Jūs esate pasaulio šviesa.
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.
Šviesos ir tamsos priešprieša
“Kūno žiburys yra akis.
O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus.
Didysis miestas suskilo į tris dalis, ir tautų miestai sugriuvo.
Ledo gabalai, talento svorio, krito iš dangaus ant žmonių.
Kelias į atleidimą ir atsinaujinimą
Mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.
Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola”.
Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus.
Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui.
Išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju.
“Kiekvienas kūnas-tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas.
Bet Viešpaties žodis išlieka per amžius”.
O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui.
Nuodėmės ir jos pasekmės
Mirusio atminimui nedarykite įrėžimų nei kitokių vaizdų ar ženklų savo kūne.
Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas.
Pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai.
Meilė nedaro blogo artimui.
Todėl, jei tavo priešininkas alkanas, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį.
Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus!
Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu.
Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės,- žemiškas yra ir žemiškai kalba.
Dangūs, klausykite, žeme, išgirsk!
Vargas nuodėmingai giminei, nuo nedorybių apsunkusiai tautai, piktadarių palikuonims, nepaklusniems vaikams!
Ar verta jus dar daugiau bausti, kurie ir toliau maištaujate?
Jūsų šalis ištuštėjusi, miestai sudeginti, laukų vaisius svetimieji ryja jūsų akivaizdoje.
Visa yra sunaikinta svetimųjų.
Klausykite Viešpaties žodžio, jūs Sodomos valdovai!
“Kam man daugybė jūsų aukų?-sako Viešpats.-Man jau užtenka jūsų avinų deginamųjų aukų ir penimų gyvulių taukų.
Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas.
Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių.
Jūsų jauno mėnulio ir kitų iškilmių mano siela nekenčia.
Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas”.
Kaip ištikimas miestas tapo paleistuve?
Tavo kunigaikščiai tapo maištininkais ir vagių draugais; visi mėgsta kyšius ir laukia dovanų.
Jie nebegina našlaičių, našlės byla nepasiekia jų.
Aš pakelsiu savo ranką prieš tave, visiškai nuvalysiu nuo tavęs nuodegas, pašalinsiu iš tavęs priemaišas.
Aš grąžinsiu tau teisėjus, kokie jie buvo, ir patarėjus kaip pradžioje.
Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
Tiesos ir melo atskyrimas
Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius.
Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai.
Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina.
Atsivertimas ir naujas gyvenimas
Tada ateikite ir kartu pasvarstysime,-sako Viešpats.-Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna.
