Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą - kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.
Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Prieš pradėdamas apklausą teisme, bylą nagrinėjantis teismas liudytoju apklausiamam asmeniui išaiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojas balsu perskaito priesaikos tekstą ir savo parašu patvirtina, kad suvokia pareigą duoti tik teisingus parodymus bei žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
Pareigą duoti tik teisingus parodymus, be kita ko, turi ir nukentėjusysis baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje. Duodamas melagingus parodymus - tyčia visiškai ar iš dalies iškreipdamas jam žinomas arba išgalvodamas naujas, realybėje neegzistavusias ar neegzistuojančias aplinkybes - liudytojas pažeidžia aptartą savo pareigą duoti tik teisingus parodymus.
Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą kyla tik tais atvejais, kai liudytojas ar nukentėjusysis tikrovės neatitinkančius parodymus duoda suprasdamas, kad jo duodami parodymai yra melagingi ir nori ar siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei naudojama vertinant įrodymus, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Taip jis sudaro kliūtį teismui kiek įmanoma greičiau, tiksliau ir teisingiau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.
Svarbu paminėti, kad atsakomybėn už melagingų parodymų davimą liudytojas arba nukentėjusysis gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie svarbias, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes, pavyzdžiui: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, pastebėti kaltinamojo veiksmai ar neveikimas. Pavyzdžiui, liudytojas nebūtų traukiamas atsakomybėn, jei melagingai nurodytų, kad matė, kaip kaltininkas pavogė automobilį, eidamas namo iš darbo, nors iš tikrųjų jis ėjo iš ne iš darbo, bet kitos vietos, tačiau dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nenorėjo to atskleisti.
Melagingus parodymus teismui davęs liudytojas ar nukentėjusysis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kurio sankcijoje numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Neprisaikdinami ir už melagingų parodymų davimą teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neatsako kaip liudytojai baudžiamojoje byloje apklausiami bendrininkai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas (baudžiamoji byla) buvo atskirta į kitą bylą, ar kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės aktų numatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiamas asmuo neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje duoti objektyvią tikrovę atitinkančius parodymus ir save apkalbėti (inkriminuoti).
Didėja baudos už melagingus pagalbos tarnybų iškvietimus
Už melagingą pagalbos tarnybų iškvietimą siūloma baudą padidinti iki 300-1500 eurų. Tokio pat dydžio baudas siūloma skirti už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.
Pataisas teikiantis A.Paulauskas teigia, kad fiksuojamas melagingų skambučių skaičiaus augimas. „Per šių metų pirmąjį ketvirtį jau surašyti 638 administracinių teisės pažeidimų protokolai, pernai jų buvo 2400, 2013 metais - 2100 ir 2012 metais - 1600. Matote akivaizdžią tendenciją augti. Taip pat jaudina, kad smarkiai išaugo pranešimų apie neva visuomenei gresiantį pavojų, t. y. melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis“, - pristatydamas pataisas sakė A.Paulauskas.
Pasak komiteto vadovo, vien per šių metų pirmąjį ketvirtį melagingų pranešimų apie sprogmenis užfiksuota 36, tuo metu pernai tokių iš viso buvo 70, o 2013 metais - 24. Iš šiemetinių melagingų skambučių apie sprogmenis 15 skambintojų nustatyta, dėl 21 pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl penkių pradėtą tyrimą atsisakyta.
„Turime pasakyti, kad kartais skambina ir žmonės, turintys tam tikrų sveikatos problemų. Dėl jų patraukimo atsakomybėn yra ribojimų ir tie žmonės neatsako baudžiamąja, administracine tvarka, jie gali atsakyti kita tvarka“, - sakė A.Paulauskas.
Pasak komiteto vadovo, didelės baudos atgrasys nuo neapgalvotų veiksmų, nes „melagingi skambučiai taps labai brangia pramoga“.
Baudžiamojo kodekso pakeitimai
Taip pat siūloma keisti Baudžiamąjį kodeksą išplečiant atvejus, kada už melagingus skambučius gresia baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamajame kodekse šiuo metu numatyta atsakomybė tam, kas melagingai pranešė apie visuomenei gręsiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelė turtinė žala. Pažeidėjas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė grėstų ir tais atvejais, jei melagingi skambučiai būtų susiję su valstybinės reikšmės objektais arba padaryta didelė žala valstybei.
2015 m. gegužės 19 d. Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teikia BK 285 str. ir ATPK 186 ir 18820 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiais pakeitimais bus siekiama sugriežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus pagalbos tarnyboms. „Per šių metų I ketvirtį buvo surašyti daugiau nei 600 administracinės teisės pažeidimo protokolų dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. 2014 metais tokių protokolų buvo beveik 2,5 tūkst. Ir situacijos kartojasi - pareigūnai važiuoja, tikrina, konstatuoja eilinį faktą apie melagingą skambutį. Sugaištamas laikas, eikvojami kaštai, o pažeidėjai, jei yra išaiškinami, atsiperka minimaliomis baudomis. Tad atėjo laikas juos pažaboti ir bent didelėmis baudomis atgrasyti nuo neapgalvoto skambučio. Dabar melagingi skambučiai taps labai brangia pramoga.
Pateiktuose įstatymo projektuose siūloma padidinti sankcijas už melagingus skambučius. Už melagingą pagalbos tarnybų iškvietimą (ATPK 186 str.) siūloma baudą padidinti nuo 300 iki 1500 eurų. Tokio pat dydžio baudas siūloma skirti už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio (ATPK 18820 str.).
„Pakeitimais taip pat norime daugiau aiškumo, atsiranda „pagalbos tarnybų“ sąvoka. Taip pat svarbu pažymėti, kad visais atvejais, jei melagingai pranešama ar paskleidžiama žinia apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui gręsiantį pavojų arba didelę nelaimę ir jei dėl to buvo iškviestos pagalvos tarnybos, tokie asmenys bus laikomi padarę nusikaltimą, o ne baudžiamąjį nusižengimą, kaip buvo anksčiau“, - aiškino A. Paulauskas.
Šiuo metu galiojančiame BK 285 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai pranešė apie visuomenei gręsiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelė turtinė žala. Pažeidėjas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teikiamu įstatymo projektu įvedamos naujos sąvokos „valstybinės reikšmės objektai“ ir „didelė žala valstybei“, kurios leis plačiau taikyti bausmes.
Baudų didinimas už melagingus iškvietimus ir melagingų parodymų davimą. Straipsnyje aptariama, kaip didinamos baudos už melagingus pagalbos tarnybų iškvietimus ir kokia atsakomybė numatyta už melagingų parodymų davimą teisme.
tags: #baudos #uz #melagingus #iskvietimus