangos, kurios buvo tinkamai sandėliuojamos, prie atitinkamos temperatūros, gali tarnauti iki 10 metų (...) padanga, sandeliuojama iki 5 metų, nepraranda absoliučiai jokių gerųjų savybių (...) tai jums gali patvirtinti bet kuris padangų gamintojas“ - priduria D. Donatas Barcys taip pat patikina, kad padanga tai nėra maisto produktas - padanga niekada nebus šviežia: „Tiekimo grandinė yra išties ilga, vasarines padangas mes pradedame gaminti rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, žieminės padangos, kurių konstrukcija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui dygliuotos, pradedamos gaminti jau dabar (red. past. beveik prieš metus iki sezono pradžios).
Kiekvienas vairuotojas bent kartą yra susidūręs su nemalonia situacija - pažeista padanga. Šoniniai įpjovimai ir gumbai (dar vadinami „hernijomis“) - tai rimti defektai, kurie tiesiogiai veikia važiavimo saugumą. Net ir nedidelis pažeidimas gali tapti potencialia grėsme sprogimui važiuojant dideliu greičiu. Šoniniai padangų pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl staigaus smūgio į aštrų daiktą ar kietą kliūtį. Gumbeliai, arba kitaip - padangų išsipūtimai, susidaro dėl vidinio sluoksnio pažeidimų. Tai reiškia, kad nutrūksta tvirtinantis kordas, laikantis padangos formą ir spaudimą. Netinkamas slėgis. Perkrova. Senėjimas ir nusidėvėjimas. Netinkamas montavimas. Staigūs temperatūros pokyčiai. Vizualinė patikra - pirmasis žingsnis nustatant padangos būklę. Įpjovimus atpažinti nesunku - tai matomi plyšiai ar įbrėžimai šoninėje sienelėje. Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, būtina sustoti ir patikrinti ratus. Ne visi pažeidimai yra taisytini. Gumbeliai - nes tai rodo plyšusį kordą. Taisymas atliekamas tik specializuotame servise, naudojant vulkanizacijos technologiją. Į įpjovimo vietą dedamas specialus gumos mišinys arba „žaliasis“ gumos pleistras. Deja, gumbelio taisymas - laikinas ir rizikingas sprendimas. Hernija rodo, kad nutrūko vidinis kordas, kuris laiko padangos formą. Kai kurie meistrai siūlo „sustiprinti“ gumbą iš vidaus papildomais sluoksniais, tačiau toks sprendimas tinka tik trumpalaikiam naudojimui - pavyzdžiui, kad nuvažiuotumėte iki serviso. Tikrinkite slėgį bent kartą per mėnesį. Venkite aštrių bordiūrų ir gilių duobių. Nekraukite automobilio per daug. Reguliariai keiskite padangų vietas. Laikykite padangas tinkamomis sąlygomis. Kartais remontas tiesiog neapsimoka. Taisyta padanga niekada nebebus tokia pat patikima kaip gamyklinė - jos struktūra jau pažeista. Padangos šoninis pažeidimas - tai ne tik estetinė, bet ir saugumo problema. Įpjovimai ar gumbeliai gali atrodyti menki, tačiau jie kelia realią grėsmę sprogimui kelyje.
Padangų amžius ir jų techninė būklė ypač aktualūs žiemą, kai vairavimo sąlygos būna prasčiausios. Kai kelio danga šlapia, slidi, svarbu geras padangų sukibimas su kelio danga, todėl geriau, kad jų guma nebūtų sukietėjusi. Restauruotos Klaidingai manoma, kad, restauravus padangą, prasitęsia jos galiojimo laikas. Tačiau negalima pamiršti, kad likusi padangos dalis, karkasas, taip pat yra veikiamas laiko. Ilgainiui padanga praranda tvirtumą, mažėja jos apkrovimo indeksas, todėl didėja sprogimo tikimybė. Būtent dėl to šios padangos priskiriamos prie žemiausios kategorijos ir yra pigesnės. Guma senėja dėl šviesos, šilumos, deguonies, ozono ir kitų poveikių. Todėl jas būtina laikyti sausose, nuo tiesioginių saulės spindulių bei temperatūrų svyravimų apsaugotose, nuolat vėdinamose patalpose. Gamintojų padangoms naudojami gumos mišiniai nedaug kuo skiriasi, todėl paprastai laikoma, kad padangos dalį svarbių savybių praranda jau maždaug po penkerių šešerių metų nuo pagaminimo. Pagaminimo datą nesunkiai galima pasitikrinti patiems. Ji nustatoma pagal serijos numerį, esantį ant padangos sienelės. Serijos numerį sudaro raidžių ir skaitmenų kodas, paskutiniai keturi arba trys (jei padanga pagaminta anksčiau nei 2000 m.) skaičiai ir rodo pagaminimo datą. Pirmieji du reiškia pagaminimo savaitę, o kiti - metus (pavyzdžiui, 1800 reikštų 18 savaitę ir 2000 metus).
Padangų senėjimo požymiai
Laikui bėgant padangų guma sukietėja, išdžiūsta ir atsiranda mikroįtrūkimų. Šie pokyčiai silpnina vidinę struktūrą ir didina sprogimo riziką. Senos padangos pasižymi mažesniu sukibimu, ypač šlapiomis ar apledėjusiomis sąlygomis. Dėl to pailgėja stabdymo kelias ir padidėja akvaplaningo rizika. Saulės spindulių, karščio, drėgmės ir cheminių medžiagų poveikis pagreitina padangos senėjimą. Šoninės sienelės gali deformuotis arba susilpnėti, todėl važiuojant greitkeliu padangos sprogimo tikimybė yra didesnė.
Vienas iš pirmųjų požymių, kad padanga jau „pavargusi“, - smulkūs įtrūkimai ant šonų ar tarp protektoriaus griovelių. Jie dažniausiai matosi tik iš arti, bet rodo, kad guma prarado elastingumą. Dar vienas ženklas - pasikeitęs paviršiaus blizgesys. Nauja padanga būna matinė, šiek tiek „minkšto“ paviršiaus, o senesnė tampa kieta, tarsi plastikinė. Kai spaudi ją pirštu, ji nebepasiduoda - toks jausmas, kad lieti ne guminį, o kietą paviršių.
Padangų senėjimo priežastys
- Saulės spinduliai: UV spinduliai ardo gumos molekulinius ryšius, spartina oksidaciją.
- Temperatūros svyravimai: Nuolatinis kaitimas ir vėsimas sukelia mikroįtrūkimus.
- Drėgmė ir cheminės medžiagos: Paspartina gumos degradaciją.
- Ilgesnis stovėjimas: „Plokšti taškai“ susidaro dėl nuolatinio suspaudimo.
- Netinkamas laikymas: Drėgnose, karštose patalpose arba tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Net ir nenaudojamos padangos, laikomos garažuose, chemiškai sensta. Gumos oksidacija tęsiasi, mažindama elastingumą. Važiuojant su pasenusiomis padangomis, valdymas gali būti nenuspėjamas, ypač atliekant avarinius manevrus.
Rekomendacijos ir patarimai
Ekspertai rekomenduoja atlikti profesionalų patikrinimą po 5 naudojimo metų ir keisti padangas po 6-8 metų, neatsižvelgiant į protektoriaus gylį. Paprastas būdas sužinoti, kiek padangai metų, - pažiūrėti į jos šoną. Ten, tarp visų užrašų ir ženklų, rasi keturis skaičius šalia raidžių DOT. Pirmi du reiškia gamybos savaitę, o kiti du - metus. Tarkime, parašyta „DOT 2619“ - tai reiškia, kad padanga pagaminta 2019 metų 26 savaitę, t. y. birželio pabaigoje. Gamintojai dažniausiai rekomenduoja naudoti padangas ne ilgiau kaip 5-6 metus, nepriklausomai nuo to, kiek kilometrų jos nuvažiavo.
Jeigu nori prailginti padangų amžių, verta jas laikyti tinkamai: vėsioje, sausoje vietoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Geriausia - ant lentynos, ne ant žemės, kad drėgmė nepersiduotų iš apačios. Taip pat verta padangas šiek tiek pasukti kas kelis mėnesius - kad vienoje vietoje guma nesusispaustų. Jeigu praėjo daugiau nei šešeri metai, geriau pagalvoti apie keitimą. Trumpai tariant - padangos sensta tyliai. Jos neskleidžia garsų, neįspėja. Bet kai automobilis slysteli ten, kur anksčiau stovėjo tvirtai, tai dažniausiai pirmas ženklas, kad guma jau „ne ta“. Tad geriau patikrinti dabar, nei gailėtis vėliau.
Oro srauto matuoklės patikrinimas | AUTODOC patarimai
Senų padangų tvarkymas ir perdirbimas
Prasidėjus padangų keitimo metui skubame įsigyti ir pasikeisti padangas į naujas, tačiau ar visi susimąstome, kur nukeliaus senosios, naudoti nebetinkamos padangos? Nors įsigydami naujas padangas vairuotojai susimoka ir už senų padangų atliekų surinkimą ir tvarkymą, kasmet vis dar surenkama šimtai tonų į aplinką išmestų senų padangų. Gyventojams trūksta informacijos. „Kiekvienais metais mes patys vis dar surenkame kelis tūkstančius tonų senų padangų iš apleistų teritorijų, miškų. Sunku paaiškinti, kodėl vis dar tokie dideli skaičiai, nes tiek gyventojams, tiek verslui yra sudarytos visos galimybės tvarkingai atsikratyti senomis padangomis. Galbūt trūksta informacijos arba manoma, kad tai yra brangi paslauga“, - teigia Marina Curko - Notkuvienė, atliekų perdirbimu užsiimančios įmonės „Ekobazė“ direktorė.
Dažnai yra manoma, kad padangų atliekos yra nenaudinga atlieka, bet technologijoms nestovint vietoje dabar yra atliekų perdirbėjų, kurie investuoja į šiuolaikines technologijas, įrenginius ir senas padangas paverčia naudinga žaliava ir produkcija. „Visos padangų dalys yra perdirbamos ir panaudojamos. Padangos yra smulkinamos, atskiriamas metalas, tekstilė, o iš likusios gumos gaminamos granulės. Iš gumos granulių gaminami kilimėliai, parkavimo borteliai, kelių ženklų padai, akustinės plokštės. Taip pat gumos granulės panaudojamos sporto aikštynų dangai“, - apie senų padangų panaudojimo būdus pasakoja M. Curko-Notkuvienė.
Padangų pardavėjų atsakomybė Padangų importuotojų ir gamintojų organizacijos VšĮ „PATS LT“ direktorė Danguolė Butkienė pritaria, kad viena iš priežasčių, kodėl padangos išmetamos į aplinką yra gyventojų nežinojimas, informacijos ir švietimo trūkumas, tačiau taip pat įvardija ir kitas svarbias priežastis. Danguolė Butkienė teigia, kad įtaką turi ir tai, kad nėra aiškios ir vieningos atliekų tvarkymo sistemos, apskaitos, bei kai kurių atliekų tvarkytojų, padangų pardavėjų ar autoservisų neatsakingas, atmestinis prievolių vykdymas.
Kur galima nemokamai priduoti senas padangas?
- Padangų platintojai-pardavėjai: privalo nemokamai priimti senas padangas, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius atitinka perkamų naujų padangų skaičių).
- Autoservisai: privalo nemokamai priimti po padangų keitimo susidariusias senų padangų atliekas (jeigu teikiamos padangų montavimo paslaugos).
- Savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: nemokamai galite priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui), nesumontuotos ant ratlankių.
Kiekvienas galime prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie švaresnės, saugesnės ir sveikesnės aplinkos - tiek gyventojai, domėdamiesi ir sąmoningai pasirinkdami senas padangas palikti ten, kur bus pasirūpinta tinkamu atliekų tvarkymu, tiek verslas, skaidriai ir sąžiningai vykdydami atliekų tvarkymo įsipareigojimus, šviesdami visuomenę, prisidėdami prie iniciatyvų.