Policijai tenka gaudyti iš įvykio vietos pabėgusius asmenis. Tūkstančiai vairuotojų kasmet pasišalina iš įvykio vietos. Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.
Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas. Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus.
Statistika rodo, kad šis reiškinys yra dažnas ir ilgainiui nesikeičia. 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs. Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį - užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais.
Kodėl vairuotojai bėga iš įvykio vietos?
Vairuotojų elgesys po eismo įvykio gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą.
Spontaniškas sprendimas ir šokas
Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.
Neatidumas arba situacijos nesuvokimas
Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai - vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.
Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės
Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo. Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.
Alkoholio vartojimo faktorius ir psichologiniai aspektai
Kaip jau minėta, neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos. Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu. Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos. Avarija, ypač jei jos metu žūva ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas - ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.
Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės. Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.
Kokios bausmės laukia bėgančių vairuotojų?
Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų.
Administracinė atsakomybė
Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
Baudžiamoji atsakomybė
Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.
Statistika ir prevencija
2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti 2454 pasišalinimo atvejai, iš kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs, o 67 žmonės sužaloti. Šių metų sausio mėnesį užfiksuoti 244 atvejai, 6 iš kurių baigėsi sužeidimais. Dauguma tokių eismo įvykių yra smulkūs techniniai incidentai, pavyzdžiui, kiemuose ar prekybos centrų stovėjimo aikštelėse.
Ekspertai pabrėžia, kad viena iš geriausių priemonių kovojant su pabėgimais iš eismo įvykio vietos yra neišvengiamos atsakomybės užtikrinimas. Jei vairuotojai supras, kad jie bet kuriuo atveju bus surasti, mažės ir pačių pabėgimų skaičius. Policija ir toliau aktyviai tiria tokius atvejus, pasitelkia vaizdo stebėjimo kameras ir liudininkų parodymus, siekdama užtikrinti, kad nė vienas pabėgęs vairuotojas neliktų nenubaustas.
Kas dedasi mūsų galvose? Psichologė apie baimes, nerimą ir psichozę | Sveiki gyvi
Policijos atstovo teigimu, didžioji tokių eismo įvykių dalis yra smulkūs techniniai eismo įvykiai, pavyzdžiui, kiemuose ar prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, kai vairuotojai netyčia nubraukia kitą automobilį ir nuvažiuoja. Dalis vairuotojų tiesiog nori užfiksuoti eismo įvykį, nes to reikalauja draudimo bendrovės ir kartais beveik neįmanoma nustatyti kaltininko, nes žmogus negali nurodyti nei preliminaraus laiko, nei vietos, kur tai galėjo įvykti.
Pasak D. Mankausko, dalis vairuotojų pasišalina iš įvykio vietos spontaniškai - juos apima didelis šokas. Tai nėra dažnas atvejis, bet kartais vairuotojai išsigąsta ir tiesiog šoko būsenoje pasielgia spontaniškai bei emocionaliai ir išvažiuoja. Tik paskui susivokia, kad išvažiavo. Be to, kai kurie vairuotojai tiesiog nepastebi, kad sukėlė incidentą. Nemaža dalis tokių atvejų, kai žmogus net nepajaučia. Ypač kai būna brūkštelėjimai bamperiais, kur vos prisiliečia. Arba kartais net nepagalvoja, kad nuo tokio prisilietimo gali būti padaryta žala, tai net neišlipa ir tiesiog nuvažiuoja.
Trečioji kategorija - vairuotojai, kurie sąmoningai nusprendžia pasišalinti, manydami, kad neturi tam laiko. Yra dalis tokių, kurie nusprendžia, kad jam nėra laiko, jis skuba į darbą ar dar kažkur. Ekspertas nurodo, kad pasitaiko ir atvejų, kai vairuotojai iš pradžių pasišalina, bet vėliau patys susisiekia su policija ir prisipažįsta. Tačiau net ir tokiu atveju tai vis tiek laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos, o lengvinančios aplinkybės jiems netaikomos.
Dauguma vairuotojų, kurie pasišalina iš avarijos vietos, tikisi išvengti atsakomybės, ypatingai, jeigu buvo neblaivūs. D. Mankauskas nurodo, kad kai kurie kaltininkai, sukėlę avarijas, vėliau teisinasi, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, tačiau tai paprastai daroma tik tada, kai vairuotojas padaro žalą tik sau, t.y. su savo transporto priemone kažkur apsivertė, trenkėsi į medžius, ar apvirto nuo kelio bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Papratai tokie vairuotojai randami namuose, neblaivūs, o tokių asmenų pasiteisinimas dažniausiai ir būna, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio, jau namuose.
Nors įstatymiškai nustatyta, kad net po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, vis dėlto D. Mankausko teigimu, dažnu atveju vairuotojai randami praėjus tiek laiko, kai jau įrodyti girtumą neįmanoma. Didžioji dalis vairuotojų nėra randami po 20-30 minučių, jie gali būti surasti tik po kelių dienų ar net savaitės. Rastas vairuotojas gi nepasakys: „Taip, aš kai padariau tą įvykį, buvau neblaivus“. Pasak jo, pernai užfiksuota 19 neblaivių iš įvykio vietos pasišalinusių vairuotojų, kurie buvo surasti beveik iš karto, todėl pavyko nustatyti jų girtumą.
Policijos atstovo teigimu, vairuotojai, pasišalinę iš įvykio vietos, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnį, kuris reglamentuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužaloti žmonės ar padaryta didelė žala, vairuotojui gresia bauda nuo 600 iki 1100 eurų. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 metų. Tuo atveju, jei vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnį. Tokiu atveju gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad yra ir sunkinančios aplinkybės. Jei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nesuteikiama pagalba nukentėjusiajam, teismas gali skirti maksimalią bausmė. Be to, pagal BK 281 straipsnį vairuotojui gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonė iki 10 metų.
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus dažnai lemia ne vien racionalus mąstymas, bet ir emocijos. „Mūsų racionalus padaras dažnai yra užspaudžiamas. Pasireiškia emocijos - šiuo atveju baimė, nerimas, išgyvenimo instinktai - visa ta juslinė ir iracionali prigimtis“, - sako jis. Psichologas pabrėžia, kad avarija, ypač jei įvyksta netyčia ir sukelia žmogaus mirtį, yra traumuojantis įvykis, sukeliantis didelį išgąstį. Todėl pirmoji instinktyvi reakcija gali būti bėgimas iš pavojaus vietos. Tokiais atvejais sprendimas pabėgti dažniausiai nėra suplanuotas - tai spontaniškas, panikos padiktuotas sprendimas. Pasak E. Šidlausko, situaciją dar labiau apsunkina alkoholio vartojimas. „Alkoholis yra papildomas veiksnys, nes jis yra sąmoningumo ir valios slopintojas, kuris išlaisvina primityvius įgūdžius ir mūsų instinktyvią prigimtį, todėl jis nepadeda elgtis racionaliai“, - pastebi specialistas. Psichologas atkreipia dėmesį, kad po pabėgimo žmogų dažnai užvaldo kaltės jausmas ir baimė. „Vyksta vidinė kova: viena vertus, atsiranda baimė, kad bus dar blogiau, nes aš pabėgau, o pabėgdamas dar labiau prisidirbau, kita vertus, atsiranda viltis, jog galbūt pavyks išvengti atsakomybės“, - nurodo jis. Tačiau ne visi pasišalinę iš įvykio vietos tai daro vedami baimės ar panikos. Pasak psichologo, kai kurie žmonės sąmoningai pažeidžia taisykles, nes turi psichopatiškų bruožų - jiems sunku atsispirti impulsams ir paisyti įstatymų. E. Šidlauskas pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog teisėsaugos institucijos veiktų efektyviai ir tokiems pažeidėjams būtų aišku, kad jie neišvengiamai bus surasti. „Jeigu toks įsitikinimas bus, tai bus geriausia prevencija. Niekas nebėgs ir tiesiog patys praneš, nes žinos, kad nėra kur bėgti“, - sako jis.
Juk vienas faktas aiškus - pabėgti nuo policijos nepavyks. Net ir vairuojant labai greitą automobilį, pareigūnai veikia dar greičiau ir surengia užtvarus arba sugeba įvaryti persekiojamąjį į šiam nepalankų kelio ruožą. Šią savaitę panašus atvejis užfiksuotas Kretingos rajone. Besivejant „Audi“ teko sustoti ir patrulis netgi spėjo pribėgti prie balto automobilio, tačiau šis staiga pajudėjo ir policininkui beliko šaudyti į „Audi“ ratus. Dar kelis kilometrus nuvažiavęs bėglys sustojo ir siekė pasprukti pėsčiomis, tačiau Palangoje, Žaros g. buvo sulaikytas. Tačiau jis vargu ar suvokė, kad dabartinis jo pažeidimas užtrauks tūkstantinę baudą ir tik fortūnai galima dėkoti, kad baltas „Audi“ į nieką neatsitrenkė ir nesužalojo kitų žmonių. Kita vertus, toks atvejis dar kartą patvirtino seniai žinomą tiesą: kad ir ką bebūtumėte padaręs ar kaip bijotumėte pareigūnų, jų reikalavimui sustoti paklusti privaloma. Priešingu atveju atsakomybės išvengti nepavyks - ji tik padidės kelis kartus.
Daugiau nei prieš metus Lietuvos policija pradėjo naują automobilių gaudynių prevencijos programą, kurios tikslas - sumažinti automobilių gaudynių skaičių ir užtikrinti saugesnį eismą. Šios programos metu policija aktyviai naudoja naujausias technologijas, tokias kaip dronai ir vaizdo stebėjimo kameros, siekdama greičiau ir efektyviau identifikuoti ir sulaikyti pažeidėjus. Taip pat didelis dėmesys skiriamas prevenciniams renginiams ir švietimo veiklai, siekiant didinti vairuotojų sąmoningumą apie Kelių eismo taisyklių svarbą ir pasekmes.
Šiomis dienomis prie miestų policijos pareigūnai įrengė postus ir stabdo automobilius. Nesustojus, vairuotojui gresia ir piniginė bauda, ir gali ilgiems metams atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai automobilių gaudynių, o kai kuriuos tenka vytis ir valandą. Tačiau stabdant bėglį vis rečiau naudojamas šaunamasis ginklas.