Dyzeliniai automobiliai yra itin populiarūs Lietuvoje dėl savo ekonomiškumo, didelio sukimo momento ir variklio ilgaamžiškumo. Tačiau moderniuose dyzeliniuose varikliuose integruojamos įvairios galios didinimo ir ekologiją skatinančios sistemos, kurios neretai tampa pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių dingsta trauka. Tokių problemų ignoravimas nėra optimalus sprendimas, todėl svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančias sumažėjusios dyzelinių variklių traukos problemas ir jų sprendimus.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti. Pastebimai prastesnis greitėjimas, netolygus variklio darbas, didesnės degalų sąnaudos ir galimi juodi dūmai iš išmetimo signalizuoja apie galimą kuro filtro problemą. Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Rekomenduojama dyzelinio automobilio kuro filtrą keisti kas 30-50 tūkst. kilometrų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą. Prastos kokybės dyzelis netgi dėl prastos sudėties gali pakenkti variklio galiai. Jame ne tik gali būti nešvarumų, bet ir degimas gali būti neefektyvus, kuro sistemoje gali likti nuosėdų, o išmetimo sistemoje nuodegulių.
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios. Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną, gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo ir uždegta DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje gali signalizuoti apie DPF filtro užsikimšimą. Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Reguliari techninė apžiūra, kompiuterinė diagnostika ir kokybiškas kuras gali padėti išvengti DPF problemų ir palaikyti jūsų automobilį ekologišką ir efektyvų. Važiavimo įpročiai bei stilius taip pat turi įtakos greitam užsikimšimui (jei važiuojama trumpais atstumais bei labai ramiai, DPF filtras nespėja regeneruotis).
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai. Labai dažnai problemos kyla dėl anglies kaupimosi EGR vožtuve ir aušintuve, todėl sumažėja efektyvumas ir galia, taip pat padidėja išmetamųjų teršalų kiekis. Gedimų taip pat gali kilti dėl užsikimšusių EGR sistemos kanalų arba sugedusių jutiklių, išdegusio arba stringančio vožtuvo - tokiais atvejais variklis dirba netolygiai bei padidėja kuro sąnaudos, dingsta trauka arba automobilis nebeužsiveda. Netolygus variklio darbas, nerišli trauka, „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai, akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu, gali signalizuoti apie EGR nesklandumus. Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Reguliarus EGR vožtuvo valymas, kokybiškų degalų naudojimas problemų šalinimas laiku gali padėti išvengti daugybės su EGR sistema susijusių problemų.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai taip pat gali sukelti traukos problemas. Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Kalbant apie problemas, vairuotojai dažniausiai susiduria su turbinos strigimu, kai ji vėluoja tiekti galią dėl netinkamai veikiančio EGR vožtuvo, užsikišusios išmetimo sistemos arba netinkamai veikiančios valdymo sistemos. Kita problema yra turbinos sparnuotės pažeidimas - tai gali nutikti dėl pašalinių dalelių įsiurbimo, prastos alyvos kokybės arba nepakankamo tepimo. Dar vienas gedimas - tai turbinos guolio arba įvorės išdilimas, kurio pasekoje turbokompresorius pradeda praleisti alyvą į išmetimo bei įsiurbimo sistemą, turbinos velenėlis pradeda klibėti, gali net ir nutrūkti. Šiuos gedimus lemia per mažas alyvos spaudimas, turbokompresoriaus alyvos grįžtamosios magistralės pralaidumas, užsikimšusi išmetimo sistema, blogai veikiantis EGR vožtuvas. Alyvos nuotėkis ir sandariklio gedimai taip pat gali pakenkti turbinai, dėl to sumažėja jų veikimas ir padidėja dūmingumas. Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Reguliari priežiūra, tokia kaip alyvos bei filtrų keitimas laiku, yra labai svarbi norint išvengti šių problemų ir užtikrinti dyzelinio variklio turbinos ilgaamžiškumą. Svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.
Susidėvėjęs arba netinkamai veikiantis aukšto slėgio kuro siurblys gali stipriai paveikti variklio galią. Šis komponentas yra atsakingas už kuro slėgio pakėlimą iki tokio lygio, kuris būtų reikalingas efektyviam degimui. Siurbliui sugedus galite pastebėti, kad nėra traukos, variklis netolygiai veikia, padidėjo išmetamųjų dujų kiekis, automobilis gali nebeužsikurti arba sunkiai kurtis. Labai dažnai problemos kyla dėl vidinių komponentų pažeidimų arba natūralaus nusidėvėjimo, degalų užterštumo arba nepakankamo tepimo. Daugumos su kuro sistema susijusių problemų galite išvengti laiku keisdami kuro filtrą bei naudodami aukštos kokybės degalus. Priešingu atveju galite susidurti su labai brangiais remonto darbais, kurie gali neapsiriboti tik kuro siurblio remontu arba keitimu ir baigtis visos kuro sistemos keitimu (dildamos kuro siurblio detalės “gamina” metalo šiukšles, kurios gali sugadinti kuro purkštukus, daviklius, kuro slėgio reguliatorius, užteršti baką, kuro magistrales). Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.
Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, kuri neigiamai veikia variklio galią. Oro filtras yra labai svarbus siekiant užtikrinti švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris yra būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis, nešvarumais ir šiukšlėmis, apribodamas oro tiekimą į variklį. Užsikimšusio oro filtro simptomai yra suprastėjusi trauka, netolygi variklio laisvoji eiga, padidėjusios degalų sąnaudos ir dūmingumas. Patekęs nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių, bei kitus variklio elementus. Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dar dažniau, jeigu variklis dirba prie sudėtingesniu sąlygų (pvz važinėjant miško keliais, žvyrkeliais.). Tačiau vairuotojai dažniausiai oro filtrą keičia tik susidūrę su sumažėjusia variklio galia ar kitomis problemomis. Atminkite, kad reguliarus oro filtrų tikrinimas ir keitimas ne tik užtikrina optimalų variklio darbą, bet ir padeda išvengti įvairių gedimų.
Kuro purkštukų gedimas dyzeliniuose varikliuose atlieka itin svarbų vaidmenį ir turi didžiulę įtaką galiai. Kuro purkštukai yra atsakingi už tikslaus kuro kiekio tiekimą į degimo kamerą. Susidūrus su jų gedimais gali pasireikšti tokios problemos kaip sumažėjusi galia, padidėjęs dūmingumas ir didelės kuro sąnaudos, automobilis gali sunkiai kurtis arba visai neužsikurti. Dažniausiai problemos kyla dėl užsikimšimo, sandarumo problemų arba elektros gedimų - visais šiais atvejais purkštukai nebegali tiekti reikiamo kiekio kuro, gali sumažinti kuro slėgį sistemoje, gali net pradeginti stūmoklį arba pažeisti cilindrų sieneles, o ignoruojant šiuos simptomus galite susidurti su ypatingai brangiomis remonto išlaidomis. Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija, sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių, galimas variklio „kalimas“ ar kiti neįprasti garsai gali signalizuoti apie užsikišusius purkštukus. Purkštukų gedimų išvengti galima reguliariai juos patikrinant, naudojant kokybiškus kuro priedus bei kokybiškus degalus.
Sklandaus dyzelinio vidaus degimo variklio darbo užtikrinimui naudojama daugybė slėgio reguliatorių, jutiklių, oro srauto/slėgio sensorių, kontrolės modulių, kurių paskirtis fiksuoti esamus parametrus, apskaičiuoti normas, kad būtų išgaunama kuo geresnė automobilio dinamika bei ekologiniai rodikliai. Dažnu atveju jiem nebeveikiant arba prastai veikiant prarandama variklio galia. Oro srauto matuoklis (MAF) arba slėgio jutiklis (MAP) gali tapti gedimo priežastimi. Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF matuoklė nustato oro srautą, o MAP jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės taip pat gali lemti traukos problemas. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Kai kurie varikliai turi vadinamąsias "swirl flaps" - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Viena iš galimų problemų elektroninėje sistemoje yra Charge Air Pressure Controler Fault klaida, kuri signalizuoja apie turbokompresoriaus valdymo problemas. Kai trauka dingsta, slėgis svyruoja nuo 1.6 iki 2 bar, o kai trauka yra, siekia 2.7 bar. Ši klaida ir simptomas buvo pastebėti net prieš automobilio programavimo (čipavimo) procedūrą. Galima manyti, kad problemos gali būti susijusios su MAP davikliu, tačiau tai nėra vienintelė galimybė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į senojo turbinos valdymo svirties judėjimo kryptį, palyginti su šrotine dalimi. Nors turbina buvo restauruota, geometrija gali strigti. Elektroninis aktuatorius gali būti remontuojamas. Kai ši klaida aktyvi, variklis negali viršyti 4000 aps./min. Po klaidos ištrynimo, leidžiama pasiekti maksimalias apsukas vieną kartą, po to vėl išmeta klaidą ir riboja iki 4000 aps./min. Tai gali rodyti problemas su ECU vidiniu turbinos valdymo lustu arba pačiu valdymo bloku. Jei ieškote veikiančio aktuatoriaus ar žinote BMW laužynus, svarbu kreiptis į specialistus.
Kaip veikia garo turbina?
Bet kokiu atveju, pirmiausia reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti kompiuterinę diagnostiką ir nustatyti sumažėjusios traukos priežastį. Automobilių diagnostika procedūros padeda tiksliai nustatyti gedimus.
Pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.