Aplinkos ministerija primena žvejams apie galiojančius žvejybos draudimus ir atsakomybę už jų pažeidimus, ypač aktualius pavasario laikotarpiu. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. draudžiama žvejoti sterkus. Šis draudimas yra dalis platesnių pavasarinių žvejybos apribojimų, skirtų apsaugoti žuvis neršto metu.
Neteisėtai sugavus sterką, numatomos ne tik administracinės baudos, bet ir prievolė atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką, bazinis įkainis už sterką yra 240 eurų.
Jei pažeidimas padaromas ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, žala apskaičiuojama taikant trigubą bazinį įkainį, todėl už neteisėtai sugautą sterką tokioje teritorijoje tektų sumokėti 720 eurų.
Be žalos atlyginimo, už draudžiamu metu sugautas žuvis taikoma administracinė bauda nuo 120 iki 300 eurų. Taip pat iš pažeidėjo konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės.
Starkų žvejybos draudimo laikotarpiai ir išimtys
Šiuo metu galiojantis draudimas gaudyti sterkus trunka nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Šis draudimas taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.
Taip pat svarbu žinoti, kad nuo 2024 m. įteisinta prievolė paleisti visus sugautus marguosius upėtakius. Aplinkos ministerija siūlo ir kitus pakeitimus, pavyzdžiui, leisti sužvejoti po vieną didelę lydeką (didesnę nei 80 cm) ir sterką (didesnį nei 65 cm), tačiau šiuo metu galioja griežtesni reikalavimai.
Pagal naujausius siūlymus, siekiant kompromisinio reglamentavimo, būtų leidžiama patiems žvejams apsispręsti, ar paimti sugautą didelę žuvį, tačiau liktų galioti bendras 5 kg žuvų sugavimo limitas.
Nors kai kuriose šalyse taikoma panaši tvarka, pavyzdžiui, Latvijoje, kur leidžiama paimti po vieną didelę lydeką ir sterką, bendras leidžiamų sužvejoti žuvų skaičius yra didesnis. Lietuvoje šiuo metu galioja gana griežtas ribojimas, nustatantis ir minimalų, ir maksimalų leidžiamų paimti lydekų ir sterkų dydį visuose valstybiniuose vandens telkiniuose.
Šiuo metu numatoma leisti sužvejoti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką (didesnę nei 80 cm) ir sterką (didesnį nei 65 cm). Taip pat liktų galioti bendras 5 kg žuvų sugavimo limitas.
Žalos dydžiai už neteisėtai sugautas žuvis
Aplinkosaugos sąlygų pažeidimai ir mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai užtraukia atsakomybę. Žemiau pateikiama lentelė su baziniais įkainiais už padarytą žalą žuvų ištekliams:
| Žuvų rūšys | Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q1), Eur/vnt. | Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q2), Eur/kg |
|---|---|---|
| Šlakys, lašiša | 970€ | |
| Sturys, aštriašnipis eršketas, šamas, ungurys, skersnukis, jūrinė nėgė | 480€ | |
| Kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė, vijūnas, ežerinė rainė, auksaspalvis kirtiklis | 240€ | |
| Baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, perpelė, plačiakaktis, šapalas, žiobris, vaivorykštinis upėtakis, sterlė | 100€ | |
| Mažoji nėgė, upinė nėgė, nėgių vingiliai, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai | 15€ | |
| Builis, ciegorius, ešerys, karosas, kuoja, plakis, raudė, strepetys, seliava | 15€ | |
| Aukšlė, gružlys, kartuolė, kirtiklis, kūjagalvis, saulažuvė, šlyžys, tobis | 2,5€ | |
| Lašišinių žuvų ikrai | 480€ | |
| Menkė, stinta | 23€ | |
| Plekšnė | 10€ | |
| Strimelė, šprotas | 5€ | |
| Dyglė, pūgžlys ir kitos žuvys, kurioms nenustatytas įkainis | 0,5€ |
Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje, arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą.
Pavyzdžiui, kovo mėnesį vykusios akcijos „Saugom lydeką“ metu nustatyti brakonieriavimo atvejai rodo didelius finansinius nuostolius. Zarasų rajone už neteisėtai sugautas 8 lydekas žala siekė 5 865 eurus. Kauno pareigūnai Jurbarko rajone nustatė asmenį, kuris neteisėtai sugavo lydeką, šapalus, žiobrius ir kuojas, padarydamas 5 190 eurų žalą. Vėliau tas pats asmuo su kitu pažeidėju sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, padarydami 3 870 eurų žalą.
Šilutės rajone, Minijos upės ichtiologiniame draustinyje, už du sugautus šlakius asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą, kadangi taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis.
Panevėžio pareigūnai patikrino Širvėnos ežere žvejojusio asmens laimikį ir nustatė, kad jis sugavo per mažą lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm). Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką - 240 eurų (iš viso - 720 eurų). Be to, jam gresia ir administracinė bauda.
Klaipėdos pareigūnai taip pat nustatė asmenį, sugavusį draudžiamo dydžio salatį, kuriam, be baudos, reikės atlyginti 240 eurų žalą.
Baudų dydžių palyginimas ir prevencija
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato baudų dydžius už limituotos lašišinių, upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių pažeidimus: nuo 250 € iki 550 €, o pakartotinai - nuo 550 € iki 1 000 €.
Aplinkosaugininkai primena, kad būtina laikytis visų Mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimų. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, prašoma kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba siųsti informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus elektroniniu paštu.
Taip pat svarbu atsiminti, kad prieš žvejybą ir po jos privaloma susitvarkyti žūklės vietą, surinkti visas komunalines atliekas ir jas išvežti į atitinkamus konteinerius.
Taisyklių pažeidimo atveju, be žalos atlyginimo, gali būti konfiskuoti ir žvejybos įrankiai bei priemonės.
Siekiant užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą, Aplinkos ministerija nuolat tikslina ir tobulina žvejybos taisykles. Naujausi pakeitimai, siūlantys sušvelninti didelių žuvų žvejybos draudimą ir riboti sonarų naudojimą, yra diskutuojami, siekiant rasti kompromisą tarp žvejų poreikių ir gamtosaugos tikslų.
Primename, kad žvejams privaloma paleisti mažesnes nei nustatyti dydžiai žuvis ir vėžius. Starkų, lydekų ir kiršlių žvejybos draudimai yra svarbūs siekiant išsaugoti šias žuvų rūšis ir užtikrinti jų populiacijos atsinaujinimą.
Privaloma paleisti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
- šamus - 75 cm;
- lašišas - 65 cm;
- šlakius - 65 cm;
- salačius - 55 cm;
- vėgėles - 45 cm;
- ūsorius - 45 cm;
- sterkus - 45 cm;
- lydekas - 50 cm;
- kiršlius - 30 cm;
- marguosius upėtakius - 30 cm;
- šapalus - 30 cm;
- meknes - 30 cm;
- lynus - 25 cm;
- karpius - 40 cm;
- baltuosius amūrus - 40 cm;
- marguosius plačiakakčius - 40 cm;
- siauražnyplius vėžius - 10 cm.
Taip pat draudžiama žvejoti tam tikrais laikotarpiais tam tikrose upių atkarpose, o kai kuriais atvejais - ir visai uždrausta žvejyba. Pavyzdžiui, draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus Kuršių marias, kur leidžiama naudoti žuvies gabalėlį.
Žvejybos taisyklių pažeidimas gali sukelti ne tik finansinių nuobaudų, bet ir konfiskuotų žvejybos įrankių riziką. Todėl svarbu visada žinoti ir laikytis galiojančių taisyklių.