Miško kirtimų taisyklės Lietuvoje yra reguliuojamos griežtų įstatymų, skirtų užtikrinti miškų tvarumą ir biologinę įvairovę.
Miško kirtimų apribojimai ir draudimai
Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika. Paukščių perėjimo laikotarpiu miško kirtimai ir medienos ištraukimas (kai po kirtimo mediena išvežama iš miško) draudžiami visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose: II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.
Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams. Taip pat leidžiama kirsti visų rūšių medžius, kuriuose minėti kenkėjai jau apsigyvenę, bei medynus, kuriuose einamaisiais metais dėl abiotinių veiksnių ir (ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių. Šie kirtimai turi būti vykdomi laikantis Miško kirtimų taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas. Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.
Per kirtimus svarbu saugoti perinčius paukščius: palikti medžius su saugomų paukščių rūšių lizdais ir tokius medžius, kuriuose yra uoksų, drevių, prie jų formuoti biologinei įvairovei svarbių medžių grupes. Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes detaliai aprašyti Miško kirtimų taisyklėse. Miškų kirtimai ir medienos ištraukimas griežtai ribojamas kurtinių tuokvietėse. Ribojimai taikomi ir aplink kitas lizdavietes, kurios numatytos Miško kirtimų taisyklių 1 priede.
Aplinkosaugininkai primena, kad paukščių perėjimo laikotarpiu draudžiama ne tik atlikti miško kirtimus, bet ir negalima intensyviai genėti ar kirsti saugotinų medžių ir krūmų viešuosiuose želdynuose. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo, skrydžių saugumui arba kai tai yra būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Nors privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau rekomenduojama paukščių perėjimo laikotarpiu netrikdyti paukščių, negenėti, nekirsti medžių, krūmų, arba prieš tai įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.
Miško kirtimų tipai
Lietuvoje galioja keli pagrindiniai miško kirtimo tipai, kurie skiriasi pagal kirtimo metodus ir tikslus:
- Plynieji kirtimai - tai metodas, kai visi medžiai tam tikroje teritorijoje yra kertami vienu metu. Šis kirtimo būdas dažniausiai naudojamas medienos gamybai ir yra efektyvus, kai reikia greitai ir vienu metu iškirsti didelį medžių kiekį. Tačiau plynieji kirtimai gali neigiamai paveikti ekosistemą, nes pašalinus visus medžius, pažeidžiama dirvožemio struktūra ir sumažėja biologinė įvairovė.
- Atvejiniai kirtimai - šiuo metodu miškas kertamas dalimis per tam tikrą laikotarpį. Atvejiniai kirtimai leidžia išlaikyti tam tikrą miško dangą ir palaipsniui atnaujinti miško ekosistemą. Tai yra švelnesnis metodas, palyginti su plynaisiais kirtimais, nes paliekami augti tam tikri medžiai, kurie padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir apsaugo dirvožemį.
- Atrankiniai kirtimai - šis kirtimo metodas apima tik tam tikrų medžių rūšių ar individų kirtimą, paliekant kitus medžius augti. Atrankiniai kirtimai yra naudojami siekiant pagerinti miško kokybę ir struktūrą. Jie padeda išsaugoti miško biologinę įvairovę ir leidžia medžiams natūraliai atsikurti. Atrankiniai kirtimai yra dažnai naudojami miško ugdymo tikslams, siekiant skatinti tam tikrų medžių rūšių augimą ir pašalinti ligotus ar pažeistus medžius.
Kirtimo leidimų procedūros ir atsakomybė
Miško kirtimo leidimų išdavimo procedūros 2024 metais tapo griežtesnės. Leidimų išdavimas vykdomas per Valstybinę miškų tarnybą, kuri atlieka detalią kirtimo plano analizę. Kirtimo ataskaitos turi būti pateiktos po kiekvieno kirtimo, nurodant atliktų darbų apimtį ir atitiktį nustatytoms taisyklėms.
Pažeidusiems ar nesilaikantiems galiojančių reikalavimų dėl medžių kirtimo gresia administracinė atsakomybė pagal ANK 271 straipsnio 7 dalį. Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 1 000 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 800 eurų iki 1 500 eurų. Neteisėtų kirtimų atveju gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas.
Didelės baudos už miško vagystę yra efektyvios. Administracinių nusižengimų kodekso 272 ir 273 straipsniai ne tik numato baudas iki 6000 eurų. Kartu gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas. Teisinis reglamentas daug kam atmušė norą neteisėtai kirsti mišką.
Privačių miškų savininkų atsakomybė
Privačių miškų savininkai turi užtikrinti, kad jų miškai būtų tvarkomi pagal nustatytas taisykles. Savininkų pareigos: privačių miškų savininkai turi atlikti miško būklės vertinimą ir parengti tinkamus kirtimo ir atkūrimo planus. Jie privalo laikytis nustatytų kirtimo taisyklių ir užtikrinti, kad miško kirtimo darbai būtų atliekami laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų. Savininkai taip pat turi įsipareigoti reguliariai tikrinti savo miškų būklę ir, jei reikia, imtis priemonių miško būklės gerinimui.
Savininkai privalo pasirinkti tinkamus kirtimo metodus, atsižvelgdami į miško ekosistemos būklę ir tikslus. Atrankiniai ir ugdomieji kirtimai turi būti atliekami taip, kad būtų išlaikytas miško struktūros ir rūšių įvairovės balansas. Plynieji kirtimai turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Po kirtimo darbų privaloma parengti miško atkūrimo planus, kurie užtikrins, kad miškas bus atkurtas pagal nustatytus reikalavimus. Tai ypač svarbu po plynųjų kirtimų, kad būtų užtikrintas greitas miško atkūrimas ir sumažinta dirvožemio erozijos rizika.
Už taisyklių nesilaikymą privačių miškų savininkams gali būti skiriamos baudos. Tai apima netinkamą kirtimo atliekų tvarkymą, miško atstatymo planų nevykdymą ir kitus pažeidimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį miško ekosistemai. Baudos yra skirtos užtikrinti, kad savininkai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir prisidėtų prie miškų išsaugojimo bei tvaraus naudojimo.
Už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Miškų apsaugą jie gali patikėti įmonėms, teikiančioms miškininkystės paslaugas, burtis į bendrijas miškų apsaugai, kooperatyvus, sudaryti sutartis dėl miško priežiūros su valstybinėmis įmonėmis miškų urėdijomis ir pan. Jei miškų kontrolės pareigūnas nustatys neteisėtus miško kirtimus, o apie vagystę savininkas dar nebus pranešęs, baudos už pažeidimus bus išieškomos iš miško valdos savininko.
Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
Kaip apsisaugoti nuo medienos vagių?
Medienos vagis vilioja neprižiūrimi miškai, kuriuose daug sausuolių ir vėjavartų, užžėlę ribinės linijos, nesimato riboženklių. Sumažinti vagysčių pavojų galima keliais būdais:
- Reguliariai lankytis savo miške pačiam savininkui.
- Daugiau bendrauti su miško valdos kaimynais, su girininkijų darbuotojais, su visais, kurie galėtų pastebėti neteisėtą veiką Jūsų miško valdoje.
- Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį. Tokia sutartis - tai kvalifikuotos miško priežiūros garantija, kai savininkas patiki miškų urėdijai ar miško savininkų kooperatyvui miško valdos priežiūrą tam tikram laikotarpiui. Visą sutarties laikotarpį miško valdos priežiūra ir darbais rūpinsis specialistai, bus suteikiama savininkui reikalinga informacija, atliekama prevencinė miško apsauga nuo vagysčių.
- Miško savininkų kooperatyvas paženklins jūsų valdą specialiais riboženkliais, pažyminčiais, kad jūsų miškas yra prižiūrimas. Specialistai reguliariai lankysis miško valdoje, prie valdos riboženklių pastatys informacinius užrašus, kad miškas yra prižiūrimas, nurodys kontaktinį telefoną. Bet kas, pastebėjęs vykstant kažką įtartino, galės paskambinti ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
- Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu. Tuomet kartu bus sprendžiami kooperatyvo narių miško valdų apsaugos ir ūkininkavimo jose klausimai, darbus organizuos ir vykdys miškininkai specialistai.
- Kartu su miško valdos kaimynais samdyti žmogų miško valdų priežiūrai.
Miško kirtimo darbų organizavimas
Kur kreiptis pastebėjus pažeidimus?
Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimas bus užregistruotas, policijos pareigūnai sureaguos operatyviai. Taip pat galima pranešti per portalą www.epolicija.lt, tiek anonimiškai, tiek ir autorizuotai prisijungus prie sistemos.
Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus. Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai. Tuo tikslu jie įvertina iškirstus medžius ir parengia Kelmų matavimo aktą, kuriame nustatomas neteisėtai iškirstų medžių skaičius ir tūris. Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai. Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.
