Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą - kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.
Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Prieš pradėdamas apklausą teisme, bylą nagrinėjantis teismas liudytoju apklausiamam asmeniui išaiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojas balsu perskaito priesaikos tekstą ir savo parašu patvirtina, kad suvokia pareigą duoti tik teisingus parodymus bei žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
Pareigą duoti tik teisingus parodymus, be kita ko, turi ir nukentėjusysis baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje. Duodamas melagingus parodymus - tyčia visiškai ar iš dalies iškreipdamas jam žinomas arba išgalvodamas naujas, realybėje neegzistavusias ar neegzistuojančias aplinkybes - liudytojas pažeidžia aptartą savo pareigą duoti tik teisingus parodymus.
Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą kyla tik tais atvejais, kai liudytojas ar nukentėjusysis tikrovės neatitinkančius parodymus duoda suprasdamas, kad jo duodami parodymai yra melagingi ir nori ar siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei naudojama vertinant įrodymus, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Taip jis sudaro kliūtį teismui kiek įmanoma greičiau, tiksliau ir teisingiau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.
Svarbu paminėti, kad atsakomybėn už melagingų parodymų davimą liudytojas arba nukentėjusysis gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie svarbias, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes, pavyzdžiui: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, pastebėti kaltinamojo veiksmai ar neveikimas. Pavyzdžiui, liudytojas nebūtų traukiamas atsakomybėn, jei melagingai nurodytų, kad matė, kaip kaltininkas pavogė automobilį, eidamas namo iš darbo, nors iš tikrųjų jis ėjo iš ne iš darbo, bet kitos vietos, tačiau dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nenorėjo to atskleisti.
Melagingus parodymus teismui davęs liudytojas ar nukentėjusysis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kurio sankcijoje numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Melagingi parodymai išaiškėja nagrinėjant ir baudžiamąsias, ir administracines bylas. Bandymas pagelbėti draugams virsta asmenine baudžiamąja atsakomybe. Nagrinėjant baudžiamąsias (ar administracines) bylas, teisėjai pastebi akivaizdžius parodymų skirtumus ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu. Į administracinės bylos teismo posėdį atsivedami savi liudytojai, kurie teikia neteisingus parodymus. Už tai jie traukiami administracinėn atsakomybėn.
Pagal LR BK 235 str. LR BK 235 str. 1 d. LR BK 236 str. melagingais laikomi parodymai, kai jie visai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ir nukentėjusysis nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjams tenka nagrinėti baudžiamąsias bylas už melagingus parodymus ar pranešimus. Juos pateikdami kaltinamieji arba liudytojai stengiasi pagelbėti draugams, tačiau tai virsta asmenine baudžiamąja atsakomybe. Asmenys įspėjami už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau tai jų nebaugina: kai kurie meluoja apklausos metu, pasirašo protokole, meluoja akistatos metu. Taigi teismo teisėjams tenka priimti nutartis iškelti baudžiamąsias bylas. Jas išnagrinėjus, skiriamos bausmės.
Pavyzdžiui, Veiviržėnų seniūnijos 46-erių metų gyventojas Vytautas Ž., įspėtas dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje, apklausiamas vis tiek melavo apie įvykį. Policijos pareigūnams jis pasakojo, kad neva vieną šios žiemos dieną jis keliavęs į Veiviržėnus pirkti alkoholio, o grįžtant namo Malagių kaime jį užpuolę 4 nepažįstami jaunuoliai, pajutęs smūgį į nugarą ir skausmą mentės srityje. Sugrįžęs namo, suprato, kad yra sužalotas. Policijos pareigūnų įspėtas dėl melagingų parodymų, Vytautas Ž. vis tiek pateikė neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis. Paaiškėjo, kad tą dieną peiliu sužalojo sugėrovas Rasius B. namų virtuvėje. Jam teko paaiškinti, kad nurodytu laiku Malagių kaime išgertuvių metu su dviem sugėrovėmis bei Rasiumi B. kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės. Vytautas Ž. ėmė prieš ją smurtauti. Netikėtai šūktelėjus moterims, jis pajuto nugaroje skausmą. Atsisukęs pamatė Rasių, kuris jam dūrė peiliu į nugarą, gindamas moterį. Atvykus greitosios medikams, vyriškis suprato, kad Rasius gali nukentėti, todėl nusprendė meluoti tyrėjui, kad jį sužeidė nepažįstamieji. Teismas pripažino Vytautą Ž. kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir paskyrė 5 MGL dydžio baudą - 650 litų.
Kaltinamasis Arūnas V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, būdamas nukentėjusiuoju-liudytoju, irgi davė melagingus parodymus. Įspėtas, kas gresia už melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (Aidanas Ž. buvo įtariamas dėl mobiliojo telefono vagystės), Arūnas V. pamelavo, jog šis jį ištraukęs iš švarko kišenės. Per akistatą Arūnas V., vėlgi įspėtas už melagingų parodymų davimą, tvirtino, jog Aidanas Ž. telefoną ištraukęs iš jo kišenės. Beje, ikiteisminio tyrimo teisėjai Jurgitai Grigonienei liudytojas Arūnas V., davęs priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat teigė, kad švarko kišenėje buvusį mobilųjį telefoną ištraukęs Aidanas Ž. Tačiau teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šis buvo kaltinamas dėl mobiliojo telefono vagystės, Arūnas V. pasisakė, jog ikiteisminio tyrimo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu davęs melagingus parodymus. Jis prisipažino melavęs, nes supyko ant Aidano Ž. dėl telefono vagystės. Buvo nustatyta, kad šis jį paėmė nuo žemės, bet ne iš švarko kišenės. Arūną V. teismas nuteisė 10 MGL dydžio bauda - 1300 Lt.
Buvo iškelta baudžiamoji byla trisdešimtmečiui tauragiškiui Dariui Š. ir keturiasdešimtmečiui Alvydui M. dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą. Darius Š. pranešęs policijai, kad pagrobtas jo automobilis „Volkswagen Passat“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, nors tariamai nukentėjęs vyriškis žinojo, kad šis nepavogtas. Darius Š., apklausiamas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nors buvo įspėtas pagal LR BK 235 str. 1 d., kas gresia už melagingų parodymų davimą. Vėliau papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo byloje metu kartojo tą patį: Doviluose pavogtas „Volkswagen Passat“. Melavo ir tai, kad policijos komisariate sužinojęs, kad su jo automobiliu padarytas eismo įvykis, dingę rakteliai. Alvydas M. Jis teigė, kad abu su Dariumi būdami girti pastebėjo, jog pavogtas automobilis. Darius Š. pranešęs apie vagystę policijai. Kaltinamasis Darius prisipažino, kad atvykęs pas Alvydą M. į Dovilus iki ryto girtavo. Po to neišsipagiriojęs Darius vairavo savo automobilį iki Baičių kelio, kol į juos atsitrenkė „Renault Laguna“. Baimindamasis atsakomybės, bandė prašyti vairuotoją, kad nekviestų policijos, tačiau šiam nesutikus, abu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Darius iš Alvydo namų pranešė policijai apie neva pavogtą jo automobilį. Protokole, kuriame buvo nurodyta netiesa, jis pasirašė. Alvydas M. prisipažino ir patvirtino, kas iš tiesų įvyko. Teismas Dariui Š. paskyrė 10 MGL dydžio baudą - 1300 Lt ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Alvydą M. nuteisė 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.
Klaipėdiškė 48-erių metų Danguolė P. nuteista už tai, kad policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja davė melagingus parodymus (LR BK 235 str. 1 d., 236 str.). Ši moteris kreipėsi į policiją, kad vieną vakarą Baukštininkų kaime ją sumušė nepažįstami vyriškiai, atėmė mobilųjį telefoną. Apklausiama rajono Policijos komisariate, ji nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad būnant kaime pas pažįstamą Vacį atvykęs jos pažįstamas R. T. su nepažįstamu draugu. Grįžtant namo, ji susipykusi su R. T., kuris trenkęs į veidą. Vyrai nuvažiavo, palikę ją nugriuvusią. Visgi kaltinamoji prisipažino, kad policijai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad davė melagingus parodymus apie jos apiplėšimą ir sumušimą. Moteris nurodė, kad taip pasielgusi, nes apgirtusi tą vakarą pyko ant pažįstamo R. T. dėl pašlijusių asmeninių santykių. Riešą ir veidą susižalojo griūdama ant grindinio, telefono niekas nepagrobė. Danguolę P. nuteisė 5 MGL dydžio bauda - 650 Lt.
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 1907 melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai. Tai 8 procentais daugiau nei 2014 metais, kuomet tarnybos melagingai kviestos 1751 kartą. Dažniausiai - 1828 kartus - kviesti policijos pareigūnai, 57 kartus - medikai, 22 - ugniagesiai. Dėl melagingų pranešimų apie visuomenei gresiantį pavojų nustatyta 40 įtariamųjų (2014 m. - 23), iš jų 39 - vyrai (2014 m. - 22) ir 8 nepilnamečiai (2014 m. - 3). Apie tariamai padėtus sprogmenis pernai pranešta 81 kartą (užpernai - 42). Daugiausiai tokių pranešimų užfiksuota Vilniuje ir Kaune - atitinkamai 26 ir 12, praneša Vidaus reikalų ministerija.
„Akivaizdu, jog būtinos papildomos priemonės, kurios atgrasintų nuo noro taip „pokštauti“. Jų ir buvo imtasi. Jau šiandien melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai kainuoja labai brangiai - tiesiogine šio žodžio prasme. Nuo šių metų balandžio kainuos dar brangiau, nes grės ne tik baudos ir ieškiniai, bet ir realus laisvės atėmimas“, - sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Nuo balandžio įsigaliosiančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, jog už Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, gresia įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 200 eurų. Už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą gresia bauda nuo 200 iki 2000 eurų. „Šalia to, pagalbos tarnyboms nurodyta visais melagingų iškvietimų atvejais imtis veiksmų dėl patirtų nuostolių išieškojimo iš kaltininko. Nuostoliai paprastai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais eurų“, - teigia S. Skvernelis. Vien Policijos departamentas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praėjusiais metais pateikė beveik 1700 ieškinių. Priteistos žalos dydis siekia kone 19 tūkst. eurų.
Nuo balandžio už minėtas veiklas įsigalioja ir griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, atitinkamas teisės aktų pataisas inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Už melagingą žinią apie grėsmę visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui bus skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Jei dėl melagingo pranešimo kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, grės bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Jei buvo padaryta didelė turtinė žala - bauda arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Vidaus reikalų ministerija primena, jog daugeliu atveju „pokštininkai“ yra nustatomi, jiems skiriamos baudos ir pateikiami ieškiniai. Dažni atvejai, kaip BPC numeriu 112 skambina vaikai, moksleiviai, todėl būtina, kad tėvai aptartų šį klausimą su vaikais, mokytojai - su moksleiviais ir t.t.
Iki šiol BK buvo numatoma atsakomybė tik tuomet, kai melagingi parodymai buvo pateikiami ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar kitoje tarptautinėje teismo institucijoje būnant liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu. Nauja BK redakcija numatoma, kad tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tokia pati atsakomybė gresia ir tam, kuris būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai vertė ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, ar kitoje tarptautinėje teismo institucijoje.
Iki šiol BK numatė, jog „tas, kas tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teismo institucijoje būdamas liudytojas ar nukentėjęs asmuo davė melagingus parodymus būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Toks ministro pavedimas grindžiamas pastaruoju metu itin išaugusiu skambučių, nesusijusių su realiu pagalbos poreikiu, skaičiumi. 2013 metais iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) priimtų 3,9 mln. skambučių 80 proc. nebuvo susiję su pagalbos iškvietimu. Apie pusę šių netikslingų skambučių sudaro skambučiai per klaidą arba su netinkamu motyvu, dar 10 procentų skambučių yra tylūs, t.y. kuomet niekas nekalba su operatoriumi. Apie 40 proc. sudaro piktavališki skambučiai, kuomet 112 numeriu skambinama siekiant trukdyti operatorių darbą, juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 4 d. BPC užregistruoti 105 trukdantys skambučiai iš to paties numerio. Melagingi skambučiai, kuriais pranešama apie neva įvykusią nelaimę sudaro apie 2 procentus.
"Ypač tarnybų veiklą trikdo melagingi pranešimai, kuomet tenka siųsti policijos, ugniagesių gelbėtojų, greitosios pagalbos pajėgas, "Aro" išminuotojus, evakuoti žmones, tikrinti pastatus. Yra tik viena išeitis - bausmės už tokį neatsakingumą turi būti griežtinamos", - pranešime spaudai cituojamas ministras D. A. Barakauskas.
Skambutis iš Pravieniškių pataisos namų balandžio 23 d. privertė evakuoti žmones iš visų telekomunikacijų bendrovės TEO biurų visoje šalyje. Gegužę BPC sulaukė 2 žinomai melagingų skambučių apie užminuotus pastatus - teko evakuoti žmones iš Šiaulių "Akropolio" ir Panevėžio Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Šiuo metu skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. BPC operatoriaus garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
ĮKALINTAS ŽUDIKO NAMUOSE... AR PAVYKS PABĖGTI? | !basement
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Neprisaikdinami ir už melagingų parodymų davimą teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neatsako kaip liudytojai baudžiamojoje byloje apklausiami bendrininkai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis procesas (baudžiamoji byla) buvo atskirta į kitą bylą, ar kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės aktų numatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiamas asmuo neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje duoti objektyvią tikrovę atitinkančius parodymus ir save apkalbėti (inkriminuoti).
Apibendrinimas
- Melagingų parodymų davimas teisme ar ikiteisminio tyrimo metu užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 235 straipsnį.
- Bausmės gali būti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
- Melagingi pranešimai specialiosioms tarnyboms taip pat užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, įskaitant baudas ir galimą laisvės atėmimą.
- Nuostoliai, patirti dėl melagingų pranešimų, gali būti išieškoti iš kaltininko.
- Konstitucija draudžia versti asmenį duoti parodymus prieš save.
ĮKALINTAS ŽUDIKO NAMUOSE... AR PAVYKS PABĖGTI? | !basement
tags: #baudos #uz #melagingus #pranesimus