Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 47 straipsnis reglamentuoja baudų dydžio apskaičiavimą ir skyrimą už nusikalstamas veikas. Šis straipsnis ne kartą buvo keičiamas, siekiant pritaikyti bausmių sistemą prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių realijų. Pastaruoju metu įvykę pakeitimai yra ypač svarbūs, nes jie keičia ne tik pačių baudų dydžius, bet ir jų taikymo principus, ypač juridiniams asmenims, bei peržiūri kai kurių veikų kvalifikavimą.
Baudų dydžio apskaičiavimas ir teismo vaidmuo
Baudos dydis skaičiuojamas minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Tačiau svarbu pažymėti, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus, tarp kurių yra ir kaltininko padaryta turtinė žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtinė nauda sau ar kitam asmeniui. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia.
Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. pakeista laisvės apribojimo ir viešųjų darbų apimtis: viena laisvės apribojimo diena prilyginama nebe trims, o keturioms viešųjų darbų valandoms, nebe vieno, o dviejų MGL dydžio baudai.
Naujos baudos skyrimo taisyklės juridiniams asmenims
Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų pakeitimų - naujos baudos skyrimo taisyklės juridiniams asmenims, paremtos metinių pajamų kriterijumi. Jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais viršijo 300 000 MGL (15 mln. eurų), jam skiriama nuo 2 iki 15 procentų metinių pajamų, gautų iki nusikaltimo padarymo ėjusiais metais, dydžio bauda. Maksimalus juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydis yra 100 000 MGL (5 mln. eurų) arba iki 15 proc. metinių pajamų.
Anksčiau galiojusi tvarka, kai juridiniam asmeniui buvo nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda, buvo kritikuojama dėl to, kad ji neužtikrina teisingumo principo, nes maksimalus dydis (5 mln. eurų) negali būti proporcingas labai dideles pajamas gaunančių įmonių veiklai.
Kiti svarbūs BK pakeitimai
Įstatymų pakeitimai apima ir kitas svarbias sritis:
- Naminukės gamyba: Baudžiamoji atsakomybė nebegrės, kai pas žmogų bus rastas tik aparatas naminei degtinei gaminti. Nusikaltimu bus laikoma tik naminukės gamyba turint tikslą ja prekiauti. Naminės „varymas“ savo reikmėms, kai pagaminama iki 10 litrų, bus baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
- Kontrabanda: Narkotikų ar ginklų gabenimas bus perkeltas iš kontrabandos straipsnio į skyrius, numatančius atsakomybę už psichotropines medžiagas ar neteisėtą disponavimą ginklais. Tai reiškia, kad asmenys, pervežantys itin mažus kiekius narkotikų asmeninėms reikmėms, nebus teisiami kaip pavojingi kontrabandininkai. Taip pat pakeistos cigarečių kontrabandos ribos: griežtesnė bausmė grės, kai kontrabanda viršys 15 tūkst. eurų (buvo 12 500 Eur).
- Turto vagystės ir sukčiavimo ribos: Kalėjimas grės, kai pavogto turto suma viršytų 500 eurų (buvo 250 eurų). Nuo 37 500 Eur jau bus laikoma sunkus nusikaltimas. Pakeitimai taip pat galioja kalbant apie sukčiavimus, turto prievartavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą. Įvedama nauja sąvoka „labai didelės vertės turtas“, viršijanti 750 MGL (37 500 Eur).
- Dekriminalizavimas: Iš Baudžiamojo kodekso išbraukiami keli nenaudojami straipsniai. Pavyzdžiui, neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas bus perkeltas į ANK. Taip pat dekriminalizuojamas trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Panaikinamas BK 186 str., kriminalizuojantis turtinės žalos padarymą apgaule, kaip perteklinis. Dekriminalizuojamas neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims, kai nėra padaroma didelė žala.
Diskusijos ir kritika
Nors dauguma Seimo narių pritarė įstatymų pakeitimams, neapsieita ir be diskusijų. Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Agnė Širinskienė, išreiškė susirūpinimą dėl galimo visuomenės saugumo mažėjimo ir nepakankamo mechanizmo, kaip integruoti į visuomenę asmenis, kuriems bus sušvelnintos bausmės. Taip pat kritikuota, kad pakeitimai nėra pakankamai ambicingi, o kai kurios ribos turėtų būti didinamos dar labiau, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.
Nepaisant kritikos, įstatymų rengėjai pabrėžia, kad šie pakeitimai leis subalansuoti baudžiamąją politiką, atsižvelgti į šių dienų ekonomines realijas, nustatyti teisingesnes ir proporcingesnes bausmes, taip pat atlaisvinti pareigūnų ir teisėjų laiką, kad jie galėtų koncentruotis į pavojingiausius nusikaltimus.