Benzino kainos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra jautrios pasaulinėms naftos rinkos tendencijoms, geopolitiniams įvykiams ir vidaus pasiūlos bei paklausos dinamikai. Pastaruoju metu pastebimos įvairios kainų svyravimo tendencijos, kurias lemia daugybė veiksnių.
Benzino kainos Lietuvoje ir Baltijos šalyse
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje sumažėjo 0,4-1,3 proc. Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 0,126 Eur/l. Palyginus su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,1 proc. Tačiau degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nors praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos mūsų šalyje padidėjo: benzinas pabrango vidutiniškai 1,9 proc., dyzelinas - 1,6 procento. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės. Per šį laikotarpį degalai pabrango 0,05 Eur/l, arba 3 procentus. Degalų brangimas prasidėjo nuo šių metų sausio 9 d., pasibaigus vidutinių degalų kainų mažėjimo laikotarpiui, kuris Lietuvoje tęsėsi 11 savaičių - nuo 2022 m. lapkričio mėnesio.
Analizuojant benzino kainos struktūros ir jos kitimo tendencijas Lietuvoje, pastebėtina, kad vidutiniai pardavimo kaštai (prekybinė marža) be mokesčių lapkričio mėnesį padidėjo ir siekė 0,19 Eur/l. Gruodžio mėnesį benzino vidutiniai pardavimo kaštai (marža) didėjo ir sudarė 0,23 Eur/l.
Pasaulinės naftos rinkos įtaka
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 64,8 USD/bbl - tai 5,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 61,6 USD/bbl. Naftos kainoms neigiamą poveikį darė įvykiai Irane, keliantys susirūpinimą dėl galimų tiekimo sutrikimų. Žaliavinės naftos kainos sumažėjo nežymiai. Vidutinė Brent naftos savaitės kaina sumažėjo iki 85,3 USD/bbl (0,3 proc.), Urals naftos vidutinė savaitės kaina - iki 58,5 USD/bbl (0,5 proc.). Urals rūšies naftos kainos kritimas matomas gruodžio 5 d. rusiškai naftai uždėjus G7 valstybių pasiūlytą kainų viršutinę ribą. Iki gruodžio 5 d. Urals rūšies naftos kainos svyravo tarp 60-70 USD/bbl, tačiau po kainų ribojimo įvedimo kainos yra 50-60 USD/bbl lygyje. Brent naftos kaina pastarąsias 9 savaites (lapkričio 21 d. - sausio 30 d.) laikėsi mažesniame kaip 90 USD už barelį lygyje. Vidutinė šio laikotarpio Brent naftos kaina yra 82,2 USD/bbl.
Lietuvos eksporto ir importo tendencijos
Praėjusiais metais Lietuvos prekių eksporto apimtis siekė 36,7 mlrd. Eur, importo - beveik 41,4 mlrd. Eur. Tarptautinės prekybos deficitas pernai sudarė 4,7 mlrd. Eur ir buvo 17,6% didesnis nei 2023 m. (3,97 mlrd.). Praėjusių metų eksporto apimtis sumažėjo 8%, palyginti su 2023 m., ir 17%, palyginti su 2022-aisiais, kai buvo pasiektas visų laikų Lietuvos rekordas - prekių eksportuota už 44,3 mlrd. Lietuvos importo vertė pernai sudarė 41,4 mlrd. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per praėjusius metus susitraukė tik 0,3%, palyginti su 2023-aisiais. Neįtraukus naftos produktų, lietuviškų prekių pernai buvo eksportuota 2,6% daugiau nei užpernai, suskaičiavo statistikai. „Didžiausią neigiamą įtaką eksporto raidai turėjo visus metus mažėjęs reeksportas ir jau antrą ketvirtį iš eilės traukęsis mineralinių produktų eksportas. Turėtų augti toliau Jis atkreipia dėmesį, kad, atsigaunant pramonei, nemineralinių lietuviškos kilmės produktų eksportas auga jau antrą ketvirtį iš eilės, o 2024 m. „Stabilizavusios gamtinių dujų kainos ir atlaisvintos sankcijos nulėmė atitinkamai azoto ir fosforo trąšų eksporto atsigavimą. K. „Konkurencingumo praradimo požymių šiuo metu taip pat nematyti - eksporto rinkos dalys ir toliau yra neprarastos. Tad, atsigaunant užsienio paklausai, Lietuvos įmonių gamyba ir atitinkamai eksportas turėtų didėti. Vilties dėl augimo taip pat suteikia mineralinių produktų eksportas, kurio lygis šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs", - nurodo jis. Kita vertus, augant prekybos karų su JAV rizikai, didėja neapibrėžtumas ir atitinkamai rizika bent iš dalies prarasti prieigą prie JAV rinkos, kuri 2024 m. buvo penkta pagal svarbą lietuviškos kilmės eksporto rinka, galimą neigiamą veiksnį mini LB ekonomistas. Reeksporto metinis susitraukimas 2024 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 15,1%, skaičiuoja K. Vasiliauskas. „Lietuvos baldų eksportas yra ant atsigavimo slenksčio. „Lietuvos baldų eksportas jau pradėjo augti į Vokietiją, yra ties augimo ribą Jungtinės Karalystės rinkoje,“ - pozityvias tendencijas įžvelgia A. Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Tiesa, baldų eksportas toliau mažėja į Skandinavijos rinkas - baldų eksportas į Švedija 2024 m. Partnerės - kaimyninės šalysPagrindinės Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo kaimyninės valstybės - pirmoje vietoje yra Latvija, kuri prekių iš Lietuvos buvo eksportuota už 4,4 mlrd. Eur, antroje - Lenkija (už 3,6 mlrd. Eur). Trečioje vietoje yra Vokietija (už 3,2 mlrd. Iš didžiausių Lietuvos eksporto partnerių sąrašo pernai iškrito agresorė Rusija, kuri 2023 m. 2024 m. gruodį prekių eksportuota už 2,62 mlrd. eurų, importuota už 3,27 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,7 mlrd. eurų. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 653,3 mln. Per mėnesį (2024 m. gruodį, palyginti su 2024 m. lapkričiu) eksportas sumažėjo 15 proc., importas - 7 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo kritęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (25,6 proc.), baldų (21,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (29,4 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (20,2 proc.), mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (11,2 proc.), organinių chemijos produktų (56 proc.), importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 17 proc., importas - 6,2 proc. Per metus (2024 m. gruodį, palyginti su 2023 m. gruodžiu) lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,5 proc., be mineralinių produktų - 0,8 proc. 2024 m. daugiausia eksportuota į Latviją (11,9 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,7 proc.), o importuota iš Lenkijos (14 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,6 proc.), Nyderlandus (8,7 proc.), Latviją (7,7 proc.), Jungtines Valstijas (6,8 proc.). 2024 m. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,2 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (18,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,1 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,1 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,5 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,1 proc.).
Istorinė perspektyva ir tarptautiniai ryšiai
Baltų prekyba siekia senovės laikus, kai buvo prekiaujama su Senovės Roma, slavų, Skandinavijos kraštais, Bizantija. Žvėrių kailiai, vaškas, gintaras, gyvuliai buvo mainomi į sidabro, vario, geležies gaminius. Iki XVI a. vidurio kai kurios prekės - ginklai, grūdai, medus, galvijai daugiausia buvo gabenamos vandens keliais. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1403 m. leido Krokuvos pirkliams be muitų prekiauti su Lietuva. Iki XVII a. prekybos lengvatomis naudojosi Rygos pirkliai. Per Lietuvą jau nuo XIV a. vyko Rusijos prekyba su Vakarų Europa. Lietuvos ir Vakarų Europos prekybiniai santykiai suintensyvėjo po 1410 m. Žalgirio mūšio. XV a.-XVI a. tranzito prekybos svarbiausiais centrais tapo Vilnius ir Kaunas. Apie XV a. vidurį įsteigta Hanzos sąjungos kontora Kaune. XV a. užsienio pirkliams (vad. svečiams) buvo leidžiama verstis tik didDidmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 7 proc. - nuo 149,5 Eur/MWh iki 160,5 Eur/MWh. Kainų augimą lėmė dėl žiemiškų orų išaugęs elektros energijos vartojimas, savaitės pradžioje sutapęs su sumažėjusia nacionaline, ypač vėjo elektrinių, generacija. Sausio 13 d. pasiektas paros elektros energijos vartojimo rekordas - apie 51,4 GWh. Praėjusios savaitės visomis darbo dienomis elektros energijos suvartojimas siekė nemažiau 48,8 GWh. Ankstesnis paros elektros suvartojimo rekordas buvo pasiektas šių metų sausio 8 d. Sausio 13 d. numatomos 72-137 Eur/MWh, Šiaurės Europoje - 26-129 Eur/MWh ribose. Sausio 12-18 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 7 proc. - nuo 149,5 Eur/MWh iki 160,5 Eur/MWh, Estijoje didėjo 7 proc. - nuo 147,1 Eur/MWh iki 156,8 Eur/MWh, Lenkijoje - 16 proc., nuo 146,2 Eur/MWh iki 169,7 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 5 proc. - nuo 106,7 Eur/MWh iki 101,7 Eur/MWh, Vokietijoje - 3 proc., nuo 112,5 Eur/MWh iki 108,7 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 29 proc. Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje sausio 12-18 d., palyginti su ankstesne savaite, išaugo 5,9 proc. Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 199,1 GWh, arba 20,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 60 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Palyginimui, praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta 58 proc. Palyginimui, prieš metus tą pačią savaitę Lietuvoje pagaminta 75 proc. Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos - 98,5 GWh, arba 22,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 80,9 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 104,3 GWh, arba 5,8 proc. Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 70,4 GWh elektros energijos - tai 28,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 54,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 57,5 GWh elektros energijos, arba 18,3 proc. Saulės elektrinės pagamino 3,3 GWh elektros - tai 79 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 1,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 27,9 proc. Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 13,5 GWh - tai 5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,2 GWh, ir 25,6 proc.
Lietuvos energetikos agentūros analitikai prognozuoja, kad kainos pokyčiai šalies degalinėse po vasario 5 d. neturėtų būti drastiški. Juos pajustume tik tuo atveju, jeigu kiltų sutrikimų aplinkinėse valstybėse Europos rinkoje. Per metus (nuo 2022 m. Palyginti nagrinėjamą laikotarpį su 2022 m. sausio 3 d. vidutinėmis kainomis, benzinas mažiausiai pabrango Lietuvoje ir Vokietijoje - atitinkamai 5 proc. Lyginant nagrinėjamą laikotarpį su 2022 m. sausio 3 d. vidutinėmis kainomis, matyti, kad dyzelinas mažiausiai pabrango Lietuvoje ir Vokietijoje - atitinkamai 28 proc. Analizuojant benzino kainos struktūros ir jos kitimo tendencijas Lietuvoje, pastebėtina, kad vidutiniai pardavimo kaštai (prekybinė marža) be mokesčių lapkričio mėnesį padidėjo ir siekė 0,19 Eur/l. Gruodžio mėnesį benzino vidutiniai pardavimo kaštai (marža) didėjo ir sudarė 0,23 Eur/l. Analizuojant dyzelino kainos struktūros ir jos kitimo tendencijas Lietuvoje, pastebėtina, kad vidutiniai pardavimo kaštai (prekybinė marža) be mokesčių, lapkričio mėnesį sudarė 0,10 Eur/l. Gruodžio mėnesį dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai (marža) be mokesčių didėjo ir sudarė 0,19 Eur/l. Biodegalų dalis sudarė 0,11 Eur/l. Sausio mėnesį dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai sumažėjo iki 0,11 Eur/l, vidutinė biodegalų dalis sudarė 0,09 Eur/l.
Tarpvalstybinės dujų ir naftos rinkos
Europos dujų ir SGD importas iš Rusijos 2025 m. sumažėjo apie 30 proc. - nuo 52 mlrd. kub. metrų 2024 m. iki 37 mlrd. kubinių metrų. Padidėjus įtampai tarp Maskvos ir ES dėl karo prieš Ukrainą, Rusijos dujų importas į regioną sumažėjo nuo daugiau nei 150 mlrd. kub. metrų 2021 m. - tada jis sudarė apie 40 proc. pasiūlos. Tačiau tiekimas į Europą padidėjo dujotiekiu „TurkStream 2“, kuris yra vienintelis kelias į Europą. Pagal „Entso-G“ duomenis dujų per „TurkStream 2“ į Europą eksportuota apie 16,4 mlrd. kub. metrų, arba 8 proc. (1,2 mlrd. kubinių metrų) daugiau, palyginus su ankstesniais metais. Paskelbtoje ataskaitoje teigiama, jog Europos dujų rinkai įžengus į 2025 metus, kai buvo prarasta maždaug 14 mlrd. kub. metrų rusiškų dujų tiekimo per Ukrainą, didesnis SGD importas kompensavo pasiūlos sumažėjimą, o bendras tiekimas per metus padidėjo 19 mlrd. kub. metrų. Didesnis SGD importas taip pat leido Europai padidinti eksportą į Ukrainą - 2025 m. pasiekta daugiau nei 7 mlrd. kub. Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 38,3 proc., prieš savaitę buvo 43,2 proc., prieš metus tuo pačiu metu - 59,2 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 50,4 proc. 2026 m. sausio 12-16 d. Į Latviją gamtinių nebuvo išsiųsta (ankstesnę savaitę - 128,6 GWh), o į Lenkiją gamtinių dujų išsiųsta 53,9 GWh (ankstesnę savaitę - 21,2 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,2 GWh dujų (6,1 proc. Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas sausio 12-16 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 24 proc.
Lietuva nuo 2022 m. gegužės nebeimportuoja iš Rusijos benzino ir dyzelino. Anksčiau šis importas sudarė iki 10-20 proc. viso naftos produktų suvartojimo per metus. Lietuvoje veikianti Lenkijos koncerno ORLEN valdoma naftos perdirbimo gamykla turi pajėgumus patenkinti ne tik mūsų šalies, bet ir Latvijos bei Estijos poreikius, taip pat eksportuoja produktus į kitas šalis. Kaip žinoma, šių metų vasario 5 dieną įsigalios embargas naftos produktams iš Rusijos. Europa iki šiol iš Rusijos importuoja apie 0,5 mln. barelių dyzelino per dieną, tačiau Rusijos dalis bendrame importe mažėja: 2022 m. lapkritį rusiško dyzelino dalis sudarė 48 proc. viso importo, gruodį - 43 proc., o 2023 m. sausį - 42 proc. viso importuojamo dyzelino. Pastaruoju metu daugiau naftos produktų importuojama iš JAV, Vidurio rytų ir Azijos regionų. Per pasiruošimo embargui laikotarpį, kuris truko beveik metus, buvo pildomos kuro saugyklos Europoje, tad rinkų analitikai tikisi, kad tiekimo sutrikimų įmonės ir gyventojai neturėtų pajusti. Prognozuojama, kad didmeninės degalų kainos Europoje trumpuoju laikotarpiu augs dėl ilgesnio transportavimo atstumo ir laiko.
Lietuvos eksporto vertė 2024 metais siekė 36,7 mlrd. eurų - 6,85 proc. mažiau nei 2023-iaisiais, kai jis siekė 39,4 mlrd. Lietuvos importo vertė pernai siekė 41,4 mlrd. eurų ir buvo 7,8 proc. mažesnė nei 2023 metais (44,8 mlrd. Prekybos deficitas siekė 4,67 mlrd. eurų ir buvo 17,6 proc. didesnis nei 2023 metais (3,97 mlrd. Daugiausia eksportuota į Latviją (11,9 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,7 proc.), o importuota iš Lenkijos (14 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,1 proc.). Daugiausia per metus išvežta mineralinių produktų (14,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės produkcijos (11,2 proc.).