Automobilių stiklai yra viena iš svarbiausių transporto priemonės konstrukcinių dalių. Jie ne tik užtikrina gerą matomumą ir vairavimo komfortą, bet ir vaidina svarbų vaidmenį saugumo užtikrinime. Nesvarbu, ar tai priekinis, ar šoninis stiklas, bet koks jų pažeidimas gali sukelti didelių problemų.
Automobilių stiklų skilinėjimą lemia daugybė veiksnių. Automobilių stiklų pažeidimai atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, aptrupėjusio asfalto arba po žiemos užsilikusio kelių barstymo mišinio. Pastebima, kad vos tik nutirpsta sniegas, ženkliai padaugėja vairuotojų, kurie dėl įvairių automobilio stiklo pažeidimų kreipiasi į specialistus. Pavasarį padaugėja atvejų, kai akmenukai keliuose pažeidžia automobilio stiklą dėl ko susiformuoja įdaužos. Vairuotojai tokius stiklo pažeidimus patiria, ne tik važiuodami žvyruotu keliu, bet ir asfaltu. Akmenukai, atskrieję į transporto priemonės stiklą ir jį pažeidžia, dėl ko atsiranda įdaužos.
Automobilių stiklai dažniausiai pažeidžiami dėl įvairių smulkių veiksnių, tokių kaip akmenukai, kurie atsitrenkia į stiklą važiuojant greitkeliu. Šie smūgiai gali palikti mažas įdaužas, kurios su laiku plečiasi. Atsiradus įdaužai, stiklą gali lengvai pažeisti staigus temperatūros pokytis arba mechaninis poveikis. Kėbulo deformacijos taip pat gali sukelti stiklo pažeidimus. Automobilio važiuoklė patiria įvairias apkrovas, ypač važiuojant nelygiais keliais ar per duobes. Gamybos defektai taip pat gali lemti stiklo skilinėjimą. Kai kurie stiklai turi gamyklinių defektų, kurie su laiku gali tapti matomi ir sukelti skilinėjimą. Natūralus nusidėvėjimas ilgainiui taip pat veikia stiklo savybes.
Vairuotojų apklausos rodo, kad automobilių stiklų žalos Lietuvoje yra palyginti dažnos. Bendrovės „Swedbank“ duomenimis, tai yra antra pagal dažnumą žala, fiksuojama tarp „Kasko“ draudimą turinčių klientų. „Gjensidige“ draudimo bendrovės duomenimis praėjusiais metais stiklo pažeidimai sudarė penktadalį visų kasko draudimo žalų atvejų. Carglass® generalinio direktoriaus Jurij Končanin teigimu, vos tik ištirpo sniegas į jo įmonę, kurioje atliekami stiklo priežiūros ir remonto darbai, kreipėsi beveik pusšimtis vairuotojų. J. Končanin pabrėžia, kad net 90 proc. visų stiklo skilimo atvejų kyla dėl akmenukų, atskriejusių į stiklą. Tai yra gana dažna priekinių stiklų skilimo priežastis.
Priežasčių ir pasekmių analizė
Dažniausia priežastis, kodėl įskyla stiklai, yra iš po automobilio ratų atskriejantys akmenukai. Paklaustas, ar kuriuo nors metų laiku tokia problema vairuotojus ištinka dažniau, pašnekovas sakė, kad didelio skirtumo nėra, nes tiek vasarą, tiek žiemą galimybių tam nutikti užtenka: „Vasarą dažniau vyksta kelių remontai, žiemą kelias barstomas, o žieminių padangų protektorius yra gilesnis negu vasarinių, todėl į jas prisminga akmenukų ir iš po ratų dažniausiai jie skrieja į stiklus.“
Kuo prastesnis matomumas - tuo didesnė avarijos tikimybė. Vaizdas pro pažeistą ar suskeldėjusį stiklą trukdo adekvačiai vertinti situaciją kelyje, todėl net jei pačiam vairuotojui „akutės“, įdaužos ar „plauko“ tipo įtrūkimai atrodo esant „smulkmena“, priklausomai nuo automobilio stiklo „traumos“ pobūdžio ir vietos, techninės apžiūros kontrolieriai gali laikytis visiškai kitokios nuomonės. Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“. T. y. TA patikrą pavyks įveikti, jei čia bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkių „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm. Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm.
Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai? „Visų pirma nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltini visiems eismo dalyviams,“ - pastebi specialistai.
Tą vietą, kur buvo pažeistas stiklas, susidaro įvarža, todėl užtenka menkiausios vibracijos, kad stiklas skiltų. Važiavimas per duobes, greitį ribojantį kalnelį ar atsitrenkimas į šaligatvio kraštą gali sukelti skilimą.
Sprendimai ir prevencija
Jei vis dėlto nepavyko apsisaugoti nuo stiklo pažeidimų, reikėtų išsiaiškinti, kada automobilio stiklas gali būti suremontuotas, o kada jį reikės keisti nauju. Jeigu stiklo pažeidimas yra labai smulkus, nedidelis, dažnai galima apsiriboti automobilių stiklų remontu. Tačiau, jei defektas plečiasi, patenka į vairuotojo matymo zoną, yra labai arti stiklo krašto ar stipriai paveikia stiklo struktūrą, rekomenduojamas automobilio stiklo keitimas.
Pasiteiravus, kada stiklą galima tvarkyti, o kada jau būtina keisti nauju, įmonės atstovas pasidalijo, kad tam taikoma paprasta formulė: „Dažniausiai taisyti galima, jeigu įdaužą išeina uždengti 2 eurų dydžio monetą - tada ji dažniausiai tvarkingai suremontuojama. Jeigu žvaigždutės spinduliai būna ilgesni, išsikišimai didesni, jie jau sunkiau užsipildo, ryškiau matosi po remonto, tada verčiau keisti stiklą, nes iki galo tos sutrūkusios siūlės neužsipildo ir stiklas gali toliau skilti ir po remonto.“
Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Automobilių stiklų remonto ir jų priežiūros įmonės vadovas sako, kad jei akmenukas pataikė į stiklą, geriausia atsiradusią įdaužą užklijuoti skaidriu lipduku, kad ji būtų apsaugota nuo išorės poveikio ir purvo. Vairuotojai raginami ilgai nedelsti ir kreiptis į specializuotą stiklų remonto bendrovę.
Jei stiklas įdūžta, bet nėra laiku tvarkomas, jis pamažu trūksta, atsiranda ilgesnė siūlė arba didesnis įtrūkimas, ir galiausiai gali tekti keisti visą stiklą. Svarbu skubėti susitvarkyti, nes kuo greičiau bus pradėtas remontas, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks kokybiškai atlikti darbus ir išsaugoti stiklą.
Automobilių stiklų keitimas - tai procesas, kurio metu specialistas pašalina pažeistą stiklą ir įmontuoja naują. Priklausomai nuo stiklų tipo, keitimo procedūra gali užtrukti nuo 1 valandos iki 4 valandų. Pasirinkus autostiklus, būtina užtikrinti, kad jie atitiktų visus kokybės reikalavimus. Priekiniai stiklai dažniausiai gaminami iš laminuoto stiklo, kuris ne tik saugo nuo išorinių pažeidimų, bet ir apsaugo nuo stiklo subyrėjimo į smulkias daleles, kurios gali būti pavojingos. Be to, reikia atkreipti dėmesį į grūdintą stiklą, kuris yra ypač atsparus mechaniniams smūgiams ir temperatūros pokyčiams.
„Evelkas“ atstovas teigė, kad remonto kaina prasideda nuo 40 eurų. Įdaužą sutvarkyti trunka iki pusvalandžio, stiklo keitimas trunka apie valandą, tik po to reikia dar leisti automobiliui pastovėti, kad išdžiūtų klijai.
„Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius pataria, kad renkantis draudimo pasiūlymą, visada svarbu įvertinti, ką apima draudimo apsauga, kokia yra draudimo suma, kokie yra apribojimai ir kokia išskaita būtų taikoma. Kalbant apie stiklų žalas, svarbu atkreipti dėmesį, kokių stiklų sugadinimai būtų priskiriami stiklo žalai, pavyzdžiui, ar stiklams priskiriami tik automobilio priekinis, galinis ir šoniniai langai, ar ir stoglangis, žibintų stiklai. Taip pat verta įvertinti, ar nėra apribojimų, jei per tą patį įvykį buvo apgadintas daugiau kaip vienas stiklas, ar stiklų žaloms taikomos sąlygos galiotų, jei dėl žibinto stiklo apgadinimo tektų keisti visą žibintą ir pan. Draudimo bendrovės dažnai taiko kitokias, palankesnes sąlygas išskaitai, kai per draudžiamąjį įvykį buvo apgadinti tik transporto priemonės stiklai. Renkantis draudimo bendrovę, reikėtų atkreipti dėmesį į šių žalų išskaitoms taikomas sąlygas, nes jos gali būti skirtingos - pavyzdžiui, draudimo bendrovės gali netaikyti arba taikyti specialią mažesnę išskaitą stiklo žalai, arba numatyti skirtingas išskaitas priklausomai nuo to, ar stiklą pakanka suremontuoti, ar jį reikia keisti nauju.
Vairuotojai turėtų vengti staigių temperatūros pokyčių. Patariama vengti būdų, kai naudojamas karštas vanduo ledo tirpinimui, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo stiklas gali įtrūkti ar skilti. Vienas efektyviausių būdų, tausojančių stiklą ir vairuotojo energiją, - pasitelkti technologijas. Specialistai pataria paleisti priekinio stiklo apipūtimo funkciją ir įjungti kondicionierių, kuris ištrauks drėgmę.
Norint išvengti langų užšalimo iš vidaus, reikėtų vakare juos nuvalyti sausa šluoste, kad neliktų drėgmės. Taip pat patariama automobilyje nepalikti šlapių rūbų, naudoti žieminius kilimėlius, o sugrįžus po kelionės kelias minutes palikti praviras automobilio dureles, kad temperatūra lauke ir salone suvienodėtų.
Valytuvų šluoteles paprastai rekomenduojama pasikeisti du kartus metuose - rudenį ir pavasarį. Dažna klaida - bandyti ledą ar sniegą nuo priekinio stiklo iškart nuvalyti valytuvais. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar patys valytuvai nėra prišalę, nes neapgalvotu judesiu galima suplėšyti jų gumas. Ne pro šalį pirmiausia nuvalyti valytuvą, pašalinti ant jo ir šluotelės viduje susikaupusį ledą, sniegą, kitus nešvarumus, kurie gali subraižyti stiklą.
Vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje pilamas skystis, kurio riba siekia -10 ar -15 laipsnių šalčio, tačiau vėliau reikėtų nepamiršti užmesti akį į orų prognozes ir pagalvoti, ar naudojamas skystis dar atlaikys: o gal vertėtų įsipilti atsparesnio? Specialistai pataria rinktis kokybišką skystį ir būtinai atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes, viena vertus, jis gali pakenkti žmonėms, įkvepiantiems per ventiliacijos angas į saloną patekusių skysčio garų, kita vertus, gali pažeisti automobilį: nekokybiškas skystis gali apgadinti dažytus paviršius, be to, tokiu skysčiu apiplaunami žibintai gali suskilinėti.
Kaip atrodo sudaužytas grūdintas automobilio stiklas
Kiekvienas automobilio savininkas turėtų būti pasiruošęs greitai reaguoti į bet kokius stiklų pažeidimus, kad užtikrintų saugumą ir ilgaamžiškumą savo transporto priemonei. Pasirinkus kokybiškus ir sertifikuotus autostiklus, galima būti tikriems, kad automobilio stiklai atliks savo funkciją saugiai ir patikimai.