Odai reikalinga priežiūra, ypač kai ji yra sudirgusi ar sausa. Priemonių, sumažinančių niežulį, galime rasti vaistinėse. Sakoma, kad sumažinti kančias galima ir patepus uodų sukąstas vietas geriamosios sodos tirpalu ar muilu.
Vilnietė Jurgita naudoja kitą būdą, kuris, jos teigimu, niežulį mažina kur kas efektyviau už tepalus ir visuomet yra „po ranka“. „Man šį būdą parodė mama vaikystėje, jis atėjęs iš žilos senovės. Labai svarbu įkandimo vietos nesikasyti, nes po to tik dar labiau niežti. Mano mama man liepdavo toje paraudusioje vietoje nagu stipriai, kiek tik pajėgi ištverti, įspausti kryžiuką. Skamba lyg burtai, tačiau tai išties veiksminga - niežulys praeina“, - tikino vilnietė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė tikino apie tokį kovos su niežtinčiais odos įkandimais būdą girdėjusi pirmąkart. Pasak jos, jis tikrai nėra kenksmingas, tačiau veikia tik kaip placebas. „Šis metodas tikrai nepakenks, suveiks žmogaus įtaiga: galvos, kad niežėjimas liovėsi, ko gero, taip ir nutiks iš tiesų. Tiesa, prieš tai darant, vertėtų įkandimo vietą dezinfekuoti ir nusiplauti rankas. Nes darant tai nešvariomis rankomis, galima įnešti infekciją.“
Įkandimo vietas taip pat galima patepti salicilo tepalu, actu ar valgomosios sodos tirpaliuku. Tinka ir arbatmedžio aliejus. Patepus kelis kartus per dieną, niežėjimas turėtų liautis. Ji taip pat perspėjo, kad nuo uodų įkandimų gali kilti ir alerginių reakcijų. „Žmonės šiais laikais jautresni. Net ir šiandien turėjome ne vieną pacientą su daugybiniais uodų įkandimais atvirose kūno vietose. Naktimis tokie pacientai negali ramiai miegoti, kasosi. Tuomet organizmas sureaguoja. Įvyksta hiperreakcija.“
Tuo tarpu vaikų odos priežiūra yra itin svarbi. Sveikos mamos, turiu klausimėli mano mažytei, šerpetoja ir sausėja žandukai, tepame veidukui BABE firmos emolianta, kažkiek padeda, gal žinote, dar koki krema ar aliejuka kas padėtu odai? Dar ant kaktos atsirado taip pat išsausėjimas ir lyg užsidėjo odos luobelė.
Kiti tėvai dalijasi savo patirtimi: „Pagal foto pas jus naujagimis, taip? Visi mažyliai tokie būna pradžioje, išsineria iš odos, po to tas hormoninis bėrimas ir viskas savaime praeina. Nieko specialiai nedariau, su kremu kokiu padrėkindavau kartais ir viskas. Pas mus tik ant antakių buvo paserpetoje, tai labai dažnai tepiau weleda baby kremu, ir per pora dienų dingo. Visiškai normali odelė tokiam leliukui. Įsivaizduokit, gi ji pirmą kartą kontaktuoja su kitokia aplinka - oru, Jūsų rūbais, savo drabužėliais ir pan. Tokie bėrimai yra visiškai įprasti ir laikui bėgant ji išsivalys ir prisitaikys. Mano dukters tokia odelė buvo porą mėnesių, niekuo netepiau ir praėjo savaime.“
Kitas patarimas: „mes tepam basaliu. jis nealergizuoja. is foto jum seborejinjs dermatitas atrodo.“
Dar viena mama dalinasi: „Sveiki, mano dukrelei 6sav. Ir jau kokias 2savaites beria sitaip veideli. Gydytoja Sako kad cia gali buti prakaitiniai arba tie vadinami baby acne. Valau veideli su ramuneliu silpnu nuoviru, Tai atrodo siek toek geriau, bet pradejo sauseti. Gal ka rekomenduotumet? Berimas matomas labai bangomis, is ryto nieko, veliau labiau ir tt.“ Kitas atsakymas: „Sveiki, mano dukrelei 6sav. Ir jau kokias 2savaites beria sitaip veideli. Gydytoja Sako kad cia gali buti prakaitiniai arba tie vadinami baby acne. Mes nieko nedarėm, savaime praėjo.“
Taip pat minima priemonė, kuri gali padėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems: „Apie šį kremą sužinojau kuomet giminaitė susilaukė kūdikio ir tepdavo jam odelę, kuomet iššusdavo, o kai paaugo vaikas, tai tepdavo aplink nosį, kai sloguodavo, nes išsišiurendavo odelė. Pagalvojau, kad ir pati noriu išbandyti, nes pačiai būna panaši situacija su oda aplink nosį sloguojant, o ir ji labai gyrė jį. Taigi tikrai efektyvus, labai padeda gyti žaizdelėm, drėkina, maitina odą. Esmė ta, kad net nudegimams tinka šis kremas, nuslopina nudegusios vietos skausmą. Tikrai verta turėti šį kremą savo namų vaistinėlėje. Labai geras kremas. Padeda žaizdelėms, nudegimams ir randams gyti. Ir kaina jo gan gera. Šį kremą taippat gamina ir riebesnės konsistencijos, tad galima išsirinkti tą, kuris patinka labiau. Jei tik kokia žaizdelė ar nubrozdinimas visada tepuosi šiuo kremu. Niekada nenuvilia bei greitai pagydo atsiradusią žaizdą. Vasarą dažnokai tenka nusideginti ar nusibozdinti odą. Kartą nusideginusi ranką atradau šį tepalą. Vaistas padėjo, rando beveik neliko, nes greitai susigriebiau ir ėmiau gydyti žaizdą.“
Kaip gi reklama sukuria stiprų įspūdį? Yra įvairių technikų ir principų, kuriais remiamasi geriausiose reklamose, tačiau bene esminis ir bendriausias bruožas, kuriuo pasižymi įspūdingos reklamos: jos NUSTEBINA, jose žiūrovas turi ką ATRASTI. Stiprų įspūdį paliekančios reklamos prasmė paprastai neatsiskleidžia pirmą sekundę, tokia reklama nėra per daug akivaizdi, joje yra tam tikro uždelsto veikimo, po kurio seka akimirka, kai žiūrovas patiria nuostabą ir atradimo malonumą.
Tokiam uždelstam veikimui pasiekti neretai pasitelkiamas a) dviprasmiškumas, kontraversiškos šalutinės prasmės („United Colors of Benetton” strategija), b) tam tikras prieštaravimas arba „kūrybinė įtampa“ tarp teksto ir vaizdo bei c) kitos technikos. Bene įspūdingiausia ir labai dažnai reklamose, kurios mus nustebino ir įsiminė, naudojama kūrybinė strategija yra prasmės apvertimas (angl. reframing). Prasmės apvertimas yra tokia reklamos kūrybinė strategija, kai siužetiniais, tekstiniais, vaizdiniais ar kitais elementais auditorijai iš pradžių yra sukuriamas tam tikras prasminių asociacijų laukas, o po to jis yra sugriaunamas ir apverčiamas.
Labai sėkmingas lietuviškas pavyzdys yra 2012 m. socialinės kampanijos „Gelbėkit vaikus“ reklama, kurioje net 30 pirmųjų sekundžių rodomas vyriškis prie vairo ir neužsikurianti mašina. Kas tai? Automobiliai? Tepalai? Kuras? Auto servisas? Tada vyriškis išlipa iš automobilio, išsitraukia iš kelnių diržą ir... Pradeda „lupti“ - savo automobilį. Reklamos prasmių laukas apverčiamas tekstine žinute reklamos pabaigoje, per paskutines 15 sekundžių: „Diržu nepaklusnaus automobilio neužvesi. Kodėl vis dar manai, kad tai geriausias būdas auklėti savo vaiką?“
Galima atkreipti dėmesį, kad tokia reklama, pasitelkdama prasmės apvertimo strategiją, ne tik sukuria stiprų įspūdį, nustebindama ir suteikdama žiūrovui netikėto atradimo malonumą, bet ir sustiprina reklamos žinutę, suteikia reklamos žinutei papildomų prasmių: pasitelkia palyginimą / analogiją ir pristato A kaip B, elgesį su vaikais kaip elgesį su automobiliu. Taip reklama padeda geriau suvokti, kad mušti vaiką yra taip pat beprasmiška kaip mušti automobilį. A prasmių laukas (automobiliai) padeda geriau ir naujai suvokti B prasmių lauką (vaikai). Taip dažniausiai nutinka, kai pasitelkiamas prasmės apvertimas.
Kalbant apie kitus principus, kurie padeda kurti įspūdį reklamoje, paminėtinas paprastumas: mažiau yra daugiau. Statinėje reklamoje - vienas pagrindinis vaizdas, TV reklamoje - viena pagrindinė istorija, neperkrauta vaizdiniu triukšmu. Paieškokime pavyzdžių.
Štai praėjusių metų pabaigoje labiausiai Lietuvos gyventojams patikusi reklama, su ekstremaliai palankiu vertinimu (vidutiniškai 9,55 balai iš 10), - „Huawei” minutės trukmės istorija apie vienišą berniuką, laukiantį, kol šeimos nariai pagaliau paliks ramybėje savo išmaniuosius įrenginius („Synopticom AdResearch“ atliktas tyrimas, publikuotas „Verslo žiniose“). Šalia muzikos ir kelių kitų privalumų, vienas pagrindinių šios reklamos bruožų - lėtumas. Vaizdai lėtai keičia vienas kitą ir papasakoja vieną jaudinančią istoriją.
Dar vienas tinkamas pavyzdys - lietuvių pastebimos ir mėgstamos „DNB“ reklamos apie trumpinimą. Lygiai taip, kaip patrauklu žmonėms gali atrodyti supaprastintos ir „sutrumpintos“ banko paslaugos, lygiai taip patrauklios gali būti ir supaprastintos, „sutrumpintos“ reklamos: su viena labai aiškia idėja, viena anekdotine istorija, nedaugžodžiavimu ir lakoniškumu.
Čia būtų pats laikas grįžti prie pažado suabejoti viena lietuviškoje TV reklamoje populiarėjančia tendencija. Ta tendencija - abstraktumas ir vaizdų infliacija. Pasukę galvą dauguma prisimintumėte ne vieną pastarojo meto lietuvišką TV reklamą, kurios struktūra yra daugmaž tokia: a) gražūs vaizdai arba vaizdai „iš mūsų gyvenimo“, kurie keičia vienas kitą dideliu intensyvumu (sekundė ir ne daugiau); b) užkadrinis balsas su tekstu apie įvairiausius mūsų gyvenimo dėsnius ir buitinius niuansus: „kiekviena diena - pati svarbiausia gyvenime“, „kasdien užgimstančios šviežios idėjos išjudina mūsų kasdienybę“, „Romui patinka sportas“, t.t. Vaizdai - abstraktūs; juos lydintis tekstas - abstraktus; sąryšis tarp teksto ir vaizdo - abstraktus. Tokios reklamos ne stebina, bet ILIUSTRUOJA. Vaizdų perteklius sukuria kiekvieno atskiro kadro/vaizdo infliaciją - prasmės ir įspūdžio stygių. Galima pasigesti istorijos ir/arba dėmesio fokusavimo taškų.
Be abejonės, pateikiami pavyzdžiai ir kitos panašios lietuviškos reklamos, gali pasiekti ne mažesnių nei vidutinių rezultatų. Palankią žmonių reakciją gali stiprinti ir mylimas prekės ženklas, ir patrauklus reklaminis pasiūlymas, ir graži muzika. O ir gražių vaizdų pažiūrėti žmonėms gali būti malonu, kad ir kaip greitai jie besikeistų. Šiuo komentaru nenorime „sukritikuoti“ įvairiais atžvilgiais profesionalių, neblogų ir akiai malonių lietuviškų reklamų, o norime paskatinti kritinę refleksiją ir pakurstyti didesnę ambiciją.
tags: #bepanten #reklama #vaikas #ir #automobilis