Medžioklė - tai ne tik ilgametė tradicija, bet ir atsakinga veikla, glaudžiai susijusi su gamtosauga. Nors iš pradžių medžioklė buvo gyvybiškai svarbi žmogaus išlikimui, laikui bėgant ji tapo pramoga ir hobiu. Dėl šio specifinio pobūdžio, susijusio su ginklų naudojimu ir gyvūnų atranka, medžioklė yra griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymu, Medžioklės taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aktyviai prisideda prie medžioklės tradicijų populiarinimo, o medžiotojų klubai stiprėja materialiai, rūpinasi faunos išsaugojimu ir nuolat maitina žvėris. Tai lemia gyvūnų populiacijų augimą, pavyzdžiui, stirnų, elnių ir briedžių miškuose padaugėjo, išaugo ir kitų gyvūnų, tokių kaip lūšys ar vilkai, populiacijos. Nepaisant šių pastangų, medžiotojo profesija visuomenėje vis dar neretai vertinama neigiamai.
Dažnai pasitaiko, kad medžiotojai ne visada žino naujausius teisės aktų pakeitimus, o kartais vengia skųsti pareigūnų nutarimus, baimindamiesi galimo keršto. Tačiau svarbu suprasti, kad klaidų daro tiek medžiotojai, tiek aplinkos apsaugos pareigūnai. Šiuo metu, siekiant pažaboti afrikinį kiaulių marą, skatinama šernų medžioklė, už kurią anksčiau valstybė netgi mokėjo išmokas.
Neteisėta medžiokle padaroma žala gamtai, kurios dydis už šerną gali siekti nuo 1600 iki 3000 eurų, priklausomai nuo to, kur gyvūnas buvo sumedžiotas - miške, parke ar draustinyje. Tai aktualu net ir tais atvejais, kai šernų medžioklė yra skatinama.
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punktą, kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę, ir tik jose doroti žvėris. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai medžiotojų klubai, nors ir įsirengia aikšteles, bet joms trūksta stogo ar vandens. Esant blogoms oro sąlygoms, medžiotojai gali būti linkę doroti žvėris savo namuose, kur sąlygos yra tinkamesnės.
Dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai
Šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams priskiriama gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas.
Pavyzdžiui, vieno medžiotojo praktikoje pasitaikė atvejis, kai medžiotojas neteisėtai sumedžiojo ragus numetusį stirniną, neįrašė jo į medžioklės lapą ir išdorojo pas draugą ūkiniame pastate. Važiuojant namo, medžiotojas buvo sustabdytas patikrinimui. Už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai konfiskavo jo šautuvą, automobilį ir atėmė teisę medžioti. Nors byla dar nagrinėjama teisme, tikėtina, kad sankcijos bus švelninamos, atsižvelgiant į teismų praktiką.
Kitas atvejis - medžiotojas, kuris, tariamai pagal liudytojo parodymus, stirniną buvo nušovęs iš automobilio. Nors kolega medžiotojas tai patvirtino raštu, aplinkosaugininkų padaryti procesiniai pažeidimai leido klientui būti visiškai reabilituotam, o teismas jį išteisino.
Šilališkių medžiotojų bendruomenei turbūt puikiai žinomas įvykis, kai medžiotojas, viršijęs limitą, neteisėtai sumedžiojo elnią. Tai parodo, kad ne visada aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būna teisūs.
Šie paminėti teismų sprendimai rodo, kad teisingumas yra vykdomas, tačiau klientas turi turėti norą ir ryžtą įrodinėti savo tiesą. Dažnai tarp pačių klubo narių kyla ginčai dėl pašalinimo iš klubo ar drausminių nuobaudų, kas medžioklę paverčia nervų karu.
Bet koks Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų patikrinimas sukelia stresą medžiotojui. Televizijoje dažnai rodomi medžioklės taisyklių pažeidėjai, tačiau pastebimi ir neteisėti pareigūnų veiksmai, tokie kaip asmeninių daiktų apžiūrėjimas be teisinio pagrindo ar pirminių paaiškinimų diktavimas.
Svarbu atsiminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Dažnai jie sumažina pareigūnų paskirtas baudas ar skiria švelnesnes sankcijas, nes Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis suteikia tokią galimybę. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui ir nevaržyti asmens labiau nei būtina.
Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien dėl to, kad netyčia pažeidė įstatymą. Medžiotojams linkima teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus.
Naujausi atvejai ir sankcijos
2021 m. rugsėjo 21 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo priimtas nuosprendis, kuriuo keturiems medžiotojų ir žvejų klubo „Girelė“ medžiotojams priteista 82,5 tūkst. Eur baudos, 69,4 tūkst. Eur žalos aplinkai ir uždrausta medžioti 5 metus.
Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnai, atlikdami Ignalinos rajono medžiotojų ir žvejų klubo „Girelė“ patikrinimą, nustatė įtarimų, kad medžioklės lapuose buvo klastojami įrašai, galimai neteisėtai sumedžiojant nemažai gyvūnų. Klastojant įrašus, nesilaikoma gyvūnų limitų, nevykdoma apskaita, nepaimami mėginiai, reikalingi Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ir sudaroma iliuzija apie didesnį gyvūnų skaičių.
Dėl šių veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. balandžio 1 d. - 2020 m. kovo 31 d.) neteisėtai buvo sumedžiota 18 stirnos patinų, 1 stirnos jauniklis, 2 briedžio patinai, 1 briedžio patelė ar jauniklis, 6 šernų jaunikliai, padaryta 53 627,34 Eur žala.
Keturiems fiziniams asmenims, priklausiusiems klubui „Girelė“, teismo nuosprendžiu skirta: baudų nuo 12,5 tūkst. iki 25 tūkst. Eur, taip pat uždrausta naudotis teise medžioti ir būti medžioklės vadovu 5 metams.
Tai yra pirmosios instancijos sprendimas, kuris gali būti skundžiamas.
Teisinė bazė ir sankcijos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227, 228, 229, 290 straipsniai reglamentuoja atsakomybę už medžioklės taisyklių pažeidimus.
Pagal 290 straipsnio 4, 5, 8 dalis, privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Už administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių ir kitų priemonių konfiskavimą numatyta 5, 6, 7, 8 dalyse.
Pavyzdžiui, už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ir danielių baudos padidintos nuo 1750 iki 17 500 litų (arba atitinkama suma eurais). Už šių žinduolių patelę ar jauniklį - nuo 1050 iki 10 500 litų. Taip pat dešimt kartų padidinti įkainiai už neteisėtai sumedžiotą vilką, barsuką, bebrą ir pilkąjį kiškį.
Baudos už neteisėtai sumedžiotą briedį Šiaulių rajone siekia 19110 litų, taip pat konfiskuojamas medžioklinis ginklas ir atimama teisė medžioti nuo vienerių iki trejų metų.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą galima siųsti el. paštu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bet koks aplinkosaugininkų patikrinimas sukelia stresą, tačiau svarbu bendradarbiauti ir teisingai pateikti informaciją. Aplinkos apsaugos departamentas nuolat informuoja apie medžioklės svarbias datas ir taisykles.
Brakonieriams verta gerai pagalvoti, ar leistis į neteisėtas medžiokles, nes tai gerokai paplonins jų pinigines. Praktika rodo, kad didžiąją dalį brakonierių aplinkosaugininkai anksčiau ar vėliau sučiumpa, todėl potencialiems pažeidėjams labai nuoširdžiai rekomenduojama pamiršti šį žalingą „ ”, užsiimti teisėta veikla.
tags: #baudos #uz #neteisetai #sumedziotus #zveris